Tiks­las pa­tei­si­na prie­mo­nes? (184)

Al­gir­das Ja­ku­lis
nuotrauka
Prieš pir­mą­jį pre­zi­den­to rin­ki­mų tu­rą pa­sa­kiau sau gar­siai: „Jei ma­no re­mia­mas kan­di­da­tas ne­lai­mės, at­si­sta­ty­din­siu, t. y. iš­me­siu kom­piu­te­rio kla­via­tū­rą, kad ne­kil­tų pa­gun­dos į laik­raš­čius ra­ši­nė­ti.“

Pir­ma­die­nį po rin­ki­mų, žiū, ma­niš­kis be­ne 0,65 proc. bal­sų te­su­rin­ko. Vis­kas, pa­ma­niau, teks žo­dį te­sė­ti. Bet pas­kui pa­gal­vo­jau, kad už jį net de­vy­ni tūks­tan­čiai bal­sa­vo, va­di­na­si, la­bai ge­rai pa­si­ro­dė, skai­čius daug­syk di­des­nis nei aš ka­da nors skai­ty­to­jų tu­rė­jau.

Bet vis tiek nu­spren­džiau pa­si­ti­kė­ji­mą pa­si­tik­rin­ti. Pa­si­kvie­čiau tris kai­my­nus – du be­dar­bius ir pen­si­nin­ką, alaus pa­sta­čiau. Ne­al­ko­ho­li­nio. Pa­sė­dė­jom, apie so­cia­li­nę at­skir­tį pa­si­de­ja­vom, mat, kaip iš Vil­niaus sa­ko, vi­si ke­tu­ri esam „pa­pras­ti“ žmo­nės – „apa­čios“.

Nors aš tai ne­ži­nau, ką tai ga­lė­tų reikš­ti, nes man vi­si žmo­nės – ne­pa­pras­ti, o jei kas į akis „apa­čia“ pa­va­din­tų, tai­ky­čiau­si jam į no­sį už­va­žiuo­ti.

Be­si­bai­giant alui, per­fra­zuo­da­mas gar­saus lie­tu­viš­ko fil­mo he­ro­jų, pa­klau­siau: „Vy­rai, tai man ra­šyt ar ne­ra­šyt?“ „Jo, jo, ra­šyk“, – sa­ko, – gal ka­da alaus nu­pirk­si. Tik­ro.“

Dar pa­ža­dė­jau jiems pa­si­tik­rin­ti pa­si­ti­kė­ji­mą na­mo ben­dri­jos su­si­rin­ki­me, bet pas­kui šį pa­si­siū­ly­mą iš­brau­kiau iš sa­vo die­no­tvarkės. Pa­sa­kiau pa­lauk­si­ąs Ro­mos po­pie­žiaus rin­ki­mų, ta­da ir sprę­siu, kaip pa­si­elg­ti.

Tai­gi, kaip koks Pon­ti­jus Pi­lo­tas, „nu­si­plo­vęs ran­kas“, kaip kon­kre­čios lie­tu­viš­kos par­ti­jos va­das, įsi­sta­tęs žyd­ras kiau­lės ake­les, tar­tum nie­ko ir ne­bu­vę, vėl mai­gau kla­via­tū­ros kla­vi­šus. Ir sku­bu jus nu­ra­min­ti, kad dan­gaus griū­ties Lie­tu­vo­je ne­bus, lit­bre­xi­to taip pat ir net­gi Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos (LVŽS) va­das iš sa­vo pos­to neat­si­sta­ty­dins, jei­gu ne­pa­klu­si­me gąs­di­ni­mams bal­suo­ti už jo siū­lo­mą kan­di­da­tų į Eu­ro­pos Par­la­men­tą (EP) są­ra­šą. Ko ver­ti jo žo­džiai, tu­rė­jo­me pro­gos įsi­ti­kin­ti.

Be­je, la­bai įdo­mus tas jo siū­lo­mas są­ra­šas – juk links­ma, kai gar­sus krep­ši­nin­kas virs­ta „vals­tie­čiu“. Bė­da tik, jog apie EP jis ne­tu­ri nė men­kiau­sio su­pra­ti­mo. Tai kaip ant del­no TV ek­ra­ne vi­sai ša­liai pa­de­monst­ra­vo įžy­my­bės po­kal­bis su žur­na­lis­te. Ga­li­me pui­kiai su­pras­ti, ko­dėl jis at­si­dū­rė tos par­ti­jos ant­ro­je rin­ki­mų są­ra­šo vie­to­je.

Ži­nia, ge­ras „ves­tu­vių ge­ne­ro­las“ – pu­sė šven­tės, bet ka­žin ar pa­do­ru ty­čio­tis iš rin­kė­jų, kai nė ma­žiau­sios pa­tir­ties ne­tu­rin­tis žmo­gus siū­lo­mas iš­rink­ti itin svar­biam, su­dė­tin­gam ir aukš­tos kom­pe­ten­ci­jos rei­ka­lau­jan­čiam dar­bui.

Ta­čiau la­biau­siai pri­tren­kian­tį mo­ty­vą, ko­dėl jis at­si­dū­rė šia­me są­ra­še, per­skai­čiau por­ta­le Del­fi.lt: „Vals­tie­čių“ rin­ki­mų į EP šta­bui va­do­vau­jan­tis vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tas Li­nas Kon­tri­mas tei­gia, kad į LVŽS kan­di­da­tų są­ra­šą įšo­kęs krep­ši­nin­kas <...> ne­tu­rė­tų nie­ko ste­bin­ti. Pa­sak jo, jis tik pra­de­da po­li­ti­ko kar­je­rą, to­dėl rei­kia leis­ti jam pa­ban­dy­ti.“

Tie­siog ne­įti­kė­ti­na! Įsi­vaiz­duo­ja­te, kas bū­tų, jei­gu krep­ši­nin­ko kar­je­rą vos pra­de­dan­tį jau­nuo­lį leis­tu­me „pa­ban­dy­ti“ NBA ly­go­je? O gal jis vis dėl­to tu­rė­tų pra­dė­ti nuo Lie­tu­vos moks­lei­vių krep­ši­nio ly­gos, ge­riau­siu at­ve­ju – nuo Re­gio­nų ly­gos? Kaip ir pra­de­dan­tis po­li­ti­kas tu­rė­tų pra­dė­ti nuo ak­ty­vios par­ti­nės veik­los ir sa­vi­val­dos.

Jau pra­de­da ne­be­ste­bin­ti, kai rim­ta sa­ve lai­kan­ti par­ti­ja el­gia­si ne­at­sa­kin­gai. Tiks­las pa­tei­si­na prie­mo­nes? Gal ir mes esa­me kal­ti, kad į EP rin­ki­mus daž­nai pa­žiū­ri­me pro pirš­tus. At­seit, ką tie vie­nuo­li­ka Lie­tu­vos at­sto­vų pa­da­rys 751 na­rį tu­rin­čia­me EP. Be to, jie pa­gal par­ti­nę pri­klau­so­my­bę pa­si­skirs­to po įvai­rias frak­ci­jas, ku­rios ir dik­tuo­ja „ma­das“.

Tai gal mū­sų tiks­las ir tu­rė­tų bū­ti iš­rink­ti to­kius at­sto­vus, ku­rie dirb­tų di­džiau­sio­se – Eu­ro­pos liau­dies par­ti­ja–Eu­ro­pos de­mok­ra­tai, Eu­ro­pos so­cia­lis­tų par­ti­ja, Eu­ro­pos li­be­ra­lų ir de­mok­ra­tų al­jan­sas už Eu­ro­pą – frak­ci­jo­se, o ne iš­tirp­tų ki­to­se ke­tu­rio­se mar­gi­na­lų frak­ci­jo­se.

Taip pat svar­bu, kad ten mū­sų ša­liai at­sto­vau­tų po­li­ti­nį svo­rį Eu­ro­po­je tu­rin­tys žmo­nės, o ne to­kie, ku­rių pa­var­dės pla­čiai ži­no­mos tik siau­ruo­se sluoks­niuo­se, o ypač – ne Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ne­ken­tė­jai ir ne Krem­liaus my­lė­to­jai.

Man vi­sa­da bai­si gė­da bu­vo, kad Lie­tu­vai EP at­sto­vau­ja ša­lies Kon­sti­tu­ci­ją pa­žei­dęs ir prie­sai­ką su­lau­žęs ne­prog­no­zuo­ja­mas pi­lie­tis. Prieš šiuos rin­ki­mus sa­vi­rek­la­mai jis grie­bė­si kraš­tu­ti­nių prie­mo­nių: ne­tu­rė­da­mas nei Lie­tu­vos, nei ES įga­lio­ji­mų, pri­va­čiai pa­si­šne­ku­čia­vo su dvie­jų au­to­ri­ta­ri­nių re­ži­mų va­dais, o pas­kui spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­se skie­dė (kas gi pa­tik­rins?) apie Bal­ti­jos re­gio­no den­mi­li­ta­ri­za­vi­mo pla­nus. Sa­ko, yra tuo ti­kin­čių­jų.

Tu­rė­jau lai­mės ir bu­vau pa­kvies­tas Vil­niu­je su­si­tik­ti su po­pie­žiu­mi Pran­ciš­ku­mi. Per­si­me­tė­me po­ra žo­džių. Gai­la, ne­su­ren­giau spau­dos kon­fe­ren­ci­jos ir ne­pa­pa­sa­ko­jau apie mud­vie­jų pla­nus į krikš­čio­ny­bę at­vers­ti mu­sul­mo­nų eks­tre­mis­tus ir nu­gin­kluo­ti Ka­ra­liau­čiaus sri­tį. Ar bū­tu­mėt pa­siun­tę ma­ne Lie­tu­vos at­sto­vu prie Šven­to­jo sos­to? Gal bent į EP?

Ly­giai to­kia pa­ti gė­da, kai į svar­bią Eu­ro­pos ins­ti­tu­ci­ją iš­ren­ka­me už ma­chi­na­ci­jas su par­ti­niais pi­ni­gais teis­tą vei­kė­ją, iš sma­gaus pla­y­bo­jaus vir­tu­sį dva­si­niu gu­ru. Ži­no­te, kai dvi kny­ge­les per­skai­tęs žmo­gus pra­de­da pa­sa­ko­ti apie at­si­ve­rian­čias čak­ras, iš­kart pa­ma­nau, ar tik ne­bus jam pro vir­šu­gal­vio čak­rą pri­li­ję į sme­ge­nis.   

Ge­rai, kad nie­kad ne­su­ži­no­si­me, ko­kia bū­tų Cen­tro par­ti­jos įkū­rė­jo Ro­mu­al­do Ozo­lo re­ak­ci­ja iš­gir­dus, jog pir­mą­ją vie­tą šios par­ti­jos rin­ki­mų są­ra­še nu­si­pir­ko po­ke­rio lo­šė­jas, jau at­bu­vęs ka­den­ci­ją EP eks­li­be­ra­las, vie­šai pa­reiš­kęs nu­trau­ki­ąs po­li­ti­nę veik­lą, bet greit per­si­gal­vo­jęs. Ma­tyt, su­mo­jo, kad po­li­ti­ko­je dar ką nors nu­si­pirk­ti ga­lės.

Grau­džiai juo­kin­gai at­ro­do ir be­veik in cor­po­re emig­ruo­ti į EP nu­spren­dę va­di­na­mie­ji „soc­beb­rai“, dėl gar­des­nio val­gio kąs­nio su­skal­dę sa­vo mo­ti­ni­nę par­ti­ją ir Sei­me pri­sig­lau­dę prie val­dan­čių­jų. Se­ni par­ti­niai vil­kai jau aki­vaiz­džiai ne­ma­to sa­vo at­ei­ties Lie­tu­vos po­li­ti­nė­je pa­dan­gė­je, bet ne­su­pran­ta ne­są ver­ti nu­kar­ši­ni­mo EP.

Tai­gi, ne­ap­si­gau­ki­me, rin­ki­mai į EP yra la­bai svar­būs, nes ja­me sprę­sis gal­būt lem­tin­gi ES rei­ka­lai. Juo­lab kad prog­no­zuo­ja­mas gau­sus kai­rių­jų ir de­ši­nių­jų ra­di­ka­lų iš­rin­ki­mas. Tai bent mes ne­rin­ki­me prieš ES nu­si­tei­ku­sių, bet EP al­gą ir pen­si­ją im­ti trokš­tan­čių­jų.

Ne ma­žiau svar­bu pro­tu, o ne emo­ci­jo­mis bal­suo­ti ir ant­ra­ja­me pre­zi­den­to rin­ki­mų tu­re. Štai in­for­ma­ci­ja pa­mąs­ty­mams. Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to ko­mi­si­jos, at­lie­kan­čios par­la­men­ti­nį kri­zės prie­žas­čių ty­ri­mą, pir­mi­nin­kas Sta­sys Ja­ke­liū­nas ieš­ko­ti „kom­pro­ma­to“ bu­vo iš­vy­kęs į Šve­di­ją ir grį­žo su liūd­nom ži­niom sau bei mal­de­lę apie Lie­tu­vos „pra­sko­li­ni­mą“ ak­lai kar­to­jan­tie­siems.

Ci­ta­ta iš por­ta­lo 15min.lt: „Kri­zės prie­žas­čių ty­ri­mą at­lie­kan­čios Sei­mo ko­mi­si­jos na­riams pir­mi­nin­kas Sta­sys Ja­ke­liū­nas pri­sta­tė su­si­ti­ki­mų Šve­di­jo­je re­zul­ta­tus. Anot jo, Šve­di­jos cen­tri­nio ban­ko „Riks­bank“ va­do­vas (šiuo me­tu – Ste­fa­nas Ing­ve­sas) pa­ti­ki­no, kad bū­tų bu­vę dar blo­giau, jei Lie­tu­va bū­tų ėmu­si pa­sko­las iš Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do (TVF).“

Ka­dan­gi S.Ing­ve­sas pats dir­bo TVF, to­dėl ži­no, ką kal­ba. Tai gal ta Lie­tu­va ne­bu­vo spe­cia­liai pra­sko­lin­ta, o tik iš dvie­jų blo­gy­bių pa­si­rink­ta ma­žes­nė?

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Gal ponas rašytojas galėtų paaiškinti kaip Latvija ėmusi paskolą iš TVF sugebėjo grąžinti prieš terminą , vidutinis darbo užmokestis peršoko 1000£ ,vidutinė pensija ir vidutinis darbuotojų darbo užmokestis viršija Lietuvos rodiklius . Lietuva dar ir dabar moka milžiniškas palūkanas ir 2024 metais turės išmokėti visą kreditą . Ne citatas perrašykite švedų bankų atstovus , kurie buvo suinteresuoti teikti paskolas didžiausiomis palūkanomis , o reikėjo paklausti savo sugerovų ,ar jie imtų paskolą mažesnėmis palūkanomis , jei davėjas pareikalautų visiškai atsisakyti gėrimo , ar imtų didelėmis palūkanomis , bet leistų gerti.

    Komentaras

    Jei lyginam estų politikos lygį tai ekvivalentas LR Konstitucijos 46 str... Kur valstybė ūkinę veiklą reguliuoja taip, kad ji tarnautų bendrai Tautos gerovei. Reiškia daugumai lietuvių. ir ten įvairių lygių politikų tikslai, vardija problemas ir jų sprendimus. Lietuvos atveju vardija paskolas ir kaip mažins neblogindami Tautos bendros gerovės lygio. Todėl ten kokios valdžios besikeistų, o ten keičiasi dažniau nei Lietuvoj tik truputį susvyruoja ir nesicackindami keičia, bet prie visų gerėja Tautos bendras lygis. Ką Lietuvoj per politiką daro - šou... Nuo rimto lygio toli. Ir net tauta reiklumo tam nerodo.

    Komentaras

    Rašykit, kol praleidžia spausdintis. Tik į valdymą reikia žiūrėt paprasčiau. Nes ir yra paprasta. Jei blefuoti nepradeda. tada tik sudėtingiau darosi. Juolab Alytuje viešumas per savivaldą blogėja. Net žodžio laisvės šventė, kuri kažkur prieš mėnesį vyko, per televiziją rodytam renginuką paminėt vietos žiniasklaidos atstovai su valdžia užsidėję kaip pajacų kepurėles imitavo chorą. Grodami be instrumentų, tik pagal melodiją imituodami. Tai reiškia kaip nebylus žiniasklaidos protestas prieš, kas dedasi realybėje. Kur tarsi priversti paklust tiems, kad muziką užsako. Kurių už kuliusiuose ir nėra lengva įžiūrėt. Dėl valstybės praskolinimų situacija paprastesnė. Ko Lietuvoje vengia matyt. Nes pagal LR Konstitucijos 128 str. - sprendimus dėl valstybės paskolų priima seimas vyriausybės siūlymu. Sprendimai įsigalioja kaip Prezidentė pasirašo. Tad niekaip viena ministrė ar banko vadovas negali dėl paskolų priimt sprendimų. Nes jie kol seime nepatvirtinti, paprasčiausiai nevykdomi nežiūrint kas ką bekalbėtų. Tad ir šioje kadencijoje per paskutinius metus po valstiečiais turint 2 aukščiausius postus valstybėje kaip Seimo pirmininkas ir premjeras - kur šiuo metu Seimui tvirtint teikti vyriausybės siūlymu sprendimai, kaip Lietuva po 2020 metų pradės gražint viso 17 milijardų eurų paskolų su kasmet po 4 milijardus? Mažėjant gyventojų skaičiui? Kaip ir kodėl Estijos pavyzdžiu šie valdžioje nemažino paskolų iki minimumo, ką estai iš kart mažino, kad didelė našta ir palūkanos neslėgtų ir turi tik 2 milijardus eurų paskolų kur didėjant gyventojų skaičiui atiduot nesunku ir iš savęs gerai laikosi, Lietuvoje be šansų? Ypač šie valdžioje kaip irdamiesi ant tų pačių paskolų ir dar tirt, kiršintis blogindami tiria anuos, ką patys tęsia.. Čia tik Lietuvoje taip gali būti. Rinkimai, deja bent kas nepraeis, o kas praleista -tokią kokybę ir turi.

    Komentaras

    Algirdai, labai taiklūs Jūsų straipsniai. Lietuvos jaunimas jau parodė savo sąmoningumą balsuodami. Daugiau rašykit, švieskit vyresniuosius, gal ir jie pagaliau taps sąmoningesni ir supras kur tiesa...

Kiti straipsniai