Ja­po­niš­ko so­do idė­ją Aly­tu­je gai­vins ben­druo­me­nė, so­dui nu­ma­ty­tas skly­pas prie Ma­žo­sios Dai­li­dės (11)

Saulė Pinkevičienė
2021-05-27
japniskas sodas
Sa­ku­rų alė­ja Ža­lio­jo­je gat­vė­je, Se­na­mies­čio skve­re ir Pir­ma­ja­me Aly­tu­je, „Ry­to Ra­sos“ so­das ir tarp­tau­ti­niai bon­sų bei ja­po­nis­ti­kos fes­ti­va­liai Aly­tu­je, kul­tū­ri­nis ben­dra­dar­bia­vi­mas su Ja­po­ni­ja – Kęs­tu­čio Pta­kaus­ko dė­ka mū­sų mies­tas ne­re­tai pa­va­di­na­mas ma­žą­ja Lie­tu­vos Ja­po­ni­ja. No­ri­si, kad šis Dzū­ki­jos sos­ti­nės iš­skir­ti­nu­mas vis ryš­kė­tų, kur­tų trau­kos cen­trą, bet dė­lio­nei vis dar trūks­ta es­mi­nio ak­cen­to – vie­šo ja­po­niš­ko so­do. Šio sti­liaus so­dai yra be ga­lo po­pu­lia­rūs vi­sa­me pa­sau­ly­je, do­mi­na dau­gy­bę tu­ris­tų. Aly­tu­je apie to­kį kal­ba­ma per de­šimt me­tų, o šią sa­vai­tę vie­šai pri­sta­ty­tas (žr. nuotr.) dar vie­nas ban­dy­mas.

K.Pta­kaus­kas su ben­dra­min­čiais įkū­rė aso­cia­ci­ją „Ja­po­niš­kas so­das Aly­tu­je“ ir ima­si nau­jo iš­šū­kio – ja­po­niš­kas so­das bus ku­ria­mas skly­pe ša­lia Dai­li­dės ir Dai­nų slė­nio, o jo šei­mi­nin­ke taps ben­druo­me­nė. Am­bi­cin­gas su­ma­ny­mas – skly­pui įsi­gy­ti ir pro­jek­ta­vi­mo dar­bams rei­ka­lin­gus pra­di­nius 200 tūkst. eu­rų ža­da­ma su­rink­ti iki lap­kri­čio pa­bai­gos. Tam aso­cia­ci­jos na­riais tu­rė­tų tap­ti 2 tūks­tan­čiai fi­zi­nių as­me­nų, ku­rie su­mo­kės po 100 eu­rų na­rio mo­kes­tį. Jei ben­druo­me­nės su­si­do­mė­ji­mo ir pa­lai­ky­mo su­lauk­ti ne­pa­vyk­tų, tai yra tiek na­rių ne­įsto­tų, aso­cia­ci­ja bū­tų lik­vi­duo­ta ir įna­šai grą­žin­ti.

Aly­taus mies­to te­at­re šią sa­vai­tę pri­sta­ty­ta pa­ti idė­ja ir bū­si­mo so­do vi­zu­a­li­za­ci­ja. Apie ją pa­sa­ko­jo aso­cia­ci­jos „Ja­po­niš­kas so­das Aly­tu­je“ stei­gė­jai: ja­po­nis­ti­kos ži­no­vas K.Pta­kaus­kas, tei­si­nin­kai Vy­tau­tas Bir­mon­tas ir Eve­li­na Ne­dzins­kai­tė, pro­jek­tų va­do­vė Gin­ta­rė Gu­maus­kai­tė, ver­sli­nin­kas Vir­gi­ni­jus Ja­ru­šas, aco­cia­ci­jos va­do­vė, pe­da­go­gė Re­na­ta Ro­ma­no­vie­nė ir Mo­des­ta Ta­ra­saus­kie­nė, ku­ri rū­pin­sis aso­cia­ci­jos rin­ko­da­ra.

Ja­po­niš­ko so­do Aly­tu­je vi­zi­ją pri­sta­tė so­dų meist­ras K.Pta­kaus­kas, ku­riam jau te­kę su­kur­ti ne vie­ną šio sti­liaus so­dą įvai­rio­se pa­sau­lio ša­ly­je. (Pir­ma­ja­me Aly­tu­je gy­vuo­ja jo pri­va­tus „Ry­to Ra­sos“ ja­po­niš­kas so­das, su­lau­kian­tis di­de­lio su­si­do­mė­ji­mo, kaip pats šei­mi­nin­kas sa­ko, „var­tai ne­už­si­da­ry­tų, jei vi­si no­rin­tys čia ga­lė­tų lan­ky­tis“.)

„No­ri­me su­kur­ti uni­ka­lų vie­šą so­dą ir pa­ro­dy­ti pa­sau­liui, ką ga­li­me“, – sa­ko K.Pta­kaus­kas, ne kar­tą at­vi­ra­vęs, kad ja­po­niš­kas so­das Aly­tu­je – jo di­džio­ji sva­jo­nė, į ją jau įdė­ta de­šimt­me­čiai pa­stan­gų ir dar­bo, ta­čiau re­zul­ta­to vis dar nė­ra.

Ja­po­niš­kas so­das yra nu­ma­ty­tas 23 arų že­mės skly­pe ad­re­su A. Ba­ra­naus­ko g. 25, esan­čia­me tarp Ma­žo­sios Dai­li­dės eže­rė­lio ir Svei­ka­tin­gu­mo ta­ko (py­li­mo). Šį skly­pą yra įsi­gi­ju­si įmo­nė „Ma­ri­sa“, ku­ri pa­si­ruo­šu­si par­duo­ti ją aso­cia­ci­jai, kai bus su­rink­tos rei­kia­mos lė­šos. Kar­tu su pro­jek­ta­vi­mu tam rei­kės 200 tūkst. eu­rų, o iš vi­so ja­po­niš­kam so­dui Aly­tu­je at­si­ras­ti rei­kia 1 mi­li­jo­no eu­rų. Ma­no­ma, kad at­ei­ty­je Aly­taus ja­po­niš­kas so­das iš­si­lai­kys pats, o prie jo at­si­ra­di­mo na­rio mo­kes­čiais pri­si­dė­ję aso­cia­ci­jos na­riai ga­lės tu­rė­tų iš­skir­ti­nių są­ly­gų (spe­cia­lūs ren­gi­niai, nuo­lai­dos bi­lie­tams ir pa­na­šiai).

K.Pta­kaus­kas sa­ko, kad plo­tas, ku­ris nu­ma­ty­tas so­dui Aly­tu­je, tik­rai nė­ra di­de­lis (pa­vyz­džiui, Lon­do­ne jam yra te­kę pro­jek­tuo­ti ja­po­niš­ką so­dą, už­iman­tį ke­lis hek­ta­rus), ta­čiau mies­to sa­vi­val­dy­bė ža­da leis­ti nau­do­tis ša­lia esan­čia vals­ty­bi­ne že­me.

So­das ga­lė­tų at­si­ras­ti per pa­ly­gin­ti ne­il­gą lai­ką – ti­ki­ma­si įšok­ti į Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nės trau­ki­nį, o Aly­tus ja taps 2022 me­tais. Yra vil­ties, kad šį ti­tu­lą pa­žen­klin­tų ir ja­po­niš­ko so­do mū­sų mies­te at­si­ra­di­mas.

Šiuo me­tu yra pra­si­dė­jęs pir­mas su­ma­ny­mo įgy­ven­di­ni­mo eta­pas – iki lap­kri­čio į aso­cia­ci­ją tu­rė­tų įsto­ti 2 tūks­tan­čiai žmo­nių (ne­bū­ti­nai aly­tiš­kių), ku­rie taip iš­reikš­tų mo­ra­li­nę ir fi­nan­si­nę pa­ra­mą idė­jai.

„Aly­taus ja­po­niš­kas so­das yra ben­druo­me­nės ini­cia­ty­va. Aso­cia­ci­jos na­riais kvie­čia­me tap­ti vi­sus no­rin­čius – na­rių įna­šais bus su­kaup­tos lė­šos veik­lai pra­dė­ti, vyks de­ry­bos su po­ten­cia­liais rė­mė­jais bei pa­raiš­kų tei­ki­mas įvai­riems pa­ra­mos fon­dams. Tai­gi so­do įkū­ri­mo są­ma­to­je nu­ma­ty­tiems dar­bams bus nau­do­ja­mos ben­druo­me­nės, rė­mė­jų ir fon­dų lė­šos. Pa­si­ra­šius rė­mi­mo su­tar­tis bus aiš­ku, ar pir­mie­ji so­do dar­bai bus pra­dė­ti dar šiais me­tais“, – tei­gė vie­na stei­gė­jų, aso­cia­ci­jos va­do­vė R.Ro­ma­no­vie­nė. Tap­ti aso­cia­ci­jos na­riu ir ras­ti vi­są in­for­ma­ci­ją ga­li­ma www.ja­pan­gar­de­na­ly­tus.lt

Ja­po­niš­ką so­dą įreng­ti Aly­tu­je per pas­ta­ruo­sius 20 me­tų jau svars­ty­ta tik­rai ne kar­tą ir skir­tin­go­se vie­to­se, ta­čiau idė­ja iki šiol ne­bu­vo iš­pil­dy­ta, ne pa­slap­tis – ir to­dėl, kad ne­pa­vy­ko ras­ti ben­dros kal­bos su mies­to va­do­vais. Kaip yra šį­kart? Sa­vo po­žiū­rio į nau­ją idė­ją me­ras Ne­ri­jus Ce­siu­lis nei vi­ce­me­rai ne­iš­sa­kė, nes idė­jos pri­sta­ty­me ne­da­ly­va­vo.

Ta­čiau prieš ge­rą sa­vai­tę BNS me­ras kal­bė­jo: „Ver­slas grei­čiau dir­ba nei sa­vi­val­da, jiems ne­rei­kia at­lik­ti pir­ki­mų, jie jau šian­dien ga­li kas­ti, so­din­ti ir pla­nuo­ti. Ki­tą sa­vai­tę ar dar ki­tą sa­vai­tę tu­rė­tų bū­ti pri­sta­ty­mas, kai jį pa­ma­ty­si­me, bus ga­li­ma už­duo­ti klau­si­mus. Be abe­jo, tai pri­klau­sys nuo to, ar žmo­nės no­rės pri­si­dė­ti prie šio so­do. Tai bū­tų da­ro­ma žmo­nių ir ver­slo ini­cia­ty­va. Sa­vi­val­dy­bės pra­šo­ma tik pa­dė­ti su­tvar­ky­ti pri­va­žia­vi­mo ta­kus, pa­da­ry­ti aikš­te­les, pa­si­rū­pin­ti ap­švie­ti­mu.“

 

 

    Komentarai

    Palikite savo komentarą

    Apie teksto formatus

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    O mărturie uimitoare despre un jucător care mi-a adus soțul înapoi la mine. Numele meu este May Lookman, locuiesc în Marea Britanie și sunt fericit căsătorit cu un soț minunat și grijuliu, cu doi copii. O mare problemă a apărut în familia mea acum șase luni, între mine și soțul meu. Atât de îngrozitor încât a dus cazul în instanță pentru divorț. a spus că nu a mai vrut să rămână niciodată cu mine și că nu mă mai iubește. Așa că a plecat de acasă și i-a determinat pe mine și pe copiii mei să suferim dureri severe. Am încercat tot posibilul să-l recuperez după multe cerșetori, dar fără rezultat. și a confirmat că și-a luat decizia și nu a mai vrut să mă mai vadă. Așadar, într-o seară, când mă întorceam de la serviciu, am întâlnit un vechi prieten de-al meu care l-a întrebat pe soțul meu. Așa că i-am explicat totul, așa că mi-a spus că singurul mod în care aș putea să-l recuperez pe soțul meu era să vizitez un jucător de vrăji, pentru că a funcționat și pentru el. Așa că nu am crezut niciodată în vraja, dar nu am avut de ales decât să-i urmez sfatul. Apoi mi-a dat adresa de e-mail a jucătorului de vrăji pe care l-a vizitat. {ogunomospellcaster@gmail.com}. Așadar, în dimineața următoare, am trimis un e-mail la adresa pe care mi-a dat-o, iar vrăjitorul m-a asigurat că îl voi recupera pe soțul meu a doua zi. Ce afirmație uimitoare !! Nu am crezut niciodată, așa că a vorbit cu mine și mi-a spus tot ce trebuie să fac. Apoi a doua zi dimineață, atât de surprinzător, soțul meu, care nu mă sunase în ultimele șase luni, mi-a sunat să-mi anunțe că se întoarce. Așa că s-a întors în aceeași zi, cu multă dragoste și bucurie, și și-a cerut scuze pentru greșeala și durerea pe care mi le-a provocat mie și copiilor mei. Apoi, din acea zi, relația noastră a fost acum mai puternică decât în ​​trecut, cu ajutorul unui jucător de vrăji. Prin urmare, vă voi sfătui să-l vizitați cu amabilitate pe marele Dr. Ogun Omo dacă vă aflați într-o astfel de stare sau dacă aveți vreo problemă legată de „readucerea fostului dvs. înapoi. Deci, mulțumesc dr. Ogun Omo pentru că mi-a adus soțul înapoi și am adus din nou bucurie familiei mele. {ogunomospellcaster@gmail.com}
    De asemenea, vindecă și readuce EX înapoi,
    1 leac pe bază de plante HIV / ADIS.
    2 Tratamentul cancerului pe bază de plante.
    3 Curățarea rupturii articulației.
    4 herpes vindecă ierburi.
    5 feluri de orez jeleu.
    6 HPV leac de plante medicinale.
    7 Vindecarea diabetului.
    8 recuperează-ți fostul.
    9 Vraja sarcinii.
    10 cura HTP.
    11 Vindecarea aerului hepatitic.
    12 Covid 19 coronia vires cure.
    13) Tratamentul astmului.

    K.Ptakauskas gal neamzinas.....pabandykit issivaizduot ta soda 25m po jo pasitraukimo....karpiai atsidurs sodybu balose,nes prieziura perims savivaldybe,nes didesnis plotas jos ir bus.

    Man Douglas: kadais susimaišius ir parašiau vietoje Šatunovo "šufutinskis" . Nedovanotina Klaida. Jo, ragindamas atvažiuoti. Tikrai NE ! Šatunovas iš buvo Laskovyj "May"

    Užeivyno iš chakasijų bei udmūrtyjų kredi yra : paversk aplinką į šiukšlyną, tada pati atrodysi gražesnė. Taip ir atsitinka su viskuo. Ir gyvename 1-2 * aplinkoje. Tai gerai mieste neliko sakykim konteinerinio tradicionalizmo. Bet kapinaitės tai reikia skelbti neprieinamas berazumėm (negi jų kraštovaizdis) bent per 50m su savo krŪvom ir konteineriais, r.p. rasti vietą už augmenijos, kad nei nuo kapinių, nei iš apžvalgos taškų nesimatytų šių "aplinkybių" menų. Kur matyta Mero šypsena ? Ogi Laskovyj Maj koncerte. Beje ir deja yra pas juos ir daina "Baltosios Rožės", Šatunivo šypsena t.p. nenugalima. Matyt t.p. vokalas turi kiek totorių kraujo. Liko taip, kad "tautoriai" vieni tikriausių Dzūkų. Važiuojant link Druskininkų yra Cesiulių kaimas. Ar kažkaip labai panašus pavadinimas. Sėkmės jums , ardant budisčių iš Sibiro ir Azijos šiukšlynus. Na, kol ne sezonas - Trakai, Senoji Kibininė. Puiki "Tautorė" paduos jums puikių kibinų. Iš dviejų buvau nuo pilies pusės pastatė, žemiau. Dar vienas akibrokštas kelininkams, ženklų pardavėjams. Aplink Alytų vingiai privalo būti įvertinti 70, ne palaidą 90 KM/h tas pat Trakų rajone "Aukštadvaris-A 1" važiuoja 90 šunaplenčiu, išvažiavę in autostradą gauname "70" link Kauno. Kažkaip reikia sugalvoti plento ženklą, kad užtektų 1-o visam plentui. , nes iššūkių tai visam milijonui eurų vien Alytaus apskrityje. Sėkmės. Nors imk ir pakviesti Šatunovą in svečius, in koncertą "pas cYltų". Su kad ir"Kardiofonu" . Ir Kardiofoną gal net antras , kaip palei Dzūkijų. "?"

    AlE.... Daugumas dar nematė kŲ-cĄpkių parko ! Taigi: važiuojame Nemunaičio plentu, už Kaniūkų cYlto ant kalno pirmas in dešinę posūkis. Už Ei-Norų kiek pavažiavus in kairę posūkis ant bevardžio kaimo. Ten iškart kapinaitės. Privalai , "žarnaliste" sobko-korespondenais apeiti aplink konteinerius ir nusifotkinti parodą. (parOdą) . Uch ! O taip jų cĄpkei nė mitais,Vale ant kapų kaP gražu ! Psc. Pravažiuojamas toliau. Kaimas pilnas vėliavų. Nuo priprato kasryt pro konteinerius. "Normalu" chakĄskių ir ud-mŲrtkų tvarka. Belarusės jos.... Kad ryt- poryt būtų nuo kapinių nematyt šio sąvartyno, konteinerių, nė vienos krŪvos. Kai psdj nepatOgu, tai visą kita "patogiau taip" . Tu nustebsi net visko matęs "žarnalistai". PirmYn !" Paklauskite gyventojus: kaip jiems tas vaizdas šviežio ryto akivaizdoje. Gali ir nusišikti ant kapų, px... Beje, vienas seniausių kapų Dzūkijoje išlikusių ar bent gyventojo gimimo data. Kitas gi - neįskaitomos datos.... Įžymios kapinaitės. Viską čiŪčios sunaikins apšiks užvers šiukšlėmis. Beje, kas per kų-cĄpų mada ant piliakalnių jų kapus darytis. Pocelonyse dar vienas. Reik manyti , senesni, žemesni , nei Poteronių. Gali būt kokių 5000m. Tyla ir nervai

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.

Peržiūrėti visą leidinių archyvą