Varėnos herbui – dvidešimt penkeri metai

Varėnos herbo istorija gana įdomi. Pirmąjį jo variantą sukūrė tas pats dailininkas. 1969 m. kovo 24 d. respublikinė heraldikos komisija pritarė dailininko Kęstučio Gvaldos ir profesoriaus Česlovo Kudabos idėjai, kad Varėnos herbe vertėtų pavaizduoti senas šio krašto bitininkystės tradicijas. Komisijoje herbo motyvai buvo svarstomi kelis kartus, nes buvo įvairiausių pasiūlymų. Po kelių aptarimų  galutinai nutarta Varėnos herbe vaizduoti bitę virš šešių viržių žiedų ir dailininko K. Gvaldos parengtą projektą tvirtinti darbo tvarka. 1970 m. birželio 5 d. nupieštą herbo etaloną aprobavo tuometinio Dailės kombinato meno taryba. Kaip skelbiama Vikipedijoje, sukurtas herbas, net nespėjęs miesto gyvenime įsigalėti, po 1970 m. respublikinės dainų šventės LKP CK antrojo sekretoriaus V. Charazovo iniciatyva buvo uždraustas. 

Su Lietuvos Atgimimu atgijo ir miestų heraldikos tradicijos. Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, kuris tuo metu Varėnos rajono savivaldybėje dirbo vyr. metodininku  kultūros ir istorijos paminklams, prisimena, kad Atgimimo pradžioje vėl imta daug diskutuoti, kokio herbo reikia Varėnai. Kai kas pritarė dailininko K. Gvaldos anksčiau sukurtam, o kai kas manė, kad reikia sukurti naują Varėnos herbą, kuris labiau atspindėtų Varėnos krašto specifiką. 1988 m. buvo paskelbtas konkursas ir dailininkai buvo kviečiami sukurti Varėnos herbą. 1989 m. dailininkė Gražina Jaronytė sukūrė naują Varėnos herbo variantą, kuris atspindėjo Varėnos istorinę raidą. Herbo foną sudarė Varėnos miškus ir upes simbolizuojančios žalia ir mėlyna spalvos. Kadangi Varėnos istorinė pradžia siejama su Vytautu Didžiuoju, herbe buvo pavaizduoti jo simboliai – karūna ir medžioklės ragas. Varėniškiai taip pat buvo kviečiami išsakyti savo nuomonę dėl herbo. Tuometiniai Varėnos rajono vadovai ir rajono Sąjūdžio kultūros grupė dėl naujo herbo kūrimo kreipėsi į respublikinę heraldikos komisiją, tačiau gavo neigiamą atsakymą, kuriame buvo pažymima, kad miesto herbo kas keleri metai keisti negalima. Komisija pritarė anksčiau K. Gvaldos sukurtam herbui. Atslūgus naujų simbolių ieškojimo bangai, nutarta parengti naują, pakoreguotą herbo etaloną, nes senajame buvo panaudota ypač nevykusi, heraldikos specialistų kritikuota ir tarptautinėje heraldikoje nenaudojama kampuoto skydo forma. Taip pat buvo nežymiai pakeistos bitės proporcijos.

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintas Varėnos herbas ir vėliava buvo iškilmingai  įteisinti Varėnos rajono tarybos posėdyje, po to tuometinio klebono Kęstučio Latožos pašventinti Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje.

Pagal Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą Varėnos herbo naudojimo tvarką jis naudojamas Varėnos rajono savivaldybės vėliavoje, herbiniuose atspauduose, dokumentų blankuose, mero ženkle, Tarybos nario pažymėjime ir ženkle, darbuotojų pažymėjimuose, savivaldybės įstaigų iškabose, prie Varėnos rajono ribos ženklų, ant transporto priemonių, apdovanojimo ženkluose ir apdovanojimų bei padėkos raštuose, suvenyruose, meno kūriniuose ir kituose gaminiuose bei kitais atvejais, kai reprezentuojama Varėnos rajono savivaldybė. Varėnos herbas gali būti naudojamas tik savivaldybės Tarybai leidus.

Šiuo metu ypatingai gražūs, meniškai sukurti Varėnos herbai puošia Varėnos rajono savivaldybės didžiąją ir mažąją posėdžių sales. Didžiajai posėdžių salei  herbą–vitražą sukūrė žymus vitražistas Vytautas Švarlys, o mažąją posėdžių salę puošia originali darbščių rankų meistrės Marytės Stacevičiūtės dovana – siuvinėtas Varėnos herbas. Jis puošia ir suvenyrus, kurie dovanojami svečiams ir iškeliauja po Lietuvą ir užsienio šalis.

„Varėnos herbas – tai simbolinė žinia Lietuvai ir pasauliui apie Varėnos krašto žmonių darbštumą ir išsaugotas bitininkystės bei kitas unikalias  tradicijas“, – pažymi Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta. 

Varėnos herbo motyvai išmoningai panaudoti miesto centrinėje erdvėje – Vasario 16–osios pėsčiųjų  alėjoje. Bitės ir viržių žiedai atsispindi fontano bei tvenkinėlio dekoratyvinėse detalėse bei  suoliukų puošyboje. Iš  fontano ištryškęs vanduo upeliu teka per pievą-gėlynus ir pasiekia tvenkinėlį, kurį puošia dekoratyvinis elementas „Bičių spiečius“.