Lei­di­niai apie žmo­nių, tu­rin­čių ne­ga­lią, tei­ses – leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba

Abu su­ma­ke­tuo­ti lei­di­niai yra leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba adap­tuo­tos Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Ne­įga­lių­jų tei­sių ko­mi­te­to ben­dro­sios pa­sta­bos Nr. 4 (20 psl.) ir Nr. 7 (64 psl.).

Pa­sak K.Dū­do­ny­tės, JT Ne­įga­lių­jų tei­sių ko­mi­te­to in­ter­ne­to sve­tai­nė­je skel­bia­mo­se ben­dro­sio­se pa­sta­bo­se aiš­ki­na­ma, kaip vals­ty­bės, įsi­pa­rei­go­ju­sios įgy­ven­din­ti JT Ne­įga­lių­jų tei­sių kon­ven­ci­ją, tu­rė­tų įgy­ven­din­ti tam tik­rus jos straips­nius. JT Ne­įga­lių­jų tei­sių ko­mi­te­to ben­dro­jo­je pa­sta­bo­je Nr. 4 kal­ba­ma apie žmo­nių, tu­rin­čių ne­ga­lią, tei­sę į įtrau­kų­jį ug­dy­mą, o pa­sta­bo­je Nr. 7 – apie jų da­ly­va­vi­mą įgy­ven­di­nant ir ste­bint Kon­ven­ci­jos vyk­dy­mą. 

Kris­ti­na pa­sa­ko­ja, kad įgy­ven­din­ti bai­gia­mo­jo dar­bo idė­ją jai pa­dė­jo pra­ėju­siais me­tais gau­ta tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos Zon­ta sti­pen­di­ja už lai­mė­tą no­mi­na­ci­ją „Mo­te­rys ir tech­no­lo­gi­jos“ (angl. Wo­men in Tech­no­lo­gy). 63 pa­sau­lio ša­ly­se vei­kian­čios ir 29 tūkst. na­rių jun­gian­čios or­ga­ni­za­ci­jos svar­biau­sia mi­si­ja – mo­te­rų ir mer­gai­čių pa­dė­ties ge­ri­ni­mas per švie­ti­mą. Lie­tu­vo­je vei­kia trys Zon­ta klu­bai, vie­nas jų – Kris­ti­nos gim­ta­ja­me Aly­tu­je. 

In­for­ma­ci­jos pri­ei­na­mu­mas – kiek­vie­no tei­sė 

Pil­dy­da­ma pa­raiš­ką sti­pen­di­jai ji pa­si­rin­ko in­for­ma­ci­jos pri­ei­na­mu­mo vi­siems sri­tį ir nu­spren­dė gi­lin­tis į leng­vai su­pran­ta­mą kal­bą. Kris­ti­na pa­brė­žia, kad in­for­ma­ci­jos pri­ei­na­mu­mas yra kiek­vie­no žmo­gaus tei­sė, bet ji ne­ma­žai da­liai ne­ga­lią tu­rin­čių žmo­nių vis dar nė­ra pri­ei­na­ma.

JT Ne­įga­lių­jų tei­sių kon­ven­ci­jos 9 straips­nis už­tik­ri­na, kad Kon­ven­ci­ją ra­ti­fi­ka­vu­sios ša­lys sie­kia ir fi­zi­nio, ir in­for­ma­ci­nio pri­ei­na­mu­mo ne­ga­lią tu­rin­tiems žmo­nėms. Lie­tu­va Kon­ven­ci­ją ra­ti­fi­ka­vo 2010 me­tais, bet in­for­ma­ci­jos pri­ei­na­mu­mas įvai­rių ne­ga­lių tu­rin­tiems žmo­nėms vis dar sie­kia­my­bė. Ma­žiau raš­tin­giems, tu­rin­tiems in­te­lek­to ir psi­cho­so­cia­li­nę ne­ga­lią ar tiems, kam rei­ka­lin­gos al­ter­na­ty­vios ko­mu­ni­ka­ci­jos prie­mo­nės, ne­pri­ei­na­ma be­veik jo­kia in­for­ma­ci­ja. 

„In­te­lek­to ne­ga­lią tu­rin­tiems žmo­nėms rei­ka­lin­ga in­for­ma­ci­ja leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba. To­kios in­for­ma­ci­jos už­tik­ri­ni­mas ga­li pa­dė­ti jiems su­teik­ti dau­giau ga­li­my­bių – ži­no­da­mi, kas vyks­ta, in­te­lek­to ne­ga­lią tu­rin­tys žmo­nės ga­lė­tų įsi­trauk­ti, bū­ti iš­girs­ti ir taip pa­dė­ti to­bu­lin­ti pa­slau­gas sau ir ki­tiems žmo­nėms“, – tei­gia Kris­ti­na ir pri­du­ria, kad in­for­ma­ci­ja leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba rei­ka­lin­ga ne tik ne­ga­lią tu­rin­tiems žmo­nėms, bet ir sen­jo­rams, vai­kams, at­vy­kė­liams iš už­sie­nio ir kt. 

K.Dū­do­ny­tė at­krei­pia dė­me­sį į tai, kad per pa­sau­li­nę pan­de­mi­ją in­for­ma­ci­jos pri­ei­na­mu­mo klau­si­mas ta­po dar ak­tu­a­les­nis, nes iki tol at­skir­ty­je gy­ve­nę žmo­nės ne­gau­da­mi in­for­ma­ci­jos at­si­dū­rė dar pra­stes­nė­je pa­dė­ty­je. 

„Eu­ro­pos žmo­nių su ne­ga­lia tei­ses gi­nan­čios or­ga­ni­za­ci­jos pra­si­dė­jus pan­de­mi­jai at­krei­pė dė­me­sį, jog bū­ti­na skleis­ti in­for­ma­ci­ją leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba, kad in­te­lek­to ir psi­cho­so­cia­li­nę ne­ga­lią tu­rin­tys žmo­nės ži­no­tų, kaip rei­kia sau­go­tis vi­ru­so – kad bū­ti­na plau­tis ran­kas, lai­ky­tis sau­gaus at­stu­mo ir panašiai, – sa­ko Kris­ti­na. – Lie­tu­vo­je to­kios in­for­ma­ci­jos iš pra­džių ne­bu­vo, tik vė­liau trum­pa in­for­ma­ci­ja at­si­ra­do Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­to prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos in­ter­ne­to sve­tai­nė­je ir feis­bu­ko pa­sky­ro­je. Kai ku­rio­se ki­to­se ša­ly­se, pa­vyz­džiui, Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je, leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba pa­reng­ta in­for­ma­ci­ja apie ko­ro­na­vi­ru­są skel­bia­ma vals­ty­bi­nė­se in­ter­ne­to sve­tai­nė­se.“

Pan­de­mi­ja su­grio­vė pla­nus 

Ga­vu­si sti­pen­di­ją K.Dū­do­ny­tė pla­na­vo vyk­ti į Šve­di­ją, nes ši ša­lis yra to­li pa­žen­gu­si už­tik­ri­nant in­for­ma­ci­jos pri­ei­na­mu­mą vi­siems. Šve­di­jos įsta­ty­mai nu­ma­to, kad kiek­vie­nas žmo­gus in­for­ma­ci­ją tu­ri gau­ti jam pri­ei­na­ma for­ma.

„Pas mus in­for­ma­ci­jos leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba be­veik nė­ra, iš­sky­rus Lie­tu­vos ne­įga­lių­jų fo­ru­mo ir aso­cia­ci­jos „Vil­tis“ ini­cia­ty­vas ir pro­jek­tus, o Šve­di­jo­je jau 35 me­tus leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba lei­džia­mas laik­raš­tis „8 si­dor“ (liet. „8 pus­la­piai“). Laik­raš­tį ga­li­ma skai­ty­ti ir in­ter­ne­te, be to, straips­niai leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba yra net įgar­si­na­mi, to­dėl pri­ei­na­mi dar pla­čiau“,– pa­sa­ko­ja Kris­ti­na. 

No­rė­da­ma su­si­pa­žin­ti su Šve­di­jos pa­tir­ti­mi ji krei­pė­si į Šve­di­jo­je vei­kian­čią agen­tū­rą, ku­ri už­si­i­ma vi­sa­pu­siš­kos in­for­ma­ci­jos pri­ei­na­mu­mu. De­ja, agen­tū­ra me­tų pra­džio­je jos pri­im­ti ne­ga­lė­jo, nes iš Stok­hol­mo kraus­tė­si į Mal­mę, o pas­kui pra­si­dė­jo ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­ja, sie­nos už­si­da­rė. Kris­ti­nai te­ko keis­ti pla­nus, ieš­ko­ti ki­tos iš­ei­ties. 

„Nu­spren­džiau iš­ana­li­zuo­ti, ar yra lei­di­nių leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba, ku­riuo­se kal­ba­ma apie ne­ga­lią tu­rin­čių žmo­nių tei­ses, ir ra­dau dvi an­glų kal­ba iš­leis­tas JT Ne­įga­lių­jų tei­sių ko­mi­te­to ben­drą­sias pa­sta­bas, adap­tuo­tas leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba. JT Ne­įga­lių­jų tei­sių ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­ko prof. Jo­no Ruš­kaus klau­siau, ar ver­ta šias pa­sta­bas iš­leis­ti lie­tu­viš­kai. Jis tam pri­ta­rė ir pa­dė­jo su­si­siek­ti su ben­dro­sios pa­sta­bos Nr. 4 au­to­riu­mi, bu­vu­siu JT ko­mi­te­to na­riu Sti­gu Lang­va­du. Taip pat jis pa­dė­jo už­megz­ti ry­šį su Ale­xia Black, lei­di­niais leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba už­si­i­man­čios or­ga­ni­za­ci­jos iš Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos at­sto­ve, ku­ri bu­vo an­glų kal­ba pa­ren­gu­si ben­drą­ją pa­sta­bą Nr. 7. Ji nu­ro­dė ir iliust­ra­ci­jų, ku­rios nau­do­ja­mos lei­di­niuo­se leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba, iš­tek­lius“, – pa­sa­ko­ja K.Dū­do­ny­tė. 

Dė­me­sys – ir tu­ri­niui, ir iš­vaiz­dai 

Ka­dan­gi už pa­veiks­lė­lių ir nuo­trau­kų nau­do­ji­mą lei­di­niuo­se rei­kia mo­kė­ti, Kris­ti­na tam pa­nau­do­jo Zon­ta sti­pen­di­jos su­teik­tas lė­šas. Pa­sak jos, pa­veiks­lė­liai lei­di­niuo­se leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba tu­ri bū­ti aiš­kūs ir ne­dau­giap­ras­miai, kaip ir teks­tas. Ma­ke­tuo­jant lei­di­nius ne vi­sa­da bu­vo leng­va ras­ti pa­grin­di­nę sa­ki­nio min­tį ati­tin­kan­čią iliust­ra­ci­ją, to­dėl te­ko pie­ši­nė­lius ar nuo­trau­kas pa­pil­dy­ti tam tik­ro­mis de­ta­lė­mis. 

Kris­ti­na sa­ko, kad adap­tuo­jant teks­tą leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba bū­ti­na pa­rink­ti pa­pras­tus žo­džius, sa­ki­niai tu­ri bū­ti trum­pi ir aiš­kūs, svar­biau­sia nu­ro­dy­ti pa­grin­di­nius da­ly­kus, ne­rei­kia de­ta­lių ap­ra­šy­mų. „Teks­te ne­tu­ri bū­ti jo­kių dvi­pras­my­bių. Pa­vyz­džiui, ben­dro­jo­je pa­sta­bo­je Nr. 4 kal­ba­ma apie įtrau­kų­jį švie­ti­mą. Žo­dis „švie­ti­mas“ in­te­lek­to ne­ga­lią tu­rin­tiems žmo­nėms ga­li sie­tis su švie­sa, to­dėl jį kei­čiau žo­džiu „mo­ky­mas“, – aiš­ki­na ma­ke­tų au­to­rė. 

Pa­gal ES re­ko­men­da­ci­jas, kaip reng­ti lei­di­nius leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba, to­kius lei­di­nius tu­ri ver­tin­ti nors vie­nas in­te­lek­to ne­ga­lią tu­rin­tis žmo­gus.

K.Dū­do­ny­tė dė­kin­ga su­ti­ku­siems pa­dė­ti Kau­no „Ar­kos“ ben­druo­me­nės bi­čiu­liams ir dar­buo­to­jams: „Bi­čiu­liai skai­tė, o dar­buo­to­jai fik­sa­vo vie­tas, ku­rios jiems bu­vo ne­aiš­kios. Ga­vu­si pa­sta­bas sten­giau­si tas vie­tas iš­tai­sy­ti. Tie­sa, bi­čiu­liams šiuos lei­di­nius ver­tin­ti ne­bu­vo leng­va, nes tai da­rė pir­mą kar­tą, be to, ir teks­tai – ne ko­kia nors pra­mo­gi­ne te­ma, apie žmo­nių su ne­ga­lia tei­ses.“ 

Kris­ti­na sa­ko, kad vis dėl­to svar­biau­sia ma­ke­tuo­jant lei­di­nius bu­vo lei­di­nių san­da­ra ir iš­vaiz­da, nes tai bu­vo at­si­skai­ty­mas už di­zai­no ir lei­dy­bos stu­di­jas. „Tu­rė­jau la­biau gi­lin­tis į pa­tį ma­ke­ta­vi­mą, o ne į leng­vai su­pran­ta­mą kal­bą, bet, ži­no­ma, šie da­ly­kai su­si­ję. Džiau­giuo­si tuo, ką pa­da­riau, nors tai pir­mas bly­nas ir tik­rai yra prie ko pri­kib­ti. Jei at­si­ras po­rei­kis leis­ti dau­giau lei­di­nių leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba, ma­nau, ga­lė­čiau to­liau tai da­ry­ti“, – ne­abe­jo­ja ma­ke­tų au­to­rė. 

Leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba – ne­ga­lią  tu­rin­čio žmo­gaus tei­sė 

Prof. J.Ruš­kus, ver­tin­da­mas K.Dū­do­ny­tės at­lik­tą dar­bą, va­di­na jį is­to­ri­niu. „Lie­tu­vo­je iki šiol nė­ra pro­fe­sio­na­lios leng­vai su­pran­ta­mos kal­bos prak­ti­kos, o Kris­ti­na pa­ren­gė be­ne pir­mą ori­gi­na­lų ver­ti­mą į leng­vai su­pran­ta­mą kal­bą, – tei­gia JT Ne­įga­lių­jų tei­sių ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­kas. – Tin­ka­mai pa­reng­ta leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba, kaip ir ki­tos al­ter­na­ty­vios kal­bos, pa­vyz­džiui, ges­tų, sim­bo­lių, pa­veiks­lė­lių ir kt., su­da­ro są­ly­gas ne­ga­lią tu­rin­tiems žmo­nėms gau­ti in­for­ma­ci­ją, ben­drau­ti su ap­lin­ki­niais.“ 

Pa­sak J.Ruš­kaus, ne­re­tai net ne­klau­sia­ma in­te­lek­to ne­ga­lią ar kog­ni­ty­vi­nių su­tri­ki­mų, pvz., de­men­ci­ją, tu­rin­čių žmo­nių nuo­mo­nės, nes ne­ma­no­ma, kad jie ga­li ar tu­ri ką pa­sa­ky­ti. „Leng­vai su­pran­ta­mos kal­bos tai­ky­mas su­tei­kia ga­li­my­bę ne­ga­lią tu­rin­čiam žmo­gui iš­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę, nu­sa­ky­ti sa­vo po­rei­kius ar po­zi­ci­ją vie­nu ar ki­tu klau­si­mu. JT Ne­įga­lių­jų tei­sių kon­ven­ci­jo­je al­ter­na­ty­vios kal­bos, taip pat ir leng­vai su­pran­ta­ma kal­ba, yra aiš­kiai api­brėž­tos kaip ne­ga­lią tu­rin­čio žmo­gaus tei­sė. Žmo­gaus tei­ses ger­bian­čio­se ša­ly­se leng­vai su­pran­ta­mos kal­bos vys­ty­mas tam­pa svar­biu pri­ori­te­tu“, – pa­brė­žia JT Ne­įga­lių­jų tei­sių ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­kas.

Si­gi­ta In­čiū­rie­nė
www.tv3.lt

Projektas „Aš galiu“. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos