Kaštonui – lėtas galas (2)
Darbininkai užvertė betoninio luito gabalą ant šaknų likučių, o vėliau aprėmino kamieną borto juosta, kad dar stačias pastovėtum, kol paskelbs džiūstančiu ir būtinu nupjauti.
Ir neatrodo, kad kokiai nors gamtos apsaugai dar rūpėtų, jog tavo liemuo jau kaip jaunos panelės – daugiau nei 70 cm, viršūnė siekia trečiąjį namo aukštą, vainikas kiek pajėgdamas saugo Topolių gatvės 14 namo langus nuo išmetamųjų dujų, kad pavasariais gausūs žiedynai džiugina praeivius, biteles ir saulę, o rudenį barstomi blizgūs kaštonėliai net šilti nuo rusvumo. Kažkas laukia, labai laukia tavo mirties…
Atrodė, kad aistros kažkiek nuslūgo, pasipiktinimas prigeso, skriauda nuryta – lyg ir susitaikyta su absurdiška situacija. Tarsi jau ir užteko automobiliams statyti tos erdvės, kuri atsivėrė užgrobus ir išasfaltavus dalį Topolių gatvės 14 namui priklausiusios žaliosios vejos ir tako (palei darželius) gabalo.
Tačiau maždaug po poros savaičių darbininkai vėl ėmė kasti griovį – tiesiu taikymu į kaštoną. Tada ir nuniokojo šaknis, užpylė asfaltu, aprėmino. Tokiu būdu Kaštonų gatvės 20 namo gyventojai laimėjo dar maždaug 75 cm ar 1 m pločio juostą. Kol kas. O kai šitą kaštoną nupjaus – bus dar kokie 3 metrai iki liepos, kurią, jei gerai seksis, taip pat bus galima nugalabyti. Ir tilps dar 2 ar 3 mašinos.
Dabar erdvi aikštė net akį veria: lygiai išasfaltuota, tvarkingai sužymėtos bei sunumeruotos automobilių stovėjimo vietos su raudonais užraktais ir nuo Kaštonų gatvės 20 namo langų atitrauktos tokiu pat atstumu, kokiu apie 1975 metus statomi gyvenamieji namai buvo atitraukinėjami nuo gatvių bei gatvelių.
Nors tada niekas net sapnuoti nesapnavo, kad ateis tokie mašinų gausumo laikai. Dabar šiame naujai apšiltinto, puikių darželių namo kieme ir automobiliai bus tvarkingai statomi, ir dar ganėtinai užteks kelio bet kokiam transportui pravažiuoti ar pasisukioti.
Taigi – viskas būtų labai gražu, jeigu, užgrobus žemę, tos parkavimo vietos nebūtų atsidūrusios vos per metrą kitą nuo Topolių gatvės 14 namo pirmosios laiptinės langų. Kartu ir gausios išmetamosios dujos. Ypač kairėje laiptinės pusėje prie aklos galinės namo sienos priglaustiems penkiems būstams. Iš abiejų pusių – tiek nuo gatvės, tiek iš kiemo – į miegamuosius!
Ne pyragai ir viduriniems penkiems – svetimos mašinos vos ne po balkonais. O žmonės gyvena ir su vaikais, ir su ligoniais. Jei panorėtų nuo aikštelių atsitverti kokiais kadagių krūmais (daugiausia fitoncidų išskiria, per žiemą žaliuoja) – negalėtų, nes iškastas smėlis ne išvežtas, o už bortelių net su asfalto likučiais sutrombuotas. Kastuvo neįsmeigsi. Dar negreit žolė pradės žaliuoti.
Jeigu net parduoti panorėtų ir išsikelti kitur, net labai gražiai įrengtų šių būstų kaina dabar būtų menka, nes gyvename ne viduramžiais: visi girdime apie kancerogenus, mutagenus, šviną, smalkes. Ypač jų gausu, kai šąla ir varikliai ima springti.
Kodėl taip atsitiko? Štai čia ir prasideda mįslės. Juk kai sklypus kadastruoja, matininkai sukviečia kaimynus, viską išaiškina ir, jei sutaria, paima visų parašus, o jei nesutinka su numatomu planu – aiškinasi, ieško kompromiso. Ar mieste tokia nuostata negalioja? Nes visa Topolių gatvės 20 namo valdžia atsižegnoja – niekas nieko nežino, niekas niekur nesirašė.
Be to, jei kuris pirmininkas ir būtų pasirašęs, tai tikrai būtų viršyti įgaliojimai. Toks sprendimas galėtų būti priimtas tik gyventojų susirinkimui pritarus ir turėtų būti užprotokoluotas. Nei susirinkimo būta, nei tokio protokolo nėra. Vadinasi, savivaldybė tą Topolių gatvės 14 namo vejos gabalą savavališkai atidavė Kaštonų gatvės 20 namui. Taškas.
Kyla klausimas – kaip savivaldybė gali dalyti tai, ko pati neturi? Ar šita veja, kaip ir šešios kitos toje pat juostoje, landšaftininkų suprojektuota prie Topolių 14 namo, nėra laikytina sanitarinės apsaugos zonos dalimi, kažkiek gyventojus ginančia nuo gatvės triukšmo, dulkių, teršalų?
Užgrobtasis vejos gabalas kartu su geležiniu atitvaru, krūmais ir medžiais tą funkciją atlikdavo – gražiai vedė įvažiuojančias į kiemus mašinas atokiau nuo gyventojų langų, o apie parkavimą net užuominų nebuvo. Ar tokioms fantazijoms pritartų Nacionalinis visuomenės sveikatos centras?
Tai visgi kas iš savivaldybės valdininkų tokį kadastrinį planą ryžosi patvirtinti? Juk privalėjo pasižiūrėti, kas priplanuota. O jei nepasižiūrėjo, tai kodėl? Ar tik ne vienas iš Merfio dėsnių veikia – kam dirbti, jei galima nedirbti?
Tačiau, jeigu nedirbant alga imama, tai visai teisinga būtų pasistengti atitaisyti klaidą ir iš savos kišenės bandyti kompensuoti skriaudą gyventojams, kurie, niekuo nenusikaltę, jau kiekvienos mašinos smardinami mažiausiai du kartus per parą.
Atidžiau pažiūrėjus matyti, jog tokias aikšteles galima buvo įsirengti ir be kiaulysčių kaimynams, be žalos želdiniams. Tik kiek mažesniame plote. Žinoma, šiais visuotinio vargo, skurdo ir dejonių laikais, kai ne viena šeima dairosi trečios ar ketvirtos mašinos, per didelių automobilių parkavimo aikštelių būti negali. Bet kur tie valdininkai, kurie, vadovaudamiesi įstatymais ar sveiku protu, įstengtų pažaboti liguistos sąmonės apraiškas?..
Komentarai
Palikite savo komentarą
Idomiai kazkaip tai sugebejo…
Komentaras
Idomiai kazkaip tai sugebejo uzimti aplininiu namu teritorijas,speju kad tarnybinio patikrinimo savivaldybei reiketu
Taip, labai gaila medžio…
Komentaras
Taip, labai gaila medžio. Gaila žmogaus, kuriam medis nėra šventas, kuris prieš medį gali pakelti ranką. Kam medis ne brolis, tam ir kaimynas nerūpi.