Ne lovas perstumdyti reikia... (169)
Gal mano lūkesčiai buvo per dideli, bet įsivaizdavau, jog Pasaulio lietuvių bendruomenės maldavimais pagaliau surengtas referendumas bus taip plačiai viešinamas, kad pasieks visus ir per duris, ir per langus.
Nekalbant jau apie tai, kad Seimas iki jo bus priėmęs visus lydinčius įstatymus, kas, kokiomis sąlygomis, kokių valstybių pilietybę patvirtinantį dokumentą galės priglausti prie lietuviško paso.
Dabar gi, balsuodami dėl dvigubos pilietybės, turėsime jaustis kaip ežiukai rūke, kai gali susiknežinti nosį į tamsoje pasislėpusį nežinia ką.
Antrasis referendumas dėl Seimo narių mažinimo – išvis katė maiše. Valdantieji tą maišelį rinkėjams įteikė kaip bokso kriaušę, kurią daužant galima išlieti pyktį. Brūkšt, brūkšt kryželį balsavimo biuletenyje ir Seimui atkeršyta, dvidešimties parlamentarų kėdės iš salės išneštos! O ar bent vienas taip Seimą nubaudęs balsuotojas žinos, kaip jis nusibaudė save, savo vaikus ir vaikaičius, pakenkė demokratijai ir sujaukė nusistovėjusią rinkimų sistemą?
Referendume siūloma keisti 55-ąjį Konstitucijos straipsnį, kuriame yra ir toks sakinys: „Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.“ Ar kas nors Lietuvoje matė, koks bus tas įstatymas, jei sutiksime pakeisti minėtą Konstitucijos straipsnį?
Taigi, ar nenutiks taip, kaip prieš devynerius metus Vengrijoje? Tada Viktoro Orbano vadovaujama „Fidesz“ partija su savo koalicijos partneriais kraštutinių dešiniųjų antisemitine partija „Jobbik“, įgijusi absoliučią daugumą parlamente, jo sprendimu iškart sumažino parlamentarų skaičių nuo 386 iki 199.
Tuoj pat buvo pakeistas rinkimų įstatymas, kad didesnė nei anksčiau dalis parlamento narių būtų renkama vienmandatėse rinkimų apygardose ir panaikintas antrasis rinkimų turas jose bei pakoreguotos rinkimų apygardų ribos taip, jog opozicinėms partijoms misija prasibrauti į parlamentą tapo sunkiai įgyvendinama.
Tai „Fidesz“ partijai leido dviejuose iš eilės parlamento rinkimuose užsitikrinti absoliučią daugumą, kas normalioje demokratijoje sunkiai įsivaizduojama.
Ir kas gali paneigti galimybę, kad po referendumo, sumažinusio seimūnų skaičių, vengriškų rinkimų įstatymų analogai nebus prastumti mūsų Seime?
Tikintys, jog, sumažinus Seimo narių skaičių, pagerės jo darbas, turėtų pasimokyti iš seno anekdoto, pasakojančio apie bankrutuojantį viešnamį. Į jį užėjęs senukas pamatė merginas, iš kambario į kambarį perstumdančias lovas, o pasiteiravęs, kas čia vyksta, sužinojo, kad viešnamis dirba nepelningai. Nuošaliau pasikvietęs „motinėlę“, tarė jai: „Šiuo atveju ne lovas perstumdyti reikia, o kekšes keisti.“ Taigi ne seimūnų skaičių mažinkime, o galvokime prieš juos į parlamentą rinkdami.
Prezidento rinkimų kampanija iš esmės buvo nyki, nes debatais to, kai devyni žmonės stovi prie stalelių ir į klausimą atsakyti gauna minutę, niekaip nepavadinsi. Nebuvo, beldžiu į medį, ir didesnių skandalų. Tiesa, du kandidatai „apsišvietė“ su savo prestižinių namų buhalterinėmis kainomis, baisiai tolimomis nuo realios jų vertės, už kurią reikėtų mokėti mokesčius.
Pavyzdžiui, JAV prezidento rinkimuose toks faktas kandidatui, ko gero, kainuotų politinę karjerą, bet čia Lietuva, šešėliniai pinigai net aukščiausios valdžios atstovo patvory gali mėtytis.
„Linksmybės“ prasidėjo likus dviem savaitėm iki rinkimų, kai rinkėjai buvo pradėti gąsdinti ir šerti pašvinkusia melagiena. Tiesa, tuo pačiu metu jiems buvo pažadėti ir aukso kalnai bei pieno upės.
Ar įsivaizduojate, o, siaube, jei prezidentu neišrinksite valstiečių statytinio, grius dangus ir Seimas, bus atimtos pensijos ir išmokos, sugrįšime į 2008-uosius metus ir valdžią užgrobs anūkas. Sodoma ir Gomora.
Ir išvis Lietuvą iš pogrindžio visus tris dešimtmečius valdo Vytautas Landsbergis, o konservatoriai tokie įtakingi, kad visur knibždėte knibžda ir viską reguliuoja. (Bet, tikra velniava, kaip čia tas Landsbergis pražiūrėjo, kad LVŽS į valdžią atėjo?)
Tačiau, jei išrinksite, ką reikia, jau kitąmet pensijos šoktels iki 400 eurų, vaiko pinigai – iki 70 eurų, dešimtimis procentų didės algos pedagogams, kultūros darbuotojams, medikams, gaisrininkams, valstybės tarnautojams, šoktels minimali alga ir viena kita socialinė išmoka. Tiesiog šviesi naftoje mirkstančio Kuveito ateitis!
Atrodytų, jog paranojos ir marazmų komentuoti net neverta, tačiau kai valstybė šantažuojama chaosu, reikia suklusti, kas čia: panika ir desperacija ar mažvaikio elgesys smėlio dėžėje – nepatinka, susirenku žaislus ir išeinu?
Jeigu būčiau LVŽS rinkėjas, baisiai pasiusčiau, juk jie man įsipareigojo ketverius metus vykdyti savo programą, o dabar gąsdina pabėgsiantys. Ar čia rimta partija, jei rinkėjus kvailiais laiko?
Galiausiai, gal kas man pasakytų, nuo kada Lietuvos prezidentas dalija pensijas ir išmokas bei kelia algas? O jei turit sveiko proto, atsakykite sau: iš kur valstybė paims pinigų tiems milžiniškiems finansiniams pažadams įvykdyti, juolab kad ekspertai kitąmet žada BVP augimo sulėtėjimą?
Nesinorėjo pasakoti, bet aplinkybės verčia prisipažinti. Esu minėjęs, kad nepriklausau jokiai partijai, asmeniškai nepažįstu politikų, neturiu nieko bendro su rinkimų komitetais. Manau, truputį nusidėjęs, kad nepaminėjau nūnai labai išpopuliarėjusio Kauno mero, mat jį laikau daugiau ūkininku nei politiku. Taip ir jis save pristato.
Per keturis dešimtmečius, prabėgusius nuo studijų suolo ir bendrabučio kambario, galima sakyti, perėjome ir ugnį, ir vandenį. Jis vėliau – varines triūbas, aš tuo metu – ašarų pakalnę, bet tai nesutrikdė mūsų draugystės, o jis taip ir išliko guvaus proto ir geros širdies studijų draugelis.
Tačiau tai nereiškia, kad mūsų nuomonės nesikerta. Iškart pasakiau jam, kad jei kandidatuos į prezidentus, už jį nebalsuosiu ir kitus raginsiu taip daryti, bet ne todėl, jog nesugebėtų, o dėl to, kad jo sveikata man brangesnė.
Praeitą šeštadienį buvo jis pas mane trumpam užšokęs. Pokalbis neapsiėjo ir be politinių aktualijų. Juokais paklausiau, ar nepykstąs, kad yra jį kvailiu laikančių ir manančių, jog iš antrojo šalies miesto mero kabineto persėsiąs į premjero kėdę pusantrų metų klapčiuku pabūti?
Atsakymą žinojau, juk nekart sakė iš Kauno niekur neisiąs, tą patį man pakartojo ir sakė šią savaitę darkart viešai įgarsins. Tada prirėmiau jį prie sienos. „Brolau, – sakau, – dabar jau geras tonas yra gąsdinti ir šantažuoti rinkėjus, todėl jei prezidento rinkimuose balsuosi už tą, kurį sakeisi remiąs, išbrauksiu tave iš savo testamento.“ Jis susimąstė. Rimtai susimąstė...
Komentarai
Palikite savo komentarą
Suqidl - furosempi.com…
Komentaras
Suqidl - furosempi.com Lcfjim rbqihc
Udfkvl - online pharmacy…
Komentaras
Udfkvl - online pharmacy india Fvxnbi dciokc
Iswpid - what to include in…
Komentaras
Iswpid - what to include in an annotated bibliography Ocaeob tbtqjj
Gtjyzr - Best viagra…
Komentaras
Gtjyzr - Best viagra alternative pfizer viagra 50 mg online
propecia webmd - finasteride…
Komentaras
propecia webmd - finasteride before and after buy brand name propecia online
propecia coupon - what does…
Komentaras
propecia coupon - what does finasteride do finasteride mechanism of action
online tadalafil - tadalafil…
Komentaras
online tadalafil - tadalafil generique sildenafil vs tadalafil
Neatsitiktinai paminėjo…
Komentaras
Neatsitiktinai paminėjo Kauno merą. Kuris mero kompetencijoj idealiai dirba. Nors politinė patirtis tik 3 kadencijos. pradžioj pradėjo nuo eilinio tarybos nario. vėliau per ,,Vieningas Kaunas" anoje kadencijoje tapo meru. Ir Kauną iš sąstingio, kur valdant konservatoriams grimzdo ir pakėlė. Kur pirmą kart Kaune aną kadenciją padaugėjo prie tūkstančio gyventojų. Vienok ir šiuos rinkimus pergalingai laimėjęs gana kritiškai save vertina iš pat pirmo šios naujos kadencijos tarybos posėdžio. Sako anoje kadencijoje per ilgai klausėm valdininkų pasakų ir per ilgai valėmės nuo jų.. Jei sulėtės šioje kadencijoje Kauno vystymo tempai ar taps arogantiškas -sakykit man. Iš kart naujos kadencijos tarybos posėdyje pagal LR Vietos sav. Įst. 20 str., 3., 2) - meras rūpinasi ---teikė raidos analizę savikritiką sau už per mažus tempus ir teikė programą ,,Kaunas auga". Kur konkretūs Kauno vystymo projektai ir gana didelių verčių. Jau įvykęs antras naujos tarybos posėdis, kadangi reikia projektus tvirtint. Kadangi jau pradėti vykdyt ir su rangovais sutartys pasirašytos. Net su atskirais ministrais kibirkščiuoja, kad per lėtai ministerijos Kaunui lėšų skiria. Nors niekur nesigyrė, kad bus žmonių meras ir inauguracijų nedarė. Nes neturi laiko ir biudžetui per brangu. Tad gali Alytaus miesto savivaldybė kitą savaitę suorganizuot bendrą tarybos narių ir vietos žiniasklaidos išvyką į Kauną. Kur Akropolį apžiūri išdėstytus Kauno plėtros projektus visuomenei susipažint. Dar nuvyksta į Kauno LEZ ir tegu savo akimis pamato, kaip dūzgia perkrauta Kauno LEZ. Ir grįžę iš jauno Alytaus m. mero mero, kuris deja už Kauno merą turi n kartų didesnę politinę patirtį reiškia ir geriau sugebėt turi, paprašo. Arba kaip Kauno pav. santykinai Alytaus masteliu teikia tarybai susipažint ir tvirtint Alytaus m. sėkmingos plėtros vystymo projektus, ar tiesiog tribūnoje gali prisipažint. Gal ir nesugeba. Tada gal atsiras iš tarybos narių kur gal ir sugebės? Nes dabar kas dedasi, jei net socdemų veteranų kur turi gamybinę patirtį geranoriškų kaip miesto piliečių pastabų gal dėl pav. projektų vykdant netikslumų nepaiso - tai klausimas iš vis. Kieno jis meras ir interesus atstovauja? ir kodėl Alytus vystyme turi grimzt, kaip kiti ir keltis sugeba?
Pagarba, kad nykstančiame…
Komentaras
Pagarba, kad nykstančiame Alytuje bandoma nors tokiais straipsneliais bandyt analizuot. Vienok valdyme yra paprasčiau. Filosofijos ten nėra. Viską aiškiai nusako LR Konstitucijos įstatymai. Kur pagal LR Konstitucijos 5 str. valstybėje valdžią vykdo Seimas, prezidentas ir vyriausybė, teismai. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Pagal 46 str. valstybės ekonomika reguliuojama taip, kad ji tarnautų bendrai Tautos gerovei. Tai yra valstybės mastu apie n milijonų naudai. Alytaus miesto valdyme apie 50 tūkstančių alytiškių labui. Pagal 128 str. sprendimus dėl valstybinės paskolos ir kitų turtinių įsipareigojimų priima Seimas vyriausybės siūlymu. Tad sėkmingai besivystančios Estijos pavyzdžiu nesimato. Kur iniciatyvos viešintis su kgb.., kad įtampų mažiau liktų? Kur seime vyriausybės siūlymu teikti sprendimų projektai, kaip Lietuva po 2020 metų mažins apie 17 milijardų eurų paskolų? kaip ir kodėl Estijos pavyzdžiu kur pasiskoliję iš kart mažino iki dabar 2 milijardų paskolų ir didėjant gyventojų skaičiui nesunku atiduot ir priklausomais nelikt - kodėl Lietuvoj ir šie valdantys per 2 paskutinius metus jų nemažino? Iki šiol nėra rimtų strategijų gerint ekonomiką, kad gyventojų mažėjimą stabdyt bei pasiekt daugėjimą kaip Estijoje? Nedaro patys, nepraleis ir sugebančių. Ir per rinkimus apie tai nesigirdi. Apart? Kaip gražiai ir vieningai konservatoriai su valstiečiais nuo Lietuvos buvo patvirtinę A.Kubilių į ET ir kaip anas ten nepraėjo? taip sakant kartu ar pavieniui tas pats. Vieni nuo kitų kuo daugiau atimt stengiasi, kaip valstybėje dėl negebėjimų kurt mažėja potencialas.. Tarsi konservatoriai su valstiečiais būtų visa Lietuva ir be jų nieko negali vykt? ir o kaip laukiama emigravusių pinigų..?