Tiks­las pa­tei­si­na prie­mo­nes?

Pir­ma­die­nį po rin­ki­mų, žiū, ma­niš­kis be­ne 0,65 proc. bal­sų te­su­rin­ko. Vis­kas, pa­ma­niau, teks žo­dį te­sė­ti. Bet pas­kui pa­gal­vo­jau, kad už jį net de­vy­ni tūks­tan­čiai bal­sa­vo, va­di­na­si, la­bai ge­rai pa­si­ro­dė, skai­čius daug­syk di­des­nis nei aš ka­da nors skai­ty­to­jų tu­rė­jau.

Bet vis tiek nu­spren­džiau pa­si­ti­kė­ji­mą pa­si­tik­rin­ti. Pa­si­kvie­čiau tris kai­my­nus – du be­dar­bius ir pen­si­nin­ką, alaus pa­sta­čiau. Ne­al­ko­ho­li­nio. Pa­sė­dė­jom, apie so­cia­li­nę at­skir­tį pa­si­de­ja­vom, mat, kaip iš Vil­niaus sa­ko, vi­si ke­tu­ri esam „pa­pras­ti“ žmo­nės – „apa­čios“.

Nors aš tai ne­ži­nau, ką tai ga­lė­tų reikš­ti, nes man vi­si žmo­nės – ne­pa­pras­ti, o jei kas į akis „apa­čia“ pa­va­din­tų, tai­ky­čiau­si jam į no­sį už­va­žiuo­ti.

Be­si­bai­giant alui, per­fra­zuo­da­mas gar­saus lie­tu­viš­ko fil­mo he­ro­jų, pa­klau­siau: „Vy­rai, tai man ra­šyt ar ne­ra­šyt?“ „Jo, jo, ra­šyk“, – sa­ko, – gal ka­da alaus nu­pirk­si. Tik­ro.“

Dar pa­ža­dė­jau jiems pa­si­tik­rin­ti pa­si­ti­kė­ji­mą na­mo ben­dri­jos su­si­rin­ki­me, bet pas­kui šį pa­si­siū­ly­mą iš­brau­kiau iš sa­vo die­no­tvarkės. Pa­sa­kiau pa­lauk­si­ąs Ro­mos po­pie­žiaus rin­ki­mų, ta­da ir sprę­siu, kaip pa­si­elg­ti.

Tai­gi, kaip koks Pon­ti­jus Pi­lo­tas, „nu­si­plo­vęs ran­kas“, kaip kon­kre­čios lie­tu­viš­kos par­ti­jos va­das, įsi­sta­tęs žyd­ras kiau­lės ake­les, tar­tum nie­ko ir ne­bu­vę, vėl mai­gau kla­via­tū­ros kla­vi­šus. Ir sku­bu jus nu­ra­min­ti, kad dan­gaus griū­ties Lie­tu­vo­je ne­bus, lit­bre­xi­to taip pat ir net­gi Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos (LVŽS) va­das iš sa­vo pos­to neat­si­sta­ty­dins, jei­gu ne­pa­klu­si­me gąs­di­ni­mams bal­suo­ti už jo siū­lo­mą kan­di­da­tų į Eu­ro­pos Par­la­men­tą (EP) są­ra­šą. Ko ver­ti jo žo­džiai, tu­rė­jo­me pro­gos įsi­ti­kin­ti.

Be­je, la­bai įdo­mus tas jo siū­lo­mas są­ra­šas – juk links­ma, kai gar­sus krep­ši­nin­kas virs­ta „vals­tie­čiu“. Bė­da tik, jog apie EP jis ne­tu­ri nė men­kiau­sio su­pra­ti­mo. Tai kaip ant del­no TV ek­ra­ne vi­sai ša­liai pa­de­monst­ra­vo įžy­my­bės po­kal­bis su žur­na­lis­te. Ga­li­me pui­kiai su­pras­ti, ko­dėl jis at­si­dū­rė tos par­ti­jos ant­ro­je rin­ki­mų są­ra­šo vie­to­je.

Ži­nia, ge­ras „ves­tu­vių ge­ne­ro­las“ – pu­sė šven­tės, bet ka­žin ar pa­do­ru ty­čio­tis iš rin­kė­jų, kai nė ma­žiau­sios pa­tir­ties ne­tu­rin­tis žmo­gus siū­lo­mas iš­rink­ti itin svar­biam, su­dė­tin­gam ir aukš­tos kom­pe­ten­ci­jos rei­ka­lau­jan­čiam dar­bui.

Ta­čiau la­biau­siai pri­tren­kian­tį mo­ty­vą, ko­dėl jis at­si­dū­rė šia­me są­ra­še, per­skai­čiau por­ta­le Del­fi.lt: „Vals­tie­čių“ rin­ki­mų į EP šta­bui va­do­vau­jan­tis vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tas Li­nas Kon­tri­mas tei­gia, kad į LVŽS kan­di­da­tų są­ra­šą įšo­kęs krep­ši­nin­kas <...> ne­tu­rė­tų nie­ko ste­bin­ti. Pa­sak jo, jis tik pra­de­da po­li­ti­ko kar­je­rą, to­dėl rei­kia leis­ti jam pa­ban­dy­ti.“

Tie­siog ne­įti­kė­ti­na! Įsi­vaiz­duo­ja­te, kas bū­tų, jei­gu krep­ši­nin­ko kar­je­rą vos pra­de­dan­tį jau­nuo­lį leis­tu­me „pa­ban­dy­ti“ NBA ly­go­je? O gal jis vis dėl­to tu­rė­tų pra­dė­ti nuo Lie­tu­vos moks­lei­vių krep­ši­nio ly­gos, ge­riau­siu at­ve­ju – nuo Re­gio­nų ly­gos? Kaip ir pra­de­dan­tis po­li­ti­kas tu­rė­tų pra­dė­ti nuo ak­ty­vios par­ti­nės veik­los ir sa­vi­val­dos.

Jau pra­de­da ne­be­ste­bin­ti, kai rim­ta sa­ve lai­kan­ti par­ti­ja el­gia­si ne­at­sa­kin­gai. Tiks­las pa­tei­si­na prie­mo­nes? Gal ir mes esa­me kal­ti, kad į EP rin­ki­mus daž­nai pa­žiū­ri­me pro pirš­tus. At­seit, ką tie vie­nuo­li­ka Lie­tu­vos at­sto­vų pa­da­rys 751 na­rį tu­rin­čia­me EP. Be to, jie pa­gal par­ti­nę pri­klau­so­my­bę pa­si­skirs­to po įvai­rias frak­ci­jas, ku­rios ir dik­tuo­ja „ma­das“.

Tai gal mū­sų tiks­las ir tu­rė­tų bū­ti iš­rink­ti to­kius at­sto­vus, ku­rie dirb­tų di­džiau­sio­se – Eu­ro­pos liau­dies par­ti­ja–Eu­ro­pos de­mok­ra­tai, Eu­ro­pos so­cia­lis­tų par­ti­ja, Eu­ro­pos li­be­ra­lų ir de­mok­ra­tų al­jan­sas už Eu­ro­pą – frak­ci­jo­se, o ne iš­tirp­tų ki­to­se ke­tu­rio­se mar­gi­na­lų frak­ci­jo­se.

Taip pat svar­bu, kad ten mū­sų ša­liai at­sto­vau­tų po­li­ti­nį svo­rį Eu­ro­po­je tu­rin­tys žmo­nės, o ne to­kie, ku­rių pa­var­dės pla­čiai ži­no­mos tik siau­ruo­se sluoks­niuo­se, o ypač – ne Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ne­ken­tė­jai ir ne Krem­liaus my­lė­to­jai.

Man vi­sa­da bai­si gė­da bu­vo, kad Lie­tu­vai EP at­sto­vau­ja ša­lies Kon­sti­tu­ci­ją pa­žei­dęs ir prie­sai­ką su­lau­žęs ne­prog­no­zuo­ja­mas pi­lie­tis. Prieš šiuos rin­ki­mus sa­vi­rek­la­mai jis grie­bė­si kraš­tu­ti­nių prie­mo­nių: ne­tu­rė­da­mas nei Lie­tu­vos, nei ES įga­lio­ji­mų, pri­va­čiai pa­si­šne­ku­čia­vo su dvie­jų au­to­ri­ta­ri­nių re­ži­mų va­dais, o pas­kui spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­se skie­dė (kas gi pa­tik­rins?) apie Bal­ti­jos re­gio­no den­mi­li­ta­ri­za­vi­mo pla­nus. Sa­ko, yra tuo ti­kin­čių­jų.

Tu­rė­jau lai­mės ir bu­vau pa­kvies­tas Vil­niu­je su­si­tik­ti su po­pie­žiu­mi Pran­ciš­ku­mi. Per­si­me­tė­me po­ra žo­džių. Gai­la, ne­su­ren­giau spau­dos kon­fe­ren­ci­jos ir ne­pa­pa­sa­ko­jau apie mud­vie­jų pla­nus į krikš­čio­ny­bę at­vers­ti mu­sul­mo­nų eks­tre­mis­tus ir nu­gin­kluo­ti Ka­ra­liau­čiaus sri­tį. Ar bū­tu­mėt pa­siun­tę ma­ne Lie­tu­vos at­sto­vu prie Šven­to­jo sos­to? Gal bent į EP?

Ly­giai to­kia pa­ti gė­da, kai į svar­bią Eu­ro­pos ins­ti­tu­ci­ją iš­ren­ka­me už ma­chi­na­ci­jas su par­ti­niais pi­ni­gais teis­tą vei­kė­ją, iš sma­gaus pla­y­bo­jaus vir­tu­sį dva­si­niu gu­ru. Ži­no­te, kai dvi kny­ge­les per­skai­tęs žmo­gus pra­de­da pa­sa­ko­ti apie at­si­ve­rian­čias čak­ras, iš­kart pa­ma­nau, ar tik ne­bus jam pro vir­šu­gal­vio čak­rą pri­li­ję į sme­ge­nis.   

Ge­rai, kad nie­kad ne­su­ži­no­si­me, ko­kia bū­tų Cen­tro par­ti­jos įkū­rė­jo Ro­mu­al­do Ozo­lo re­ak­ci­ja iš­gir­dus, jog pir­mą­ją vie­tą šios par­ti­jos rin­ki­mų są­ra­še nu­si­pir­ko po­ke­rio lo­šė­jas, jau at­bu­vęs ka­den­ci­ją EP eks­li­be­ra­las, vie­šai pa­reiš­kęs nu­trau­ki­ąs po­li­ti­nę veik­lą, bet greit per­si­gal­vo­jęs. Ma­tyt, su­mo­jo, kad po­li­ti­ko­je dar ką nors nu­si­pirk­ti ga­lės.

Grau­džiai juo­kin­gai at­ro­do ir be­veik in cor­po­re emig­ruo­ti į EP nu­spren­dę va­di­na­mie­ji „soc­beb­rai“, dėl gar­des­nio val­gio kąs­nio su­skal­dę sa­vo mo­ti­ni­nę par­ti­ją ir Sei­me pri­sig­lau­dę prie val­dan­čių­jų. Se­ni par­ti­niai vil­kai jau aki­vaiz­džiai ne­ma­to sa­vo at­ei­ties Lie­tu­vos po­li­ti­nė­je pa­dan­gė­je, bet ne­su­pran­ta ne­są ver­ti nu­kar­ši­ni­mo EP.

Tai­gi, ne­ap­si­gau­ki­me, rin­ki­mai į EP yra la­bai svar­būs, nes ja­me sprę­sis gal­būt lem­tin­gi ES rei­ka­lai. Juo­lab kad prog­no­zuo­ja­mas gau­sus kai­rių­jų ir de­ši­nių­jų ra­di­ka­lų iš­rin­ki­mas. Tai bent mes ne­rin­ki­me prieš ES nu­si­tei­ku­sių, bet EP al­gą ir pen­si­ją im­ti trokš­tan­čių­jų.

Ne ma­žiau svar­bu pro­tu, o ne emo­ci­jo­mis bal­suo­ti ir ant­ra­ja­me pre­zi­den­to rin­ki­mų tu­re. Štai in­for­ma­ci­ja pa­mąs­ty­mams. Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to ko­mi­si­jos, at­lie­kan­čios par­la­men­ti­nį kri­zės prie­žas­čių ty­ri­mą, pir­mi­nin­kas Sta­sys Ja­ke­liū­nas ieš­ko­ti „kom­pro­ma­to“ bu­vo iš­vy­kęs į Šve­di­ją ir grį­žo su liūd­nom ži­niom sau bei mal­de­lę apie Lie­tu­vos „pra­sko­li­ni­mą“ ak­lai kar­to­jan­tie­siems.

Ci­ta­ta iš por­ta­lo 15min.lt: „Kri­zės prie­žas­čių ty­ri­mą at­lie­kan­čios Sei­mo ko­mi­si­jos na­riams pir­mi­nin­kas Sta­sys Ja­ke­liū­nas pri­sta­tė su­si­ti­ki­mų Šve­di­jo­je re­zul­ta­tus. Anot jo, Šve­di­jos cen­tri­nio ban­ko „Riks­bank“ va­do­vas (šiuo me­tu – Ste­fa­nas Ing­ve­sas) pa­ti­ki­no, kad bū­tų bu­vę dar blo­giau, jei Lie­tu­va bū­tų ėmu­si pa­sko­las iš Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do (TVF).“

Ka­dan­gi S.Ing­ve­sas pats dir­bo TVF, to­dėl ži­no, ką kal­ba. Tai gal ta Lie­tu­va ne­bu­vo spe­cia­liai pra­sko­lin­ta, o tik iš dvie­jų blo­gy­bių pa­si­rink­ta ma­žes­nė?