„Gesindami gaisrą rizikavome saugiai, nors mūsų profesija tikrai nėra saugi” (164)
Pirmomis dienomis jautėsi kaip kare
Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas A.Bautronis, šį antradienį Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariams aprodydamas gaisravietę „Ekologistikoje“, prisipažino, kad per 37-erius darbo metus priešgaisrinėje tarnyboje tai antras pagal dydį gaisras jo praktikoje. Didesnį teko likviduoti prieš kelis dešimtmečius buvusioje Jonavos „Azoto“ gamykloje.
Tarybos nariams buvo aprodytas visas gesinto gaisro plotas, kuriame dar ir šiandien telkšo vanduo, po įgriuvusiu stogu – tūkstančiai tonų padangų, siekiant užgesinti gaisrą po kelis kartus perkasti perdirbtų padangų kalnai, rezervuare susikaupė gaisre panaudotas vanduo, kuris neaišku, kokio užterštumo ir kokius vandens telkinius pasieks.
Neatsitiktinai gaisravietėje apsilankęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išvystą vaizdą pavadino apokaliptiniu.
Miesto mero Nerijaus Cesiulio teigimu, dabar tvyrantis klausimas – kas ir į kur išveš sudegusias padangas. Tai organizuoti žada Aplinkos ministerija, bet kada tai atsitiks – šiandien niekas negali pasakyti.
„Kiek žinau, prasidėjo sukauptų, perdirbtų padangų svėrimai, kažkas dirba šį darbą, bet daugiau jokių konkrečių žinių. Labai svarbu, kad gaisras neišplito į šalia esančias kitų įmonių patalpas“, – mintimis dalijosi miesto vadovas.
A.Bautronis, tarybos narių paprašytas papasakoti apie gaisro gesinimą, tvirtino, kad pirmomis dienomis jautėsi kaip kare: „Sproginėjo plytos, tinkas. Bet pas mus dirba žmonės profesionalai, sugebėjo susitvarkyti. Nebuvo nė vieno susižeidusio, nors tokiuose gaisruose dažnai atsitinka visko.“
Alytaus ugniagesių vadovo tvirtinimu, pastato planavimas yra sunkus, kiek leido konstrukcijos, stengtasi patekti į vidų.
Teiravosi, kaip jaučiasi ugniagesiai
Sudegusiose patalpose tarsi įstrigusi nelaimės gniaužtuose stovi nukentėjusi padangų perdirbimo įranga, griuvėsiuose – krautuvas.
Tarybos nariai labai abejojo, ar „Ekologistika“ galės toliau vykdyti veiklą šiose patalpose.
Ne vienas tarybos narys ugniagesių vadovo teiravosi, kaip po tokio gaisro užgesinimo jaučiasi ugniagesiai, kodėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos sudarė komisiją gaisro gesinimui ištirti.
Pasak A.Bautronio, šiuo metu ugniagesiai tikrinasi sveikatą Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre Vilniuje, čia jiems pažadėti detalesni kraujo tyrimai, dar dvejus ar trejus metus bus skiriamas didesnis medikų dėmesys šį gaisrą gesinusiems ugniagesiams. O dėl komisijos gaisro gesinimui ištirti, Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko teigimu, nerimauti nereikia, tai įprasta praktika, po tokių didelių gaisrų visada sudaromos komisijos siekiant įvertinti atliktą darbą ir galimus trūkumus.
„Mes likvidavome gaisrą, o ne cheminę avariją“
Po gaisravietės aprodymo miesto savivaldybės tarybos nariams Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas A.Bautronis atsakė į „Alytaus naujienų“ koresponddentės Almos Mosteikaitės klausimus.
– Kiek žinau, tuo metu, kai kilo gaisras „Ekologistikoje“, jūs atostogavote, teko grįžti iš atostogų ir imtis vadovavimo ugniagesiams veiksmų.
– Naktį, kai kilo gaisras, aš grįžau iš atostogų Turkijoje ir apie kilusį gaisrą sužinojau iš kolegų. Pirmą naktį gaisro gesinimui vadovavo mūsų antros komandos vadovas Artūras Musinas ir vyriausiasis specialistas Saulius Mockevičius.
Aš nutraukiau atostogas ir jau kitą gaisro dieną pradėjau vadovauti gesinimui.
– Ar šioje įmonėje pirmą kartą kilo gaisras?
– Pernai birželį buvo kilęs nedidelis gaisras. Tuomet ir sužinojau, kad mieste veikia tokia įmonė.
– Ar galite pasakyti, koks plotas degė?
– Galiu pasakyti tiek, kad, mūsų skaičiavimu, įmonės teritorija yra apie penkis hektarus, o pastatas degė maždaug trijų hektarų plote. Tai susidaro tūkstančiai kvadratinių metrų. Tikrai netiesa, kad gaisras buvo apėmęs tik du tūkstančius kvadratinių metrų.
– Jūsų nuomone, kokia gali būti gaisro priežastis?
– Tam atliekamas ikiteisminis tyrimas. Gali būti, kad gaisras kilo dėl gamybinio proceso, gedimo elektros įrangoje, neatmestina ir padegimo versija.
– Ar jūsų vadovaujamai tarnybai priklausė kontroliuoti įmonės priešgaisrinę saugą?
– Ne. Mūsų specialistai dalyvauja tik atiduodant naudojimui naujai pastatytas įmones. „Ekologistika“ veikė buvusiose senose, bankrutavusiai „Alytaus tekstilei“ priklausiusiose patalpose.
– Kada nusprendėte, kad gaisras nebus užgesintas vien jūsų ugniagesių komandų?
– Tai buvo nuspręsta pirmą gaisro naktį. Į pagalbą pasikviesti Varėnos, Lazdijų, Prienų, Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Šiaulių ugniagesiai, Alovės, Miroslavo ugniagesių komandos. Druskininkų ir Kauno ugniagesiai tuo metu saugojo Alytų nuo kitų gaisrų.
Pamainoje dirbo 41–51 ugniagesys, apie 30 jų buvo alytiškiai. Suprantama, didžiausia atsakomybė teko Alytaus ugniagesiams.
– Ar ugniagesiai turėjo visą reikalingą apsaugą gesinant užsidegusias padangas?
– Girdžiu visokių interpretacijų šiuo klausimu, bet galiu pasakyti, kad tikrai mums nieko netrūko. Kvėpavimo takams apsaugoti turėjome suspausto oro aparatus, mūsų apranga ir avalynė pritaikyta gaisrų gesinimui.
Mes likvidavome gaisrą, o ne cheminę avariją. Kažkokios nuodingos medžiagos su dūmais visada išsiskiria, šiuo atveju, kai degė padangos, nuodingų medžiagų buvo daugiau. Kiek jų mes prisikvėpavome ir koks bus poveikis mūsų sveikatai ateityje, sunku pasakyti.
Kiekvieną kartą, kai gesiname gaisrą, nežinome, kas konkrečiai dega.
Gesinant tokius didelius gaisrus dažnai neišvengiama kažkokių traumų, pas mus jų nebuvo. Taip, trys ugniagesiai buvo patekę į ligoninę dėl atsiradusio silpnumo ir pykinimo, bet, kiek žinau, tai nebuvo dideli sveikatos sutrikimai.
Dabar girdžiu, kad ugniagesiams gesinant gaisrą atseit trūko vandens, nebuvo kur nusiprausti. Vandens tikrai netrūko, o kur turi būti įrengtos prausyklos gaisravietėje, neįsivaizduoju.
Pagal teisės aktus ugniagesiai, nors dirbo dieną, naktį, darbo valandų neviršijo. Gesinant gaisrą stengėmės darbo krūvį paskirstyti taip, jog dieną dirbome intensyviau, o naktį krūviai buvo mažinami, kad ugniagesiai truputį pailsėtų. Žinoma, jautė nuovargį ir išsekimą.
– Nuo praėjusios savaitės tikrinama gaisre dirbusių ugniagesių sveikata. Ar kažkam nustatyti rimti sveikatos sutrikimai?
– Gąsdinančių diagnozių nenustatyta. Kai kam trūksta kalio, magnio, bet tai nėra baisu po tokių darbų. Trys mūsų ugniagesiai paguldyti į Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro ligoninę Vilniuje dėl stuburo ligų ir padidėjusio kraujospūdžio, tačiau, ar tai gesinto gaisro pasėkmės, ar išryškėjo anksčiau buvusios ligos, dar neaišku.
Tikrai gerai, kad gaisrą gesinusiems ugniagesiams pažadėti detalesni kraujo tyrimai, dvejus ar trejus metus didesnis dėmesys mūsų ugniagesių sveikatai.
– O kaip Jūs pats jaučiatės?
– Neblogai, tik truputį peršalau. Sveikatos dar kol kas nepasitikrinau, tai padarysiu artimiausiu metu.
– Ar gaisro metu teko bendrauti su „Ekologistikos“ vadovu Juozu Cicėnu?
– Porą kartų pirmomis gaisro dienomis. Jis paprašė evakuoti gatavą produkciją – iš padangų pagamintą mišinį. Aš jam pasakiau, kad ugnis jos nepasieks. Mes dar išgelbėjome vieną frontalinį krautuvą, kurį buvo galima naudoti pagalbiniams gaisro gesinimo darbams.
– Jūsų nuomone, kodėl dėl šio gaisro nebuvo skelbiama ekstremali padėtis šalies mastu?
– Pagal dabar galiojančius civilinės saugos teisės aktus, kai, pavyzdžiui, nėra žuvusių žmonių, ar dega ne tokio dydžio plotai, kokie buvo dabartiniame gaisre, ekstremali padėtis šalies mastu neskelbiama.
Mano nuomone, tokie teisės aktai nelabai atitinka realybę. Ir vidaus reikalų ministrė įstatymiškai teisi, pareiškusi, kad teisiškai ekstremali padėtis šalies mastu šiuo atveju negalėjo būti skelbiama.
Tačiau yra žmogiški kriterijai, kuriais vadovaujantis teisės aktai dėl ekstremalių situacijų skelbimo šalies mastu turi būti keičiami.
– Kas, Jūsų nuomone, turėtų būti didžiausia pamoka gesinant tokius gaisrus, koks dabar kilo Alytuje, ir kokios informacijos stigo gyventojams?
– Man atrodo, kad mobilios oro užterštumo matavimo laboratorijos turėtų greičiau atlikti tyrimus ir apie tai informuoti gyventojus. Dabar šie tyrimai užtruko per ilgai ir tikrai piktino gyventojus.
– Po gaisro Alytuje vėl prabilta apie mažas ugniagesių algas, priešgaisrinėse tarnybose neužpildytas darbo vietas.
– Mūsų tarnyboje ugniagesių komplektacija siekia 98 procentus, trūksta tik keleto ugniagesių. Tačiau kituose didžiuosiuose miestuose padėtis žymiai prastesnė.
Ten yra didesnis darbų pasirinkimas, todėl 600 ar 800 eurų alga į rankas mažai ką vilioja.
– Jums į gaisravietę žmonės savanoriškai vežė maisto produktus, nepaisant to, kad maitinimą organizavo savivaldybė. Kaip vertinate pasigirdusius abejojimus, ar gali taip elgtis žmonės, ar jie ugniagesiams nepateiks nekokybiškų produktų?
– Taip žmonės įvertino mūsų darbą. Nemanau, kad tokioje situacijoje kažkas imtųsi diversijų, – atvežtų kažkokių sugedusių ar pasenusių produktų. Mes už tai žmonėms labai dėkingi.
– Į savivaldybės atidarytą sąskaitą banke jau suaukota per 200 tūkst. eurų ugniagesiams ir kitiems gaisro likvidatoriams paskatinti. Kaip vertinate tokį žmonių ir įmonių dosnumą?
– Tai precedento neturintis dalykas. Visa Lietuva mums buvo neabejinga. Ugniagesiai kiekvieną laisvą minutę socialiniuose tinkluose sekė, kaip jiems yra aukojama, ir didžiavosi, kad taip jie yra palaikomi.
Mes tikrai strategiškai padarėme viską teisingai dėl savo profesionalumo. Nors kartais dirbome ir ant rizikos ribos.
Šiandien miesto savivaldybės iniciatyva organizuojamas ugniagesiams ir kitiems gaisro likvidatoriams skirtas padėkos vakaras, kurio metu jiems bus įteiktas ir simbolinis piniginis čekis žmonių ir įmonių suaukotų pinigų sumai. Konkrečią pinigų paskirstą artimiausiu metu turi patvirtinti miesto savivaldybės taryba.
Daugiau informacijos apie krautuvus rasite čia: https://elklita.lt/
Komentarai
Palikite savo komentarą
buy vardenafil oral jelly -…
Komentaras
buy vardenafil oral jelly - buy brand vardenafil online comprar vardenafil
vardenafil 20 mg - cheap…
Komentaras
vardenafil 20 mg - cheap generic vardenafil online canada vardenafil online pharmacy
to buy amoxilin on line -…
Komentaras
to buy amoxilin on line - generic amoxicillin cost buy amoxicillina noscript
synthroid 88 mg price -…
Komentaras
synthroid 88 mg price - levoxyl synthroid 100 mg levothyroxine buy
best price duloxetine 60 mg …
Komentaras
best price duloxetine 60 mg - cost of generic cymbalta 60 mg cymbalta canada
buy cheap cialis canada -…
Komentaras
buy cheap cialis canada - site cialis in malaysia
brand name cialis canada -…
Komentaras
brand name cialis canada - ingredients in cialis professional cheap pharmacy no prescription
viagra o similares - viagra…
Komentaras
viagra o similares - viagra farmacia online precio de viagra
non prescription ed pills…
Komentaras
non prescription ed pills canada - levlen ed bleeding on active pills are women's ed pills pink
quick herbal ed pills -…
Komentaras
quick herbal ed pills - high cholesterol medication erectile dysfunction whats the best pill for ed
clopidogrel 75 mg pill -…
Komentaras
clopidogrel 75 mg pill - plavix 75mg clopidogrel average cost of plavix
stromectol price usa -…
Komentaras
stromectol price usa - ivermectin 500ml ivermectin 12 mg
ivermectin 0.1 - ivermectin…
Komentaras
ivermectin 0.1 - ivermectin india ivermectin stromectol
zofran 4mg tablet price -…
Komentaras
zofran 4mg tablet price - ondansetron 75mg ondansetron 4mg pill
ivermectin lice oral -…
Komentaras
ivermectin lice oral - ivermectin 4 tablets price ivermectin lotion for scabies
ivermectin 0.5 - stromectol…
Komentaras
ivermectin 0.5 - stromectol 6 mg dosage stromectol how much it cost
generic nexium online…
Komentaras
generic nexium online pharmacy - buy yasmin online uk topamax 200 mg cost
lyrica 600 mg - lyricapl…
Komentaras
lyrica 600 mg - lyricapl.com lyrica from mexico
where can i buy viagra…
Komentaras
where can i buy viagra online without a prescription - viagra barata where can i buy viagra cheap
5 prednisone in mexico -…
Komentaras
5 prednisone in mexico - brand name drug prednisone prednisone online