Ne­iš­gė­ręs ne­su­pra­si

Al­gir­das Ja­ku­lis
Komentarai (3)
2019 Birželis 7
Algirdas Jakulis
Algirdas Jakulis.
Sku­bu pra­neš­ti džiu­gią ži­nią – Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nė ta­po Sid­nė­jaus (2000 me­tais) olim­pi­nių žai­dy­nių nu­ga­lė­to­ja. Sa­ky­si­te iš­pro­tė­jau, juk, kas pri­si­me­na, kas šiaip skai­tė, mū­siš­kiai te­nai sto­vė­jo ant tre­čio­sios pje­des­ta­lo pa­ko­pos ir pa­si­puo­šė bron­zos me­da­liais.

Nė vel­nio! Jie lai­mė­jo dėl la­bai pa­pras­tos prie­žas­ties: 1996 me­tais At­lan­tos olim­pia­do­je ko­vo­je dėl tre­čios vie­tos mū­siš­kiai nu­ga­lė­jo Aust­ra­li­ją še­šių taš­kų skir­tu­mu, o Sid­nė­ju­je tuos pa­čius var­žo­vus pa­tie­sė net 18 taš­kų skir­tu­mu.

Va­di­na­si, per­ga­lin­gų taš­kų su­rin­ko tri­skart dau­giau nei prieš ket­ve­rius me­tus. Be to, lie­tu­viai ma­ža­ja­me fi­na­le įme­tė ke­tu­riais taš­kais (89 tašk.) dau­giau ne­gu fi­na­le auk­są lai­mė­ju­si JAV rink­ti­nė (85 tašk.)!

Pa­sau­lis to dar ne­ži­no, bet pa­ti­kė­ki­te, tik­rai tik­rai da­bar to­kia pa­sie­ki­mų ver­ti­ni­mo me­to­di­ka. Jei­gu yra ti­kin­čių Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos (LVŽS) pir­mi­nin­ko Ra­mū­no Kar­baus­kio ir jo se­kė­jų tvir­ti­ni­mais, kad jų par­ti­ja, kaip ir ža­dė­jo, lai­mė­jo vi­sus tre­jus rin­ki­mus, nors vi­si po­pie­riai juo­du ant bal­to by­lo­ja, jog „ža­lie­ji vals­tie­čiai“ ir sa­vi­val­dos, ir Eu­ro­pos Par­la­men­to (EP) rin­ki­muo­se pa­gal gau­tų bal­sų skai­čių bu­vo tre­ti, o jų kan­di­da­tas į pre­zi­den­tus Sau­lius Skver­ne­lis ir­gi li­ko vi­so la­bo tik tre­čias, tai ne­nu­steb­ki­te, kad Sei­me ga­li at­si­ras­ti val­dan­čių­jų siū­ly­mas šią „me­to­di­ką“ įtvir­tin­ti įsta­ty­mu.

Kai ati­trūks­ti nuo re­a­ly­bės ar­ba me­luo­ji su­si­ries­da­mas, fan­ta­zi­ja rin­kė­jams mul­kin­ti ri­bų ne­tu­ri.

Ži­nia, žmo­nių po­li­ti­nė at­min­tis yra trum­pa ir se­lek­ty­vi, t. y. kam sim­pa­ti­zuo­ji, jų šu­ny­bių ne­pa­ste­bi ar­ba pa­si­sten­gi jas už­mirš­ti. Gal to­dėl žmo­nes ga­li­ma taip leng­vai kvai­lin­ti. Aki­vaiz­du, jog rin­kė­jus su­ve­džio­ti bu­vo su­reng­ta ir prem­je­ro (kan­di­da­to) rin­ki­mų ak­ci­ja, ko­di­niu pa­va­di­ni­mu – „Es­ta­ka­da“.

Pa­me­na­me, kaip, pra­de­dant ke­lio į Rus­nę re­konst­ruk­ci­ją su es­ta­ka­dos sta­ty­ba, prem­je­ras S.Skver­ne­lis rus­niš­kiams ir vi­sai Lie­tu­vai „ne­ti­kė­tai“ pra­ne­šė kan­di­da­tuo­si­ąs į pre­zi­den­to pos­tą. Ir su­tapk tu man lyg ty­čia, jog es­ta­ka­dos ati­da­ry­mas nu­kri­to tarp pir­mo­jo ir ant­ro­jo rin­ki­mų tu­ro ir jos „sta­ty­to­jas“ prem­je­ras at­vy­ko per­kirp­ti sim­bo­li­nę ati­da­ry­mo juos­te­lę.

Ir tik la­bai tam­sios sie­los in­di­vi­dai ga­li pa­gal­vo­ti, kad šven­tė bu­vo su­reng­ta kon­kre­čiam kan­di­da­tui į pre­zi­den­tus prieš le­mia­mą bal­sa­vi­mą pa­rem­ti. De­ja, gra­žiai su­pla­nuo­tą šven­tę ap­tem­dė nesu­si­pra­tę rin­kė­jai, pir­ma­ja­me rin­ki­mų tu­re ne­bal­sa­vę už prem­je­rą, tik­riau­siai ne­su­pran­tan­tys es­ta­ka­dos svar­bos Rus­nei.

Dar liūd­niau, jog po iš­kil­min­gų kal­bų ir po tran­kių mar­šų rus­niš­kiai nau­ją­ja es­ta­ka­da nepa­si­džiau­gė nė po­ros sa­vai­čių: ji vėl už­da­ry­ta ir į Rus­nę nu­kak­ti ga­li­ma tik dul­kė­tais ir duo­bė­tais ap­link­ke­liais. Mat vi­sas ke­lio re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tas to­li gra­žu dar ne­baig­tas ir švęs­ti dar anks­to­ka. Bet jei bu­vo su­pla­nuo­ta bū­si­mam pre­zi­den­tui...

Tie­sa, Lie­tu­vo­je gy­va tra­di­ci­ja, kad sta­ty­bi­nin­kai su­lau­kia gau­sių šei­mi­nin­ko vai­šių, kai virš sta­to­mo na­mo geg­nių iš­ke­lia­mas vai­ni­kas. Pa­me­nu, kai ma­no kai­me bu­vo sta­to­ma kol­cho­zo fer­ma, iš­kė­lus vai­ni­ką, bri­ga­di­nin­kas ne­pa­gai­lė­jo nei „skaid­rio­sios“, nei „dak­ta­riš­kos“ už­kan­džiams, o sta­ty­bi­nin­kams na­mo pars­vir­du­liuo­ti pa­dė­jo tvo­ros.

Bet net kol­cho­zo pir­mi­nin­kas į tą „šven­tę“ už­su­kęs ne­bu­vo, už­tat į fer­mos sta­ty­bos pa­baig­tu­ves su­gu­žė­jo ne tik pir­mi­nin­kas, bet ir kom­par­ti­niai šu­lai iš ra­jo­no cen­tro. 

Taip, es­ta­ka­dos rei­ka­lin­gu­mo nie­kaip ne­nu­neig­si, bet pa­švin­ku­siu so­viet­me­čiu dvel­kia ta pa­cha­zu­cha (at­si­pra­šau už ne li­te­ra­tū­ri­nį, bet la­bai tiks­lų žo­dį), kai ob­jek­to sta­ty­ba su­ta­pa­ti­na­ma su vie­na par­ti­ja ir su vie­nu as­me­niu.

Prem­je­rą bū­tų ga­li­ma gar­bin­ti, jei jis, kaip koks Rad­vi­la ar Pa­cas, bū­tų me­ce­na­vęs es­ta­ka­dą iš sa­vo ki­še­nės, bet ji sta­to­ma už vi­sų Lie­tu­vos žmo­nių pi­ni­gus. Ir ne vie­nas prem­je­ras, o vi­sas mi­nist­rų ka­bi­ne­tas pri­ėmė spren­di­mą re­konst­ruo­ti Rus­nės ke­lią. Nes, aki­vaiz­du, pas­ta­rai­siais me­tais ky­lan­ti eko­no­mi­ka tai lei­do.

Gal­būt es­ta­ka­dą per sep­ty­ne­rius iš ei­lės sa­vo val­dy­mo me­tus, ir­gi au­gant eko­no­mi­kai, ga­lė­jo pa­sta­ty­ti so­cial­de­mok­ra­tai ir, ži­no­ma, pa­sau­li­nės eko­no­mi­kos kri­zės sky­les pen­si­nin­kų pi­ni­gais kam­šan­tis An­drius Ku­bi­lius, bet vis­kam at­ei­na sa­vas lai­kas. O tie­sio­gi­nių pa­rei­gų at­li­ki­mas su did­vy­riš­ku­mu ne­tu­ri nie­ko ben­dra. Bet taip ku­ria­mos le­gen­dos leng­va­ti­kiams kvai­lin­ti.

Daug blo­giau, kai tau­tą ap­gau­di­nė­ja pa­čios jos le­gen­dos. Tur­būt sun­ku bū­tų gin­čy­tis, kad lie­tu­viš­ko­je krep­ši­nio die­vų hie­rar­chi­jo­je Ša­rū­nas Mar­čiu­lio­nis – ant­ras po Ar­vy­do Sa­bo­nio. Jo nuo­pel­nus sa­vo žai­di­mu gar­si­nant Lie­tu­vą per­ver­tin­ti bū­tų sun­ku.

Ne­at­si­tik­ti­nai už šią krep­ši­nio le­gen­dą, kan­di­da­ta­vu­sią į EP LVŽS są­ra­še, bal­sa­vo be­veik 33 tūkst. rin­kė­jų. Ir ga­li­ma įsi­vaiz­duo­ti, kaip dau­gu­ma jų nu­si­vy­lė, Š.Mar­čiu­lio­niui at­si­sa­kius lai­mė­to man­da­to.

Ne­su­ži­no­si­me, koks vel­nias ne­šė jį į tą „ga­le­rą“, bet mo­ty­vas, ko­dėl jis ap­ga­vo sa­vo rin­kė­jus, yra dau­giau ne­gu juo­kin­gas: „Aš ne­no­riu bū­ti oro par­da­vė­jas.“ Tai kur, tams­ta, bu­vai su­tik­da­mas kan­di­da­tuo­ti? Per nak­tį su­pra­tai EP bū­si­ąs „oro par­da­vė­ju“ ar są­mo­nin­gai su­ti­kai pa­bū­ti ma­sa­lu?

Gai­la Š.Mar­čiu­lio­nio, ku­ris dėl R.Kar­baus­kio par­ti­nių už­ma­čių iš lie­tu­vių „ant­ro­sios re­li­gi­jos“ die­vo bu­vo pa­vers­tas pa­go­niš­kuo­ju Pi­ziu­mi, ži­nia, anuo­met at­sa­kin­gu už ly­ti­nius san­ty­kius, o šiuo at­ve­ju – „pa­da­riu­siu“ sa­vo rin­kė­jus. Jų ir­gi gai­la, nes bu­vo „pa­tvar­ky­ti“ net ne­su­si­vo­kę, kas vyks­ta.

Tai­gi, mul­ki­na­mi esa­me iš vi­sų pu­sių. Kaip sa­ko­ma, ne­iš­gė­ręs ne­su­pra­si, ko­dėl po­li­ti­kų daž­nai esa­me lai­ko­mi kvai­liais, o ne­re­tai pa­tys jais no­ri­me bū­ti. Pa­na­šu, jog mi­nė­tas po­sa­kis grei­tai ga­li ne­tek­ti pras­mės, nes tuoj ne­be­liks ko iš­ger­ti, mat al­ko­ho­lį tuoj nu­sto­si­me ger­ti.

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas pra­ne­ša, kad per­nai vie­nam 15 me­tų ir vy­res­niam ša­lies gy­ven­to­jui te­ko 11,2 lit­ro su­var­to­to ab­so­liu­taus (100 proc.) al­ko­ho­lio, t. y. 1,1 lit­ro ma­žiau nei 2017 me­tais. Žmo­nių kal­ba šne­kant, per­nai kiek­vie­nas mi­nė­tos am­žiaus gru­pės in­di­vi­das iš­gė­rė po 5,5 bu­te­lio deg­ti­nės ma­žiau.

Pa­me­na­te, kaip 2016 me­tais Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) pra­ne­šė, kad kiek­vie­nas mū­sų iš­gė­rė­me po 18,2 lit­ro (!) gry­no al­ko­ho­lio (91 bu­te­lis deg­ti­nės – A.J.) – gė­din­gai dau­giau­sia pa­sau­ly­je. Bu­vo pus­bal­siu kal­ba­ma, jog to­kius duo­me­nis PSO pa­tei­kė da­bar­ti­nio svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro va­do­vau­ja­ma kaž­ko­kia ne­vy­riau­sy­bi­nė or­ga­ni­za­ci­ja. Pui­ki star­ti­nė po­zi­ci­ja im­tis „blai­vi­ni­mo“!

Tik ar ti­ki­te, kad per ket­ve­rius me­tus al­ko­ho­lio var­to­ji­mas kiek­vie­nam „ant gal­vos“ su­ma­žė­jo net 35 bu­te­liais deg­ti­nės? Tai­gi, yra me­las, yra bjau­rus me­las ir yra sta­tis­ti­ka, bet val­dan­tie­ji bū­ti­nai ja pa­si­nau­dos ir ne­pa­si­kuk­lins pa­si­gir­ti „iš­blai­vi­nę“ tau­tą. 

Pa­sva­jo­ki­me, kaip bū­tų ge­rai, kad pli­ka aki­mi ma­ty­da­mi, ko­kiais me­to­dais po­li­ti­kai mus mul­ki­na, tap­tu­me kri­tiš­kes­ni ir rin­ki­muo­se juos skau­džiai baus­tu­me. Be to, ir mul­kin­to­jai, ir mul­ki­na­mie­ji tu­rė­tų į gal­vas įsi­kirs­ti 16-ojo JAV pre­zi­den­to Ab­ra­ha­mo Lin­col­no su­for­mu­luo­tą tai­syk­lę: „Ga­li­ma ap­gau­di­nė­ti da­lį žmo­nių vi­są lai­ką ir vi­sus žmo­nes – tam tik­rą lai­ką, bet ne­ga­li­ma ap­gau­di­nė­ti vi­sų žmo­nių vi­są lai­ką...“ 

    Komentaras

    Gerbiamas skaitytojau, Jūs teisus, man liūdna, bet ne todėl, kad pastatyta etakada, juolab, jog penkiolika metų gyvenau Šilutėje ir tuos rusniškių vargus pažįstu nei iš TV ekrano, o dėl to, jog iš to daroma "pahazuka" ir savireklama už mano, beje, ir Tamstos pinigus. Be to, man liūdna, jog kai kurių skaitytojų teksto interpretavimo viražai prašoka visas fantazijos ribas. Nežinau, kurioje vietoje Jūs perskaitėte, jog parašiau "kad mažiau gerinti tauta yra blogybė" Gal paskaitykite dar kartą ir suprasite, jog kalbama apie iš lubų nurašytus skaičius. Ar Jūs galite sau pasakyt, kad nuo 2016-ųjų iki šių metų Tamsta ir visi Jūsų pažįstami išgerė po 35 butelius degtinės mažiau? Jeigu taip, sveikinu. Gal tas staigus išblaivėjimas kai kam ir neleidžia tiesiogiai suvokti paprasto teksto? Pagarbiai Algirdas Jakulis

    Komentaras

    Na velnias ,teisus šis rašytojas , kad žmonių atmintis yra trumpa ir selektyvi . Gaila , kad tamsta , savęs kažkodėl nepriskiriate savęs prie šių žmonių , o norite iškilti virš jų. Deja , tamstos mintys rodo , kad esate lygiai toks pats , tik norite atrodyti gudresnis ir protingesnis. Padorus žmogus džiaugiasi , kad galų gale po 28 metų pastatyta estakada , ką teko patirti šį šeštadienį ir sekmadienį iš pačių rusniškių . Deja , jums tai tik politika.
    Kad sužinotumėte , koks velnias nešė Marčiulionį , paskaitykite savaitraštį ,,Respublika" , birželio 8- 14 d.. , rasite atsakymą . Galvoju , kad dėl tamstos politinių pažiūrų , jo net į rankas neimate. Skaitau ir netikiu , kad mažiau gerinti tauta yra blogybė , kad statistika vėl kalta . Na , pagal jus , tie 35 buteliai turėjo būt išgerti ant galvos. Koks skausmas , kad taip neišėjo . Brrr... Statistika bloga turbūt irgi vėl bus , kad kelis kartus padidėjo nealkoholinio alaus vartojimas , jums norėtųsi priešingai . Na ,kad rašote ir už tai gaunate honorarą , tikiuosi ,kad parašysite ir pateiksite mintis iš savo ilgos ir neselektyvios atminties pamąstymus apie konservatorių remiamos Šimonytės skandalingą pralaimėjimą prezidento rinkimuose . Kaip turėtų elgtis šios partijos vadai ir įkvepėjai , kokie pasikeitimai ir t.t. Sėkmės rašyme ir gyvenime.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.