„Su­si­da­ro įspū­dis, kad tu­rė­da­mi per daug lais­vo lai­ko žmo­nės kar­tais su­si­kon­cen­truo­ja į ne­ga­ty­vą, užuot ban­dy­da­mi efek­ty­viai jį iš­nau­do­ti” (170)

Saulė Pinkevičienė
Ka­ro­li­na Rau­lič­ky­tė
Ka­ro­li­na Rau­lič­ky­tė: „Taip, už šią pa­tir­tį tu­ri­me bran­giai su­mo­kė­ti. Bet aš ti­kiu, kad at­ei­ty­je mes bū­si­me žy­miai ge­riau pa­si­ruo­šę bei ryž­tin­ges­ni, nes juk nie­ko ne­vyks­ta be prie­žas­ties, tie­sa?“ As­me­ni­nė nuotr.
Aly­tiš­kė Ka­ro­li­na Rau­lič­ky­tė šiuo me­tu gy­ve­na ir dir­ba Lon­do­ne. Ji pa­ste­bi, kad ap­lin­ki­niai žmo­nės si­tu­a­ci­ją pri­ima ga­na ra­miai, sten­gia­si lai­ky­tis rei­ka­la­vi­mų, iš­lik­ti sau­gūs, ta­čiau, ži­no­ma, ne vi­si. Tam tik­ru iš­šū­kiu dau­ge­liui tam­pa tai, kaip iš­min­tin­gai elg­tis su ne­ti­kė­tai gau­tu lai­ku, kaip jį iš­nau­do­ti kū­ry­bai, to­bu­lė­ji­mui, o ne ne­ga­ty­vui.

„Aš į gy­ve­ni­mą žiū­riu kaip į ke­lio­nę au­to­bu­su. Mes ren­ka­mės marš­ru­tą, pa­ke­lei­vius, vi­sa­da tu­ri­me ga­li­my­bę su­sto­ti sto­te­lė­je ir pail­sė­ti. De­ja, dau­ge­lis žmo­nių per šį lai­ko­tar­pį rie­da nu­lei­dę gal­vas ar­ba bū­na su­si­kon­cen­tra­vę į pa­čią ke­lio­nę taip stip­riai, kad pa­mirš­ta pa­si­žiū­rė­ti, o kas gi vyks­ta už lan­go?! Ma­nau, tai mū­sų klai­da. Mes už­mer­kia­me akis. Ne­be­gir­di­me, ne­be­ma­to­me, ne­be­jau­čia­me, tik kal­ti­na­me ar­ba pa­si­sta­to­me sie­nas. Štai kaip aš jau­čiuo­si dėl da­bar­ti­nės su­si­klos­čiu­sios si­tu­a­ci­jos. Že­mei šie me­tai pra­si­dė­jo itin ne­pa­lan­kiai – gais­rai, po­tvy­niai... Da­bar Ko­ro­na vi­ru­sas. Ma­nau, au­to­bu­so vai­ruo­to­jas ima „per­trau­ką“ ir mes vi­si esa­me pri­vers­ti su­sto­ti. Su­sto­ti ir itin ati­džiai pa­si­žiū­rė­ti, kas vyks­ta ap­link mus. Su mums skir­tu lai­ku pri­va­lo­me elg­tis iš­min­tin­gai“, – sa­ko Ka­ro­li­na.

Pa­si­kei­tu­sia­me pa­sau­ly­je kei­čia­si ir žmo­nių tar­pu­sa­vio san­ty­kiai, Ka­ro­li­na įvar­di­ja ir karš­tus taš­kus, ste­bi­mus ne tik vir­tu­a­lio­je erd­vė­je: „Ma­to­me, ką da­ro­me ge­rai, mo­ko­mės iš klai­dų, ieš­ko­me iš­ei­čių. Ste­bi­me, ar žmo­nės pa­jė­gūs bū­ti vie­nin­gi ir su­pra­tin­gi, ar tam­pa vil­kais, sau­gan­čiais tik sa­vo as­me­ni­nį miš­ką. To­dėl bu­vo keis­ta, kai so­cia­li­nės me­di­jos plat­for­mo­je pra­si­dė­jo ha­te spe­ech (ne­apy­kan­tą kurs­tan­čios kal­bos) tarp lie­tu­vių, gy­ve­nan­čių Lie­tu­vo­je, ir emig­ran­tų. Su­si­da­ro įspū­dis, kad žmo­nės, tu­rė­da­mi per daug lais­vo lai­ko, su­si­kon­cen­truo­ja į ne­ga­ty­vo kū­ri­mą, užuot ban­dy­da­mi efek­ty­viai jį iš­nau­do­ti.“

Ka­ro­li­na yra įsi­ti­ki­nu­si, kad gy­ve­na­me tą lai­ko­tar­pį, kai su­si­pi­na ne tik skaus­mas ir ne­tek­tys, bet ir sva­jo­nės – svar­bu to ne­pa­mirš­ti.

Ži­no­ma, aly­tiš­kės kas­die­nis gy­ve­ni­mas yra pa­si­kei­tęs, kaip ir dau­gu­mos žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je. Dėl vi­ru­so jos dar­bas yra su­stab­dy­tas bent trims ar­ti­miau­sioms sa­vai­tėms.

„Ne­ga­liu teig­ti, kad ma­tau tuš­čias gat­ves. Žmo­nės ke­liau­ja į dar­bus, į par­duo­tu­ves, pa­si­vaikš­čio­ti. Ta­čiau vi­si sten­gia­si lai­ky­ti at­stu­mo, dė­vi kau­kes. Ben­druo­me­nė­je žmo­nės siū­lo vie­ni ki­tiems pa­gal­bą, nau­do­ja spal­vų sis­te­mą ar­ba žen­klus. Gai­la, kad ne vi­si lai­ko­si šių tai­syk­lių. Spau­do­je te­ko ma­ty­ti nuo­trau­kas žmo­nių, po­il­siau­jan­čių prie jū­ros ar cen­tri­niuo­se par­kuo­se“, – pa­ste­bi ji.

Žmo­nės, esan­tys Ka­ro­li­nos ap­lin­ko­je, drau­gai ga­na ra­miai pri­ima šią si­tu­a­ci­ją, su­pra­tin­gai žiū­ri į tai, kas vyks­ta jų gy­ve­ni­me. Yra pra­ra­du­sių­jų dar­bus, nes kom­pa­ni­jos už­si­da­riu­sios, bet vi­si lai­ko­si sta­bi­liai, par­la­men­tas sten­gia­si pa­dė­ti žmo­nėms – bu­tų sa­vi­nin­kai tris mė­ne­sius ne­ga­li iš­kel­din­ti nuo­mi­nin­kų, ban­kai „įšal­dė“ pa­sko­lų mo­kė­ji­mus, dar­buo­to­jams siū­lo­ma 80 pro­cen­tų at­ly­gi­ni­mo.

„Vis­kas, ką mums rei­kia da­ry­ti, tai lik­ti na­muo­se ir kan­triai lauk­ti.

Ir taip, Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė pa­si­žy­mė­jo per­kant tu­a­le­ti­nį po­pie­rių, ga­ran­tuo­ju, kad „su­mu­šė­me“ par­da­vi­mų re­kor­dus! Ko­dėl pa­pras­tas po­pie­rius stai­ga ta­po auk­si­niu, tik­rai ne­ga­liu pa­sa­ky­ti. Ma­nau, tai dau­giau mi­nios ins­tink­tas, pra­si­dė­jo už­bur­tas ra­tas. Ma­no nuo­mo­ne, pir­mo­mis ka­ran­ti­no die­no­mis vi­suo­me­nė ga­lė­jo dau­giau pa­mąs­ty­ti ir apie vy­res­nio am­žiaus žmo­nes“, – svars­to Ka­ro­li­na.

Be abe­jo­nės, ka­ran­ti­nas vei­kia ir žmo­nių elg­se­ną Lon­do­no vie­šo­se vie­to­se: par­duo­tu­vė­je rei­kia lai­ky­tis 2 met­rų at­stu­mo, ri­bo­ja­mas pir­kė­jų skai­čius, pir­mo­sios par­duo­tu­vės ati­da­ry­mo va­lan­dos yra skir­tos sen­jo­rams, ga­li­ma pa­si­im­ti ne dau­giau kaip po tris tos pa­čios rū­šies pre­kių. Vei­kia pre­kių į na­mus pri­sta­ty­mo pa­slau­ga, vyks­ta siun­tų pri­sta­ty­mas, lai­kan­tis sau­gaus at­stu­mo.

„Iš tik­rų­jų la­bai leng­va pa­si­duo­ti pa­ni­kai. La­bai! Už­ten­ka tik šiek tiek pa­slys­ti ir tu jau su­kie­si min­čių ver­pe­te. To­dėl aš as­me­niš­kai jau ne­be­se­ku skai­čių apie vi­ru­są. Ne­be­lei­džiu sau už­mig­ti ir at­si­kel­ti su ta pa­čia min­ti­mi. Ti­kiu, kad min­ti­mis ga­li­me pri­trauk­ti įvai­rius da­ly­kus, to­dėl lei­džiu sau kvė­puo­ti. Ga­liu tik lik­ti na­muo­se bei sau­go­ti sa­ve ir ap­lin­ki­nius. Lai­ky­tis nu­sta­ty­tų tai­syk­lių ir ti­kė­tis, kad kiek­vie­na die­na tik švie­sės“, – sa­ko aly­tiš­kė.

Ko­kių pa­si­kei­tu­sio gy­ve­ni­mo pliu­sų ir mi­nu­sų ma­to pa­ti Ka­ro­li­na?

Ši epi­de­mi­ja ją iš­mo­kė, kad dau­ge­lis da­ly­kų, nors lai­kė­me juos sa­vai­me su­pran­ta­mais, to­kie nė­ra. „Nie­ka­da ne­su­si­mąs­čiau, kaip vis­kas tra­pu ir lai­ki­na: šian­dien tu ga­li tu­rė­ti vis­ką, ryt – nie­ko. Da­bar tu­ri­me ga­li­my­bę pa­dir­bė­ti su vi­di­niu sa­vi­mi. Pa­sau­lis trum­pam su­sto­jo, tad nu­sto­ki­me bėg­ti ir mes. Iš­mo­ki­me klau­sy­tis sa­vų­jų šir­džių. Au­ki­me – tiek dva­siš­kai, tiek edu­ka­ciš­kai. Pra­dė­ki­me mo­ky­tis, pa­si­ner­ki­me į kny­gas, ho­bius pa­vers­ki­me į ver­slą, iš­ban­dy­ki­me kaž­ką nau­jo ir ne­nu­sig­ręž­ki­me vie­ni nuo ki­tų. Įsi­klau­sy­ki­me į gam­tą“, – ra­gi­na Ka­ro­li­na.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    KAIP IŠSISKOLIAU IŠ ŠIOS DIDŽIOSIOS BENDROVĖS

    Sveiki, mano brangūs žmonės, aš esu Linda McDonald, šiuo metu gyvenanti Austine Teksase, JAV. Šiuo metu esu našlė su trimis vaikais ir 2018 m. Balandžio mėn. Buvau pakliuvusi į finansinę padėtį ir man reikėjo refinansuoti ir sumokėti sąskaitas. Bandžiau ieškoti paskolų iš įvairių privačių ir verslo paskolų firmų, bet niekada nesėkmingai. Dauguma bankų atmetė mano kreditą, nesiskundė tomis paskolų įmonėmis, kurios jas vadina savų pinigų skolintoju, nes jos visos yra apgaulės, visos jos nori pinigų, ir jūs iš jų dar negirdite, jie du kartus man tai padarė prieš susitikdami su ponu Davidu Wilsonu. Pats įdomiausias dalykas yra tas, kad mano paskola man buvo pervesta per 74 valandas, todėl patarsiu kreiptis į p. Davidą, jei jus domina paskolos gavimas ir esate tikri, kad galėsite jį laiku grąžinti, galite susisiekti su juo el. paštu ……… (davidwilsonloancompany4@gmail.com) Nėra kredito patikrinimo, nėra jokio kredito davėjo, turintį tik 2% palūkanų normą ir geresnius grąžinimo planus bei grafiką, jei turite susisiekti su bet kuria įmone dėl paskolos užtikrinimo be užstato, tada susisiekite su p. Davidu Wilsonu dėl paskolos

    Jie siūlo visų rūšių paskolas

    Trumpalaikė paskola (5_10 metų)
    Ilgalaikė paskola (20_40)
    Žiniasklaidos terminuota paskola (10_20)
    Jie siūlo paskolą kaip
    Būsto paskola ............., Verslo paskola ........ Skolos paskola .......
    Studentų paskola .........., verslo pradinė paskola
    Verslo paskola ......., įmonės paskola .............. ir kt
    El. Paštas .......... (davidwilsonloancompany4@gmail.com)
    Kalbant apie finansinę krizę ir paskolą, tuomet reikia kreiptis į Davido Wilsono paskolą, tiesiog pasakykite jam, kad ponia Linda McDonald nurodo jums sėkmės ................... ....

Kiti straipsniai