Mies­to šven­tė bi­sui: „Kar­te­lė iš­kel­ta aukš­tai, ki­tą­met tu­rė­si­me pa­da­ry­ti dar ge­riau” (265)

Saulė Pinkevičienė
nuotrauka
„Pirktinių“ gimtadienių alytiškiai nebenori. Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
So­cia­li­niuo­se tin­kluo­se ir tie­siog gat­vė­se, įstai­go­se vis dar gy­vai ap­ta­ri­nė­ja­mi šven­tės įspū­džiai. Pa­si­da­ly­ti jais su­si­rin­ko ir or­ga­ni­za­to­riai – Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ir Aly­taus mies­to te­at­ro dar­buo­to­jai, su­si­bū­rę į vie­nin­gą ko­man­dą, dir­bu­sią var­dan to, kad aly­tiš­kiai ga­lė­tų pa­ban­dy­ti švęs­ti ki­taip.

„Ge­riau­sias įver­ti­ni­mas – aly­tiš­kių pri­si­pa­ži­ni­mai, kad šven­tė pri­ver­tė juos di­džiuo­tis sa­vo mies­tu ir tuo, kad jie ja­me gy­ve­na“, – sa­kė Aly­taus mies­to te­at­ro di­rek­to­rė Ine­sa Pil­ve­ly­tė.

At­ga­vu­si kva­pą po or­ga­ni­za­ci­nio šven­tės ma­ra­to­no, sek­ma­die­nio va­ka­rą „Fa­ce­bo­o­ke“ ji pa­si­da­li­jo gro­ma­ta, ku­rio­je pa­pa­sa­ko­jo, kaip prieš me­tus gi­mė idė­ja pa­ti­kė­ti te­at­rui di­džiau­sią me­tų ren­gi­nį ir dar ne bet kur, o ten, kur jis nie­kad nė­ra vy­kęs – Dai­nų slė­ny­je ir prie Dai­li­dės eže­rė­lio, ku­ror­te.

„Te­ko vir­tu­a­lio­je erd­vė­je ma­ty­ti net­gi to­kių dis­ku­si­jų, kas dau­giau nu­si­pel­nė or­ga­ni­zuo­jant mies­to šven­tę – „Aly­taus pi­lie­čiai“ ar da­bar­ti­nis me­ras? Bet tur­būt ei­li­niam mies­tie­čiui tas ir nė­ra svar­bu. Svar­bu, kaip jie ver­ti­na ren­gi­nį. Šven­tė­je spau­džiau ran­kas tūks­tan­čiams žmo­nių ir klau­siau: ar jiems pa­tin­ka ki­toks Aly­taus gim­ta­die­nis ki­to­je erd­vė­je. 99,9 pro­cen­tų at­sa­kė, kad jie la­bai pa­ten­kin­ti ir „pirk­ti­nių“ gim­ta­die­nių ne­be­no­ri, nes mes ga­li­me ir pa­tys pa­da­ry­ti net­gi ge­res­nius. Ta­čiau kar­te­lė šie­met iš­kel­ta taip aukš­tai, kad ki­tą­met reiks la­bai pa­si­steng­ti no­rint pa­da­ry­ti ge­riau“, – kal­bė­jo Aly­taus mies­to me­ras Ne­ri­jus Ce­siu­lis.

Mies­to va­do­vai ne­sle­pia: ar­tė­jan­tis mies­to gim­ta­die­nis jiems su­tei­kė šio­kio to­kio ne­ri­mo, nes po inau­gu­ra­ci­jos jie at­si­dū­rė tar­si prie star­to li­ni­jos – į kū­ry­bi­nį pro­ce­są jau ne­su­spė­jo, o Aly­taus gim­ta­die­nio „Vai­ni­kas sos­ci­nei“ pro­gra­ma kė­lė daug klaus­tu­kų.

„Bu­vo­me tar­si pa­sta­ty­ti prieš fak­tą. Nors su­pra­to­me, kad šven­tę or­ga­ni­zuo­ja pro­fe­sio­na­lai, kė­lė ne­ri­mo ir pa­si­rink­ta vie­ta, ir lo­gis­ti­ka, ir sau­gu­mas“, – pri­si­pa­ži­no vi­ce­me­rė Jur­gi­ta Šu­ke­vi­čie­nė.

Jos ma­ny­mu, šven­tė pa­vy­ko tie­siog pui­kiai, o šeš­ta­die­nio va­ka­rą, kai Dai­nų slė­ny­je su­si­rin­ko 18–20 tūks­tan­čių žmo­nių mi­nia, vaiz­dai ta­po pa­na­šūs į di­de­lio eu­ro­pi­nio mies­to.

Aly­taus gim­ta­die­niu li­ko su­ža­vė­ti ir už­sie­nio sve­čiai, net ir tie, ku­rie vie­šė­jo mies­to šven­tė­je ne pir­mą kar­tą – juos nu­ste­bi­no, kad Aly­tus yra mies­tas miš­ke tie­sio­gi­ne to žo­džio pras­me, ir net­gi ge­ba gam­tos prie­globs­ty­je or­ga­ni­zuo­ti to­kias di­de­les šven­tes.

„Na­mų dar­bus pra­dė­si­me da­ry­ti jau šian­dien, įver­tin­da­mi, ką rei­kia keis­ti, gal­vo­da­mi apie ki­tų me­tų šven­tę“, – me­ras N.Ce­siu­lis įsi­ti­ki­nęs, kad pa­ste­bė­tus ne­sklan­du­mus bus ne­sun­ku iš­tai­sy­ti.

Tarp to­kių šven­tės mo­men­tų mi­nė­ti­nas trans­por­tas. Nors „Kaut­ra“ ve­žio­jo žmo­nes iš cen­tro į Dai­nų slė­nį ne­mo­ka­mai, ta­čiau mik­ro­au­to­bu­sų trū­ko, o ypač nak­tį po kon­cer­to, ne­pa­to­gu­mų su­kė­lė ir tai, kad žmo­nės bu­vo par­ve­ža­mi tik iki ro­tu­šės, o ne į mie­ga­muo­sius ra­jo­nus.

Bui­ti­nė pro­ble­ma – pri­trū­ko bio­tu­a­le­tų, nes or­ga­ni­za­to­riai ne­si­ti­kė­jo to­kios mi­nios žmo­nių Dai­nų slė­ny­je. Svars­to­ma ga­li­my­bė pa­keis­ti mu­gės iš­dės­ty­mą – su­sta­ty­ti pa­la­pi­nes Ši­lo gat­vė­je vie­na ei­le, kad liktų daugiau vietos praėjimui. 

Pa­sak me­ro pa­va­duo­to­jo Ša­rū­no Klė­ge­rio, mies­to šven­tė ant Ne­mu­no kran­to ku­ror­te pa­ro­dė, kaip rei­kia keis­ti šios mies­to da­lies in­fra­struk­tū­rą. Ne­tru­kus bus as­fal­tuo­ja­mas J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vės tę­si­nys iki Dai­nų slė­nio, svars­to­ma, kad šių dar­bų me­tu ga­li­ma pa­klo­ti ir po­že­mi­nį elek­tros ka­be­lį, kad at­ei­ty­je čia ga­lė­tų vyk­ti įvai­rūs ren­gi­niai.

Ka­dan­gi elek­tra yra di­de­lė šios gra­žios mies­to vie­tos pro­ble­ma, šį­kart te­ko at­si­vež­ti elek­tros ge­ne­ra­to­rius, kas ke­lias va­lan­das juos už­pil­dy­ti ku­ro, tai iš­au­gi­no ir šven­tės kai­ną.

„Ne vis­ką ga­li­ma įver­tin­ti eu­rų iš­raiš­ka“, – pa­ste­bi Aly­taus mies­to te­at­ro di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja Vi­da Griš­ma­naus­kie­nė. Ji kal­ba apie ko­ky­biš­ką ir ne­pi­gią kul­tū­rą, ku­ri au­gi­na žmo­nes, jų kas­die­ny­bės lai­mės in­dek­są – ge­ra emo­ci­ja, įspū­dis su­kur­tas ir tar­si ra­ti­lai van­de­ny­je vis dar vil­ni­ja in­ter­ne­te, ku­ria gy­vo mies­to įspū­dį. Ne ma­žiau svar­bu ir tai, kad šven­tė au­gi­na aly­tiš­kių ben­drys­tę, ska­ti­na pa­gal­vo­ti, kaip jie ga­lė­tų pri­si­dė­ti prie šven­tės at­ei­ty­je.

Šie­met šventėje bu­vo kur kas ma­žiau nei įpras­tai in­ci­den­tų, ta­čiau ir po­li­ci­ja bu­dė­jo su­stip­ri­nu­si pa­jė­gas. Gim­ta­die­nio idė­jai pa­si­rink­ta ra­šy­to­jo Jur­gio Kun­či­no kū­ry­ba – nu­pin­tas „Vai­ni­kas sos­ci­nei“. Ir jei iš pra­džių bū­ta abe­jo­nių, ar šis mo­ty­vas ne­taps šiek tiek se­na­ma­diš­ku, tai vė­liau jį pa­vy­ko trans­for­muo­ti tar­si tuos mil­ži­niš­kus vai­ni­kus Ne­mu­no pa­kran­tė­je, prie ku­rių vi­si „sel­fi­no­si“ il­giau nei tru­ko pa­ti šven­tė.

O jei vis dėl­to kal­bė­tu­me apie skai­čius? Pas­ta­ruo­sius dve­jus me­tus Aly­taus gim­ta­die­nį ren­gė kon­kur­są lai­mė­ju­si Vil­niu­je gy­vuo­jan­ti VšĮ „Ren­gi­nių fab­ri­kas“. Vi­du­ti­niš­kai mies­to gim­ta­die­niai kai­nuo­da­vo apie 60 tūkst. eu­rų. Šie­met ren­gi­nio są­ma­ta – 120 tūkst. eu­rų, 90 skyrė savivaldybė, likusieji 30 – rėmėjų lėšos, įvertinus paslaugas ir finansinį indėlį.

Ypač di­de­lį įspū­dį pa­li­ko fe­jer­ver­kai nuo Bal­to­sios ro­žės til­to, ku­riuos ste­bė­jo ne tik va­ka­ri­nio kon­cer­to žiū­ro­vai, bet ir žmo­nės Pir­mo­jo Aly­taus pu­sė­je. Aly­taus mies­to te­at­ro re­ži­sie­riaus asis­ten­tė Al­ma Pur­vi­ny­tė, įam­ži­nu­si fe­jer­ver­kus nuo An­ta­no Juo­za­pa­vi­čiaus til­to, ta­po liu­di­nin­ke dar vie­no įdo­maus reiš­ki­nio – vi­dur­nak­tį ten su­si­bū­rę žmo­nės taip pat gie­do­jo Aly­taus him­ną.

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    na va. Miesto šventė dvigubai brangesnė. Savivaldybei priklausančioj įmonėj teatre regis buvusių pilietininkų anoje taryboje žmonos ne kukliose pareigose. reiškia valdiškas atlyginimai eina, dar per programas gal prisimoka kaip ir už papildomas švenčių kaip darbo dienas - ir ko ne gerai Alytuje kaip kam? Pusmetį alpinės kokia šventė buvo. Dar eglutę ruoš panašiom schemom... Po to vėl pusmetį alpinės, kokia šventė.. O dabartiniai valdžioje tik paskui anų kombinacijas gal ir nesuprasdami, kas vyksta. Beje ir per kitas sritis panašiai.. vaizdas, apart švenčių rengimo ir seminarų bei kelionių - savivaldybė rimtesnei veiklai nesivargina savęs. Alpkit visi Alytuj, kaip jie sugeba šauniai dalis gyvent per savivaldą ir kaip myli Alytų.

    Komentaras

    kaip liūdnai gyventume ant Lietuvos, jei ant kiekvieno kampo nebūtų po bambeklį. Jei laidutuvės, tai gėlės ne tokios ir muzika prasta, jei vestuvės, tai nuotakos suknelė per trumpa ir šnapsas per šiltas, jei miesto šventė Dainų slėnyje, tai kodėl fabriko ten valdžia nepastatė, žmonėms darbo reik, jei mirštamumas didelis, tai dvesia kaip musės, jei gimstamumas išaugo, tai dauginasi kaip triušiai...

    Komentaras

    Šventė, ant anų buvusių valdžioje per pusmetį ruošta gerai surengta. bet ji baigėsi. ne jau dabar Alytuj turi alpt pusę metų. Kol eglutę planuos kaip ruošt. Po to pusę metų alpt, kol miesto šventę vėl planuos. Nes savivaldoje svarbiausia ne švęst. o dirbt žmonėms, kad jų gyvenimai gerėtų. O štai naujos valdžios savo gabumais darbų, kad gerėt žmonėms o ne jiems patiems, nesimato. Pažiūrėkit į sav. vadovų internetines dienotvarkes, kad jie kaip rimtai ir kuo užsiimt neranda. Rimtų klausimų vengia... Nors didelius atlyginimus gauna, bet efektyvumo nesimato.. Nes kol kas Alytuj per dieną mažėja apie 3 gyventojai tradiciškai, kaip kitur ir didėja..

Kiti straipsniai