Trys mokslų daktarai viename ūkyje, arba Nėra ateities be dabarties ir praeities (260)
Seminaro dalyvius pasitiko mokslininkai ir ūkininkai Peckai – Alfonsas ir jo sūnus Martynas. Kitas, taip pat tėvo ūkyje daug padedantis, sūnus Domantas seminaro dieną buvo išvykęs į Lenkiją, kur tarptautinėje konferencijoje pristatė savo pranešimą. Abu Alfonso sūnūs pasirinko tėvo pamėgtą mokslo sritį – yra fizikos mokslo daktarai.
Pradėjęs ūkininkauti Alfonsas dar daug metų dirbo ir Fizikos institute. Į klausimą, kaip visur suspėti, atsakė: „Aš įpratau, kad mano darbo diena trunka 16–17 valandų, o kartais teko pasiskolinti ir naktinio laiko, daug buvo sugaištama kelionėms į darbą Vilniuje. Tačiau toks buvo ir yra mano gyvenimo ritmas.“
Tėvo pavyzdžiu sūnūs taip pat išmoko derinti mokslinę veiklą su nesibaigiančiais ūkiniais darbais. Neabejoju, kad Peckų ūkis – vienintelis toks Lietuvoje, kur ko ne kasdien dirba trys mokslų daktarai.
Išugdytos meilės ir pareigos tėviškei vedamas Alfonsas ryžosi tęsti senelių bei tėvų amatą gimtinėje. Pirminės patirties sėmėsi Lietuvos agronomų mekoje – Dotnuvoje, konsultavosi su žemės ūkio mokslininkais.
Imtis netradicinių augalų paskatino pažintis su profesoriumi Antanu Svirskiu. Kad kadais teko konsultuoti Alfonsą, prisiminė ir seminare dalyvavęs garbus agronomas, butrimoniškis, prof. hab. dr. Algirdas Sliesaravičius.
A.Peckus pradėjo auginti mažiau žinomus ar pamirštus augalus, netgi tokius, kuriuos įprasta laikyti piktžolėmis ir naikinti. Soros ir šerytės, burnočiai ir judros, garstyčios ir strypainiai, liucernos ir žirniai, dobilai ir sojos – visi šie ir dar daug kitų augalų telpa fizikos mokslų daktaro laukuose.
„Kodėl reikėtų sėti vien tik kviečius ir rapsus, kai pasaulyje yra tiek daug kur kas vertingesnių ir įdomesnių augalų“, – taip mąstė Alfonsas. Tačiau tiems įdomesniems augalams auginti ir juos paruošti pardavimui reikia kur kas daugiau išmonės. Naujoje darbų sferoje buvo labai svarbi išradingo, išmanaus fiziko patirtis, pravertė nestereotipinis požiūris į auginimo ir paruošimo technologijas. Pamenu, A.Peckus buvo pirmasis Alytaus rajone ūkininkas, kasdieniame darbe naudojęs kompiuterį.
Labai imponuoja ir Alfonso pilietiškumas – jis paprastai renkasi Lietuvoje išpuoselėtas sėklinių augalų veisles. Jam svarbiau ne kuo didesnį pelną gauti, bet kuo geresnį, sveikatai naudingesnį produktą išauginti.
Pasinaudojęs banko paskola Alfonsas vienas pirmųjų Lietuvoje įsigijo optinės sėklų atrankos ir rūšiavimo įrangą. Tik kruopščiai išvalytos ir išrūšiuotos sėklos ar kruopos atitinka griežtus standartus, turi tinkamą prekinę išvaizdą ir paklausą. Apie modernią optinę įrangą ir jos panaudojimo galimybes papasakojo dr. M.Peckus.
Gavę Europos Sąjungos (ES) fondų paramą Peckai įsirengė grūdų saugojimo bokštus. Tačiau statė šalia sodybos, kad negadintų senosios sodybvietės vaizdo.
Gerbiant praeities paveldą, naujai atstatytam kluonui architektūriniai sprendimai, mediena bei kitos medžiagos pasirinkti tokie kaip anksčiau buvo. Tik grindys jau betoninės. Beje, kluoną projektavo architektė Martyno žmona Giedrė. Šio originalaus medinio pastato nuotraukos eksponuotos parodoje Lietuvos ambasadoje Londone.
Puikiu sandėliu tapusiame kluone Alfonsas seminaro dalyviams parodė visų auginamų kultūrų pavyzdžius. Tėvas ir sūnus atsakė į gausius dalyvių klausimus. Abu puikiai žino ne tik auginimo subtilybes, bet ir visų auginamų kultūrų vertingąsias ir gydomąsias savybes.
Prisiminta, kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje soros buvo bene masiškiausiai auginta kultūra, o, pavyzdžiui, burnočių gydomąsias savybes žinojo ir vertino majai.
Kalesninkų kaime išaugintos soros, garstyčios, burnočiai ir kitų augalų sėklos bei kruopos dažniausiai iškeliauja į Vakarų Europos šalis – Vokietiją, Olandiją. Dėl kviečių pardavimo sudaromos sutartys su Lietuvos pirkėjais.
„Kodėl mokslininkas ir mokslo daktarai jo vaikai ūkininkauja? Šitas ūkis net tarybiniais laikais kažkokiu stebuklu išsaugojo valstiečių ūkio statusą, – pasakoja Alfonsas. – Jeigu net tada tėvukas sugebėjo ūkį išlaikyti, tai aš privalau šitą darbą tęsti. Jeigu ne tai – manęs niekas nė su šautuvu į žemės ūkį nenuvarytų, nors vaikystėje teko pažinti žemdirbio darbus. Tačiau aš visai kitos rūšies žmogus, ir mano labai pamėgta specialybė visiškai kitokia. Kitas motyvas – šiais laikais iš mokslo dažnas gali tik vos išgyventi. Mokslas, kultūra ir žemės ūkis pernelyg nuvertinti.“
Naujus iššūkius mėgstantis optimistas Alfonsas ir ūkininkavimą laiko kūrybiniu darbu. Neatsitiktinai tiek daug įdomių inovacijų ūkyje ir pats yra suprojektavęs ir padaręs. „Žemdirbys nuolat turi improvizuoti pagal gamtos diktuojamas sąlygas, o rinkos ekonomikoje reikia turėti drąsos imtis neišbandytų dalykų“, – apsilankymą reziumavo seminaro svečias ir dalyvis Seimo narys Petras Valiūnas.
Peckų ūkio patirties apžvalgai skirta valanda tiesiog ištirpo. Išsivežėme ne tik kiekvienam dalyviui kruopščiai supakuotą retųjų kruopų rinkinėlį. Išsivežėme išmanių, labai darbščių žmonių patirtį ir žavesį nuoširdžiais, labai tėviškės žemę mylinčiais ir senolių tradicijas puoselėjančiais žmonėmis.
Dar spėjome pasidžiaugti, kad Martyno šeimoje jau krykštauja sūnelis. Šioje sumaniai atjaunintoje sodyboje gerbiama praeitis, mokama dirbti ir džiaugtis dabartimi bei viltingai matyti ateitį.
Žemės ūkio bendrovės vadovo pasididžiavimas – darbuotojai
Palikę svetingą Peckų ūkį, iš Kalesninkų seminaro dalyviai pasuko į Verebiejus, į žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ karvių fermą. Gal tiksliau būtų vadinti – į tikrą pieno gamybos fabriką, nes kasdien į pieninę išvažiuoja vidutiniškai po 15 tonų pieno. Juk „Atžalynas“ keletą pastarųjų metų yra tarp trijų pačių efektyviausių visoje Lietuvoje pieno gamintojų!
Primilžis iš vienos karvutės per metus siekė net 11 tūkst. 592 kg. O karvučių laikoma virš 500. Tačiau žemės ūkio bendrovės vadovas Algis Žėkas kur kas labiau nei ūkio pasiekimais buvo linkęs girtis šauniais pagalbininkais: „Štai fermų komplekso vadovė Albina Zubrienė – tai mano dešinioji ranka. Puikūs pienininkystės rezultatai didele dalimi yra jos profesinių ieškojimų ir organizacinių gabumų rezultatas. O intensyvumo rodiklių siekiame ne dėl medalių, kaip kadaise, o dėl to, kad dirbame sau ir norime geriau gyventi. Pieno komplekse dirba 15 profesionalių, patyrusių žmonių. Be labai atidžios kasdienės priežiūros, be rimto selekcinio darbo, nebūtume pasiekę tokių primilžių.“
Tiesą sakant, ir Europoje ne tiek daug didelių pieno fermų, kurios galėtų pasigirti tokiais primilžiais. Bendrovės pajamos iš gyvulininkystės produkcijos pardavimo 2018 metais viršijo 2 mln. eurų.
Kasdien sočiai pašerti tiek galvijų ir gauti labai aukštus produktyvumo rodiklius reikia daug ir labai kokybiškų, gerai subalansuotų pašarų. Tuo rūpinasi gabus ir inovatyvus savo srities specialistas agronomas Aloyzas Jonikaitis.
Vidutinis grūdinių kultūrų derlingumas bendrovėje pasiekė 43 cnt / ha, o rapsų – iki 19 cnt / ha, o už parduotą augalininkystės produkciją gauta 1,4 mln. eurų pajamų. Šiuose pasiekimuose didelis agronomo indėlis.
„Galiu minėti daug specialistų, puikių mechanizatorių, galvijų prižiūrėtojų ir kitų darbuotojų. Ūkyje nėra mažų ar nereikšmingų darbų, visi darbai ir visi žmonės svarbūs. Ir labai vertinu tuos, kurie išmano ir atsakingai dirba savo darbą“, – tokia bendrovės vadovo pozicija.
Technikos kieme matėme šiuolaikinių galingų traktorių, kombainą su kompiuterine kūlimo proceso įranga, daug kitų įmantrių padargų.
„Čia dažniausiai prasideda mano darbo diena, – rodydamas į kieme esančią mechanizatorių patalpose įrengtą vadavietę sakė A.Žėkas. – Gamta dažnai niekais paverčia visus dienos darbų planus. Būna, kad ir vakarietiška technika paveda, tad tenka labai operatyviai suktis“.
Bendrovės laukai daugiausia lygumos, nemaža dalis jų kadais melioruotos žemės. Kasmet skiriama lėšų jau nuolat gendančių senų melioracijos įrenginių priežiūrai, nes valstybės ir ES fondų parama šiai sferai labai menka.
„Dabar jau keleri metai sausringi – o kas bus lietingais?“ – nerimavo A.Žėkas. Daug dėmesio ir lėšų tenka skirti technikos remontams bei priežiūrai – agroservisas Lietuvoje dar nėra tinkamai išvystytas.
Pasidžiaugę gražiai sutvarkyta administracinių patalpų aplinka, sugužėjome į bendrovės pasitarimų salę. Čia pasipylė daug klausimų jos vadovui ir dalyvavusiems bendrovės specialistams. Prisiminti ir 1994 metai, kai būta minčių netgi likviduoti sunkiai besiverčiančią bendrovę. Tačiau pasirinkta teisinga specializacija, ryžtas ir nuolatinis domėjimasis inovacijomis vedė pažangos keliu. Bendrovėje dirba apie 60 žmonių, vidutinis atlyginimas 2018 metais buvo 1 tūkst. 18 eurų.
Į klausimą, ar nebūtų pelningiau patiems imtis pieno perdirbimo ir gatavos produkcijos pardavimo, A.Žėkas atsakė, kad bendrovės per metus pagaminamos apie 5 tūkst. tonų pieno žaliavos kiekis per mažas, kad apsimokėtų patiems gaminti gatavą produkciją. Būtų neįmanoma konkuruoti su galingomis pieno perdirbimo gamyklomis. Miestų turgeliams produktus ruošia ir sėkmingai parduoda smulkesnieji ūkiai. Bendrovės dabarties pasiekimai geri, tačiau matomi ir rezervai, rimtai galvojama apie ateitį, projektuojamos naujos statybos.
Paklaustas apie darbuotojų amžių, A.Žėkas su šypsena atsakė: „Aš esu vyriausias žmogus mūsų bendrovėje“ (Algis neseniai paminėjo 60-ąjį gimtadienį). O surimtėjęs išreiškė susirūpinimą, kad kaimai palaipsniui išmiršta, lieka tuščių vienkiemių, buvusiose mokyklose ir darželiuose laiko kalakutus ir kt. Šiuolaikinė technika ir technologijos sumažino darbo jėgos poreikį. Tačiau reikia labiau kvalifikuotų žmonių. Todėl bendrovės darbuotojai – ne tik vadovo pasididžiavimas, bet ir nuolatinis rūpestis.
Klausydami profesionalios patirties diktuojamų A.Žėko atsakymų, įsitikinome, kokio aukšto lygio turi būti šiuolaikinio žemės ūkio vadovo kompetencija, kokius darbuotojus dera turėti intensyviame ūkyje.
Lietuvos ir Alytaus rajono žemdirbių pasiekimai ir rūpesčiai
Seminaro dalyvius sveikino Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas. Jis pranešėjams uždavė ir konkrečių klausimų. Ne tik valdininkas, bet ir patyręs ūkininkas, žemės ūkio specialistas, meras gerai žino sudėtingus šių dienų kaimo žmonių rūpesčius.
Išsamų analitinį pranešimą apie Lietuvos žemės ūkio situaciją pateikė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkodaros skyriaus vadovas Albertas Gapšys.
Nors kaime pastaraisiais dešimtmečiais įvyko daug esminių pozityvių pokyčių, naudojama nauja technika ir pažangios technologijos, ženkliai išaugo intensyvumo rodikliai, žemdirbiai gauna ES struktūrinių fondų paramą ir kt., šalies ekonomikoje žemės ūkio reikšmė gerokai sumenko. Žemės ūkio produkcija šalies eksporto struktūroje tesudaro tik 18,3 proc., o nuo kuriamos šalyje bendrosios pridėtinės vertės – tik 3,5 proc.
Akivaizdžiai pastebima ūkių plotų didėjimo tendencija, žymiai daugiau atsirado siauros gamybinės specializacijos ūkių. Vidutinis ūkininko valdos dydis yra 19,5 hektaro žemės ūkio naudmenų.
Pranešėjas paminėjo, kad besiformuojančioje tvarioje ūkių struktūroje tiek dideli, tiek mažesni ūkiai gali veikti sėkmingai, nes jų veiklos tikslai ir kryptys bei sėkmės veiksniai yra skirtingi. Ūkių konkurencingumas turi būti analizuojamas jų gyvybingumo, t. y. potencialo atkurti išteklius ir atsparumo aplinkos iššūkiams kontekste.
Didesnę dalį šalies žemės ūkio gamybos ir pardavimo struktūroje pastaruosius dvejus metus sudaro augalininkystė produkcija (60–62 proc.). Daugiausia auginamos grūdinės kultūros ir rapsai. Tačiau pranešėjas perspėjo, kad nederėtų tikėtis, jog grūdai bus ir ateityje lengvai realizuojama prekė, nes netgi Rusija sugrįžo į pasaulinę grūdų rinką.
Labai didelį potencialą derlinguose plotuose pigiai auginti grūdines kultūras turi Ukraina. Sudėtingi laikai atėjo cukrinių runkelių augintojams, nes rinkose tenka konkuruoti su cukrašvendrių augintojais. Dinamiškai augo uogų, gėlių ir kitų labai paklausių kultūrų augintojų gretos.
Gyvulininkystės šakoje labiausiai pastebimas paukštininkystės produkcijos gamybos išaugimas, kur kas daugiau laikoma avių, daugiau auginama populiarių mėsinės krypties galvijų. Tačiau paplitus marui drastiškai sumažėjo kiaulių skaičius.
Dėl palyginti labai žemų pieno supirkimo kainų ir nuolatinio kainų svyravimo, šalyje labai sumažėjo karvių skaičius. Daugybė kaimo žmonių, kadais laikiusių po 1–3 karvutes, buvo priversti jas išparduoti. Stambesni ūkiai ir bendrovės taip pat nedidino arba netgi mažino karvių skaičių. Tačiau, įsisavinę naujas pašarų gamybos technologijas ir racionus, gerindami karvių veislines savybes, ūkiai labai padidino primilžius.
Pieno produkcijos perdirbėjai, reaguodami į pasaulio rinkose vykstančius pokyčius ir politinius sprendimus nutraukti pardavimus į Rusiją, susidūrė su labai sudėtingais iššūkiais. Tačiau dar sudėtingesnėje ir neapibrėžtai rizikingoje gamybinėje situacijoje buvo ir yra pieno gamintojai.
Perdirbėjai gali vienašališkai mažinti pirkimus arba siūlyti kainą, nepadengiančią net gamybos kaštų. Konkuruoti sunku, nes daugelio ES šalių senbuvių žemdirbiai gauna ženkliai didesnę tiesioginę paramą. Daugkartiniai bandymai kurti bendras kooperatines pieno gamintojų ir perdirbėjų įmones nebuvo sėkmingi.
Naudotis praktiškai monopoline padėtimi vietos rinkoje nesikuklina ir prekybos centrai, kurių dalis pieno produktų mažmeninės kainos užtikrina garantuotą, gerą prekybininkų pelną. Laikai keičiasi, o ūkininkų priklausomybė nuo gamtos, nuo perdirbėjų ir prekybininkų tik didėja.
Pranešėjas akcentavo, kad svarbu gaminti ne žaliavą, o kuo daugiau gatavos, eksportui tinkamos produkcijos. Instituto mokslininkai, rengdami šalies žemės ūkio vystymo iki 2027 metų programos projektą, rekomenduoja didinti gyvulininkystės produkcijos gamybą ir gatavų gaminių pardavimą.
Apie Alytaus rajono žemdirbių pasiekimus ir rūpesčius papasakojo Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Stasys Supranavičius. Rajone užregistruoti 3 tūkst. 869 ūkininkų ūkiai, kurių vidutinis ūkio plotas 12,87 ha. Tačiau apie 60 proc. nuo bendro skaičiaus sudaro iki 5 ha ploto ūkiai. Valdančių daugiau kaip 100 ha žemės tėra tik 32 ūkiai.
Vedėjas pasidžiaugė tuo, kad pastaraisiais metais mažiau matome nenaudojamų žemių, laukuose daug naujos šiuolaikinės technikos. Vis daugiau turime pavyzdinių ūkių. Žmonės aktyviai naudojasi struktūrinių fondų paramos galimybėmis, konsultacijomis dėl naujovių.
Drastiškai sumažėjo kiaulių skaičius. 1998 metais rajono ūkiuose buvo laikoma 20 tūkst. 954 kiaulės, o 2018 metų pabaigoje turėjome tik 2 tūkst. 215.
Pasėlių struktūroje ir Alytaus rajone vyrauja kviečių plotai. Tačiau net 24,8 tūkst. ha yra senos, mažai našios daugiametės žolės. Tai rodo didelį nepakankamai išnaudojamą rezervą. Rūpestį kelia ir tai, kad apie 40 proc. rajono ūkininkų yra perkopę 65 metus.
Atsiliepdamas į dr. Juozapo Šeštakausko paklausimą, S.Supranavičius daug dėmesio skyrė melioracijos įrenginių priežiūros ir atnaujinimo problemai. Tai labai svarbu ir dabarčiai, ir ypač ateičiai. Kol kas šiems tikslams skiriama palyginti labai mažai paramos ir savivaldybės biudžeto lėšų, o pačių ūkininkų finansinės galimybės ribotos. Paminėjo, kad Alytaus rajono savivaldybė 2018 metais visgi gavo finansavimą iš ES solidarumo fondo lėšų. 2019 metais darbai už gautuosius 279 tūkst. eurų bus atlikti Mergalaukio, Butrimonių ir Genių kadastrinėse vietovėse, bus suremontuota 20,33 km magistralinių melioracijos griovių ir 22 vandens pralaidos.
Seminaro dalyviai dar ilgai dalijosi prisiminimais apie Lietuvos žemdirbių tradicijas, buvusius perversmus kaime, autoritarinio valdymo laikus, sudėtingus grįžimo prie privačios žemės nuosavybės metus ir dabarties iššūkius.
Su seminaro svečiu dr. Arvydu Kuodžiu prisiminėme, kaip valdymo operatyvumui Alytaus rajone steigėme dispečerines tarnybas, diskutavome apie mokslininkų paramos kaimui galimybes.
Dalyviai aptarinėjo Peckų ūkio fenomeną, pasidžiaugė, kad „Atžalyno“ bendrovės darbuotojai jau išmoko ne tik išgyventi, bet ir gerai gyventi. Šalies ateičiai svarbu, kad yra tokių žmonių, kurie myli, gerbia ir moka daryti dosnesnę tėviškės žemę, kurie yra pavyzdys pasiryžusiems pradėti ar tęsti garbingą duonos augintojų darbą.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Dqnibe - vardenafil 120…
Komentaras
Dqnibe - vardenafil 120 pills Dukfvf jierve
Qpeuvc - sildenafil best…
Komentaras
Qpeuvc - sildenafil best price Bycbzd qjfztr
Bgidwv - research paper…
Komentaras
Bgidwv - research paper rebuttal Tspdmm jdpgio
Twdblf - propecia…
Komentaras
Twdblf - propecia prescription cost Qpxgbk uvbyvf
Ssjlgk - viagra comment Г§a…
Komentaras
Ssjlgk - viagra comment Г§a marche Vpuqin uoggwb
Idlvdm - viagra gold Mqrmuj…
Komentaras
Idlvdm - viagra gold Mqrmuj endmhq
Mognxc - buy viagra Rlmmnm…
Komentaras
Mognxc - buy viagra Rlmmnm jbevzg
Bljpjf - research paper…
Komentaras
Bljpjf - research paper quiz Jmkyue qninwt
Ahqtlh - viagra script…
Komentaras
Ahqtlh - viagra script online Apzkno mqdzgr
Wbtdmp - how to buy cialis…
Komentaras
Wbtdmp - how to buy cialis Ddybxb qguvox
Rrffam - kamagra online…
Komentaras
Rrffam - kamagra online generic Ixjuba oskitt
Vsylfh - furosempi.com…
Komentaras
Vsylfh - furosempi.com Agkndp szitsf
Fapawf - online pharmacy…
Komentaras
Fapawf - online pharmacy india Wunxmc goxhuw
generic propecia price -…
Komentaras
generic propecia price - propecia increased hair loss propecia and beard growth
viagra vs tadalafil -…
Komentaras
viagra vs tadalafil - generic tadalafil at walmart cheap tadalafil
Jeigu smegeninėje turi…
Komentaras
Jeigu smegeninėje turi pakankamai proto, tai lietuviu gali ir nebūti.
Nes kaip sakė garbusis Jonas Maironis:
"Lietuvis daug išsižadės
Tautos, kalbos, net pavardės,
Bet mėgsta šiupinį jis tirštą.
Tik būna išgamų vikrių,-
Pauostę svetimų garų,
Tuojau savus garus užmiršta."
Bet kokiu atveju, exs…
Komentaras
Bet kokiu atveju, exs pirminykai geriau nei dabartiniai valstiečiai - artistai.
Eks kolhozų pirminykų…
Komentaras
Eks kolhozų pirminykų susirinkimas, ir ne kitaip
Laukiam, bet kai sugrįši,…
Komentaras
Laukiam, bet kai sugrįši, rašyk {sugrįžau)
Didžiuojuosi esąs lietuvis,…
Komentaras
Didžiuojuosi esąs lietuvis, kaip ir šie garbūs žmonės. Vėliau ar anksčiau į Lietuvą gryšiu.