Tikslas pateisina priemones? (184)
Pirmadienį po rinkimų, žiū, maniškis bene 0,65 proc. balsų tesurinko. Viskas, pamaniau, teks žodį tesėti. Bet paskui pagalvojau, kad už jį net devyni tūkstančiai balsavo, vadinasi, labai gerai pasirodė, skaičius daugsyk didesnis nei aš kada nors skaitytojų turėjau.
Bet vis tiek nusprendžiau pasitikėjimą pasitikrinti. Pasikviečiau tris kaimynus – du bedarbius ir pensininką, alaus pastačiau. Nealkoholinio. Pasėdėjom, apie socialinę atskirtį pasidejavom, mat, kaip iš Vilniaus sako, visi keturi esam „paprasti“ žmonės – „apačios“.
Nors aš tai nežinau, ką tai galėtų reikšti, nes man visi žmonės – nepaprasti, o jei kas į akis „apačia“ pavadintų, taikyčiausi jam į nosį užvažiuoti.
Besibaigiant alui, perfrazuodamas garsaus lietuviško filmo herojų, paklausiau: „Vyrai, tai man rašyt ar nerašyt?“ „Jo, jo, rašyk“, – sako, – gal kada alaus nupirksi. Tikro.“
Dar pažadėjau jiems pasitikrinti pasitikėjimą namo bendrijos susirinkime, bet paskui šį pasisiūlymą išbraukiau iš savo dienotvarkės. Pasakiau palauksiąs Romos popiežiaus rinkimų, tada ir spręsiu, kaip pasielgti.
Taigi, kaip koks Pontijus Pilotas, „nusiplovęs rankas“, kaip konkrečios lietuviškos partijos vadas, įsistatęs žydras kiaulės akeles, tartum nieko ir nebuvę, vėl maigau klaviatūros klavišus. Ir skubu jus nuraminti, kad dangaus griūties Lietuvoje nebus, litbrexito taip pat ir netgi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadas iš savo posto neatsistatydins, jeigu nepaklusime gąsdinimams balsuoti už jo siūlomą kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašą. Ko verti jo žodžiai, turėjome progos įsitikinti.
Beje, labai įdomus tas jo siūlomas sąrašas – juk linksma, kai garsus krepšininkas virsta „valstiečiu“. Bėda tik, jog apie EP jis neturi nė menkiausio supratimo. Tai kaip ant delno TV ekrane visai šaliai pademonstravo įžymybės pokalbis su žurnaliste. Galime puikiai suprasti, kodėl jis atsidūrė tos partijos antroje rinkimų sąrašo vietoje.
Žinia, geras „vestuvių generolas“ – pusė šventės, bet kažin ar padoru tyčiotis iš rinkėjų, kai nė mažiausios patirties neturintis žmogus siūlomas išrinkti itin svarbiam, sudėtingam ir aukštos kompetencijos reikalaujančiam darbui.
Tačiau labiausiai pritrenkiantį motyvą, kodėl jis atsidūrė šiame sąraše, perskaičiau portale Delfi.lt: „Valstiečių“ rinkimų į EP štabui vadovaujantis viešųjų ryšių specialistas Linas Kontrimas teigia, kad į LVŽS kandidatų sąrašą įšokęs krepšininkas <...> neturėtų nieko stebinti. Pasak jo, jis tik pradeda politiko karjerą, todėl reikia leisti jam pabandyti.“
Tiesiog neįtikėtina! Įsivaizduojate, kas būtų, jeigu krepšininko karjerą vos pradedantį jaunuolį leistume „pabandyti“ NBA lygoje? O gal jis vis dėlto turėtų pradėti nuo Lietuvos moksleivių krepšinio lygos, geriausiu atveju – nuo Regionų lygos? Kaip ir pradedantis politikas turėtų pradėti nuo aktyvios partinės veiklos ir savivaldos.
Jau pradeda nebestebinti, kai rimta save laikanti partija elgiasi neatsakingai. Tikslas pateisina priemones? Gal ir mes esame kalti, kad į EP rinkimus dažnai pažiūrime pro pirštus. Atseit, ką tie vienuolika Lietuvos atstovų padarys 751 narį turinčiame EP. Be to, jie pagal partinę priklausomybę pasiskirsto po įvairias frakcijas, kurios ir diktuoja „madas“.
Tai gal mūsų tikslas ir turėtų būti išrinkti tokius atstovus, kurie dirbtų didžiausiose – Europos liaudies partija–Europos demokratai, Europos socialistų partija, Europos liberalų ir demokratų aljansas už Europą – frakcijose, o ne ištirptų kitose keturiose marginalų frakcijose.
Taip pat svarbu, kad ten mūsų šaliai atstovautų politinį svorį Europoje turintys žmonės, o ne tokie, kurių pavardės plačiai žinomos tik siauruose sluoksniuose, o ypač – ne Europos Sąjungos (ES) nekentėjai ir ne Kremliaus mylėtojai.
Man visada baisi gėda buvo, kad Lietuvai EP atstovauja šalies Konstituciją pažeidęs ir priesaiką sulaužęs neprognozuojamas pilietis. Prieš šiuos rinkimus savireklamai jis griebėsi kraštutinių priemonių: neturėdamas nei Lietuvos, nei ES įgaliojimų, privačiai pasišnekučiavo su dviejų autoritarinių režimų vadais, o paskui spaudos konferencijose skiedė (kas gi patikrins?) apie Baltijos regiono denmilitarizavimo planus. Sako, yra tuo tikinčiųjų.
Turėjau laimės ir buvau pakviestas Vilniuje susitikti su popiežiumi Pranciškumi. Persimetėme pora žodžių. Gaila, nesurengiau spaudos konferencijos ir nepapasakojau apie mudviejų planus į krikščionybę atversti musulmonų ekstremistus ir nuginkluoti Karaliaučiaus sritį. Ar būtumėt pasiuntę mane Lietuvos atstovu prie Šventojo sosto? Gal bent į EP?
Lygiai tokia pati gėda, kai į svarbią Europos instituciją išrenkame už machinacijas su partiniais pinigais teistą veikėją, iš smagaus playbojaus virtusį dvasiniu guru. Žinote, kai dvi knygeles perskaitęs žmogus pradeda pasakoti apie atsiveriančias čakras, iškart pamanau, ar tik nebus jam pro viršugalvio čakrą priliję į smegenis.
Gerai, kad niekad nesužinosime, kokia būtų Centro partijos įkūrėjo Romualdo Ozolo reakcija išgirdus, jog pirmąją vietą šios partijos rinkimų sąraše nusipirko pokerio lošėjas, jau atbuvęs kadenciją EP eksliberalas, viešai pareiškęs nutraukiąs politinę veiklą, bet greit persigalvojęs. Matyt, sumojo, kad politikoje dar ką nors nusipirkti galės.
Graudžiai juokingai atrodo ir beveik in corpore emigruoti į EP nusprendę vadinamieji „socbebrai“, dėl gardesnio valgio kąsnio suskaldę savo motininę partiją ir Seime prisiglaudę prie valdančiųjų. Seni partiniai vilkai jau akivaizdžiai nemato savo ateities Lietuvos politinėje padangėje, bet nesupranta nesą verti nukaršinimo EP.
Taigi, neapsigaukime, rinkimai į EP yra labai svarbūs, nes jame spręsis galbūt lemtingi ES reikalai. Juolab kad prognozuojamas gausus kairiųjų ir dešiniųjų radikalų išrinkimas. Tai bent mes nerinkime prieš ES nusiteikusių, bet EP algą ir pensiją imti trokštančiųjų.
Ne mažiau svarbu protu, o ne emocijomis balsuoti ir antrajame prezidento rinkimų ture. Štai informacija pamąstymams. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto komisijos, atliekančios parlamentinį krizės priežasčių tyrimą, pirmininkas Stasys Jakeliūnas ieškoti „kompromato“ buvo išvykęs į Švediją ir grįžo su liūdnom žiniom sau bei maldelę apie Lietuvos „praskolinimą“ aklai kartojantiesiems.
Citata iš portalo 15min.lt: „Krizės priežasčių tyrimą atliekančios Seimo komisijos nariams pirmininkas Stasys Jakeliūnas pristatė susitikimų Švedijoje rezultatus. Anot jo, Švedijos centrinio banko „Riksbank“ vadovas (šiuo metu – Stefanas Ingvesas) patikino, kad būtų buvę dar blogiau, jei Lietuva būtų ėmusi paskolas iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF).“
Kadangi S.Ingvesas pats dirbo TVF, todėl žino, ką kalba. Tai gal ta Lietuva nebuvo specialiai praskolinta, o tik iš dviejų blogybių pasirinkta mažesnė?
Komentarai
Palikite savo komentarą
Gal ponas rašytojas …
Komentaras
Gal ponas rašytojas galėtų paaiškinti kaip Latvija ėmusi paskolą iš TVF sugebėjo grąžinti prieš terminą , vidutinis darbo užmokestis peršoko 1000£ ,vidutinė pensija ir vidutinis darbuotojų darbo užmokestis viršija Lietuvos rodiklius . Lietuva dar ir dabar moka milžiniškas palūkanas ir 2024 metais turės išmokėti visą kreditą . Ne citatas perrašykite švedų bankų atstovus , kurie buvo suinteresuoti teikti paskolas didžiausiomis palūkanomis , o reikėjo paklausti savo sugerovų ,ar jie imtų paskolą mažesnėmis palūkanomis , jei davėjas pareikalautų visiškai atsisakyti gėrimo , ar imtų didelėmis palūkanomis , bet leistų gerti.
Jei lyginam estų politikos…
Komentaras
Jei lyginam estų politikos lygį tai ekvivalentas LR Konstitucijos 46 str... Kur valstybė ūkinę veiklą reguliuoja taip, kad ji tarnautų bendrai Tautos gerovei. Reiškia daugumai lietuvių. ir ten įvairių lygių politikų tikslai, vardija problemas ir jų sprendimus. Lietuvos atveju vardija paskolas ir kaip mažins neblogindami Tautos bendros gerovės lygio. Todėl ten kokios valdžios besikeistų, o ten keičiasi dažniau nei Lietuvoj tik truputį susvyruoja ir nesicackindami keičia, bet prie visų gerėja Tautos bendras lygis. Ką Lietuvoj per politiką daro - šou... Nuo rimto lygio toli. Ir net tauta reiklumo tam nerodo.
Rašykit, kol praleidžia…
Komentaras
Rašykit, kol praleidžia spausdintis. Tik į valdymą reikia žiūrėt paprasčiau. Nes ir yra paprasta. Jei blefuoti nepradeda. tada tik sudėtingiau darosi. Juolab Alytuje viešumas per savivaldą blogėja. Net žodžio laisvės šventė, kuri kažkur prieš mėnesį vyko, per televiziją rodytam renginuką paminėt vietos žiniasklaidos atstovai su valdžia užsidėję kaip pajacų kepurėles imitavo chorą. Grodami be instrumentų, tik pagal melodiją imituodami. Tai reiškia kaip nebylus žiniasklaidos protestas prieš, kas dedasi realybėje. Kur tarsi priversti paklust tiems, kad muziką užsako. Kurių už kuliusiuose ir nėra lengva įžiūrėt. Dėl valstybės praskolinimų situacija paprastesnė. Ko Lietuvoje vengia matyt. Nes pagal LR Konstitucijos 128 str. - sprendimus dėl valstybės paskolų priima seimas vyriausybės siūlymu. Sprendimai įsigalioja kaip Prezidentė pasirašo. Tad niekaip viena ministrė ar banko vadovas negali dėl paskolų priimt sprendimų. Nes jie kol seime nepatvirtinti, paprasčiausiai nevykdomi nežiūrint kas ką bekalbėtų. Tad ir šioje kadencijoje per paskutinius metus po valstiečiais turint 2 aukščiausius postus valstybėje kaip Seimo pirmininkas ir premjeras - kur šiuo metu Seimui tvirtint teikti vyriausybės siūlymu sprendimai, kaip Lietuva po 2020 metų pradės gražint viso 17 milijardų eurų paskolų su kasmet po 4 milijardus? Mažėjant gyventojų skaičiui? Kaip ir kodėl Estijos pavyzdžiu šie valdžioje nemažino paskolų iki minimumo, ką estai iš kart mažino, kad didelė našta ir palūkanos neslėgtų ir turi tik 2 milijardus eurų paskolų kur didėjant gyventojų skaičiui atiduot nesunku ir iš savęs gerai laikosi, Lietuvoje be šansų? Ypač šie valdžioje kaip irdamiesi ant tų pačių paskolų ir dar tirt, kiršintis blogindami tiria anuos, ką patys tęsia.. Čia tik Lietuvoje taip gali būti. Rinkimai, deja bent kas nepraeis, o kas praleista -tokią kokybę ir turi.
Algirdai, labai taiklūs Jūsų…
Komentaras
Algirdai, labai taiklūs Jūsų straipsniai. Lietuvos jaunimas jau parodė savo sąmoningumą balsuodami. Daugiau rašykit, švieskit vyresniuosius, gal ir jie pagaliau taps sąmoningesni ir supras kur tiesa...