Ne lo­vas per­stum­dy­ti rei­kia... (169)

Al­gir­das Ja­ku­lis
nuotrauka
Ra­šant šias ei­lu­tes, iki pre­zi­den­to rin­ki­mų ir dvie­jų re­fe­ren­du­mų li­ku­sios vos še­šios die­nos, o iš­anks­ti­nis bal­sa­vi­mas, šį­kart pail­gin­tas, jau pra­si­dė­jęs. Ta­čiau ap­ima toks keis­tas jaus­mas, kad jo­kios rin­ki­mų kam­pa­ni­jos ne­bu­vo, o re­fe­ren­du­mai iš­vis jų ren­gė­jų pa­mirš­ti naš­lai­tė­liai.

Gal ma­no lū­kes­čiai bu­vo per di­de­li, bet įsi­vaiz­da­vau, jog Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nės mal­da­vi­mais pa­ga­liau su­reng­tas re­fe­ren­du­mas bus taip pla­čiai vie­ši­na­mas, kad pa­sieks vi­sus ir per du­ris, ir per lan­gus.

Ne­kal­bant jau apie tai, kad Sei­mas iki jo bus pri­ėmęs vi­sus ly­din­čius įsta­ty­mus, kas, ko­kio­mis są­ly­go­mis, ko­kių vals­ty­bių pi­lie­ty­bę pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­men­tą ga­lės pri­glaus­ti prie lie­tu­viš­ko pa­so.

Da­bar gi, bal­suo­da­mi dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės, tu­rė­si­me jaus­tis kaip ežiu­kai rū­ke, kai ga­li su­si­kne­žin­ti no­sį į tam­so­je pa­si­slė­pu­sį ne­ži­nia ką.

Ant­ra­sis re­fe­ren­du­mas dėl Sei­mo na­rių ma­ži­ni­mo – iš­vis ka­tė mai­še. Val­dan­tie­ji tą mai­še­lį rin­kė­jams įtei­kė kaip bok­so kriau­šę, ku­rią dau­žant ga­li­ma iš­lie­ti pyk­tį. Brūkšt, brūkšt kry­že­lį bal­sa­vi­mo biu­le­te­ny­je ir Sei­mui at­ker­šy­ta, dvi­de­šim­ties par­la­men­ta­rų kė­dės iš sa­lės iš­neš­tos! O ar bent vie­nas taip Sei­mą nu­bau­dęs bal­suo­to­jas ži­nos, kaip jis nu­si­bau­dė sa­ve, sa­vo vai­kus ir vai­kai­čius, pa­ken­kė de­mo­kra­tijai ir su­jau­kė nu­si­sto­vė­ju­sią rin­ki­mų sis­te­mą?

Re­fe­ren­du­me siū­lo­ma keis­ti 55-ąjį Kon­sti­tu­ci­jos straips­nį, ku­ria­me yra ir toks sa­ki­nys: „Sei­mo na­rių rin­ki­mų tvar­ką nu­sta­to įsta­ty­mas.“ Ar kas nors Lie­tu­vo­je ma­tė, koks bus tas įsta­ty­mas, jei su­tik­si­me pa­keis­ti mi­nė­tą Kon­sti­tu­ci­jos straips­nį?

Tai­gi, ar ne­nu­tiks taip, kaip prieš de­vy­ne­rius me­tus Veng­ri­jo­je? Ta­da Vik­to­ro Or­ba­no va­do­vau­ja­ma „Fi­desz“ par­ti­ja su sa­vo ko­a­li­ci­jos part­ne­riais kraš­tu­ti­nių de­ši­nių­jų an­ti­se­mi­ti­ne par­ti­ja „Job­bik“, įgi­ju­si ab­so­liu­čią dau­gu­mą par­la­men­te, jo spren­di­mu iš­kart su­ma­ži­no par­la­men­ta­rų   skai­čių nuo 386 iki 199.

Tuoj pat bu­vo pa­keis­tas rin­ki­mų įsta­ty­mas, kad di­des­nė nei anks­čiau da­lis par­la­men­to na­rių bū­tų ren­ka­ma vien­man­da­tė­se rin­ki­mų apy­gar­do­se ir pa­nai­kin­tas ant­ra­sis rin­ki­mų tu­ras jo­se bei pa­ko­re­guo­tos rin­ki­mų apy­gar­dų ri­bos taip, jog opo­zi­ci­nėms par­ti­joms mi­si­ja pra­si­brau­ti į par­la­men­tą ta­po sun­kiai įgy­ven­di­na­ma.

Tai „Fi­desz“ par­ti­jai lei­do dvie­juo­se iš ei­lės par­la­men­to rin­ki­muo­se už­si­tik­rin­ti ab­so­liu­čią dau­gu­mą, kas nor­ma­lio­je de­mo­kra­tijoje sun­kiai įsi­vaiz­duo­ja­ma.

Ir kas ga­li pa­neig­ti ga­li­my­bę, kad po re­fe­ren­du­mo, su­ma­ži­nu­sio sei­mū­nų skai­čių, veng­riš­kų rin­ki­mų įsta­ty­mų ana­lo­gai ne­bus pra­stum­ti mū­sų Sei­me?

Ti­kin­tys, jog, su­ma­ži­nus Sei­mo na­rių skai­čių, pa­ge­rės jo dar­bas, tu­rė­tų pa­si­mo­ky­ti iš se­no anek­do­to, pa­sa­ko­jan­čio apie ban­kru­tuo­jan­tį vieš­na­mį. Į jį už­ėjęs se­nu­kas pa­ma­tė mer­gi­nas, iš kam­ba­rio į kam­ba­rį per­stum­dan­čias lo­vas, o pa­si­tei­ra­vęs, kas čia vyks­ta, su­ži­no­jo, kad vieš­na­mis dir­ba ne­pel­nin­gai. Nuo­ša­liau pa­si­kvie­tęs „mo­ti­nė­lę“, ta­rė jai: „Šiuo at­ve­ju ne lo­vas per­stum­dy­ti rei­kia, o kek­šes keis­ti.“ Tai­gi ne sei­mū­nų skai­čių ma­žin­ki­me, o gal­vo­ki­me prieš juos į par­la­men­tą rink­da­mi.

Pre­zi­den­to rin­ki­mų kam­pa­ni­ja iš es­mės bu­vo ny­ki, nes de­ba­tais to, kai de­vy­ni žmo­nės sto­vi prie sta­le­lių ir į klau­si­mą at­sa­ky­ti gau­na mi­nu­tę, nie­kaip ne­pa­va­din­si. Ne­bu­vo, bel­džiu į me­dį, ir di­des­nių skan­da­lų. Tie­sa, du kan­di­da­tai „ap­si­švie­tė“ su sa­vo pres­ti­ži­nių na­mų bu­hal­te­ri­nė­mis kai­no­mis, bai­siai to­li­mo­mis nuo re­a­lios jų ver­tės, už ku­rią rei­kė­tų mo­kė­ti mo­kes­čius.

Pa­vyz­džiui, JAV pre­zi­den­to rin­ki­muo­se toks fak­tas kan­di­da­tui, ko ge­ro, kai­nuo­tų po­li­ti­nę kar­je­rą, bet čia Lie­tu­va, še­šė­li­niai pi­ni­gai net aukš­čiau­sios val­džios at­sto­vo pa­tvo­ry ga­li mė­ty­tis.

„Links­my­bės“ pra­si­dė­jo li­kus dviem sa­vai­tėm iki rin­ki­mų, kai rin­kė­jai bu­vo pra­dė­ti gąs­din­ti ir šer­ti pa­švin­ku­sia me­la­gie­na. Tie­sa, tuo pa­čiu me­tu jiems bu­vo pa­ža­dė­ti ir auk­so kal­nai bei pie­no upės.

Ar įsi­vaiz­duo­ja­te, o, siau­be, jei pre­zi­den­tu ne­iš­rink­si­te vals­tie­čių sta­ty­ti­nio, grius dan­gus ir Sei­mas, bus at­im­tos pen­si­jos ir iš­mo­kos, su­grį­ši­me į 2008-uo­sius me­tus ir val­džią už­grobs anū­kas. So­do­ma ir Go­mo­ra.

Ir iš­vis Lie­tu­vą iš po­grin­džio vi­sus tris de­šimt­me­čius val­do Vy­tau­tas Land­sber­gis, o kon­ser­va­to­riai to­kie įta­kin­gi, kad vi­sur knibž­dė­te knibž­da ir vis­ką re­gu­liuo­ja. (Bet, tik­ra vel­nia­va, kaip čia tas Land­sber­gis pra­žiū­rė­jo, kad LVŽS į val­džią at­ėjo?)

Ta­čiau, jei iš­rink­si­te, ką rei­kia, jau ki­tą­met pen­si­jos šok­tels iki 400 eu­rų, vai­ko pi­ni­gai – iki 70 eu­rų, de­šim­ti­mis pro­cen­tų di­dės al­gos pe­da­go­gams, kul­tū­ros dar­buo­to­jams, me­di­kams, gais­ri­nin­kams, vals­ty­bės tar­nau­to­jams, šok­tels mi­ni­ma­li al­ga ir vie­na ki­ta so­cia­li­nė iš­mo­ka. Tie­siog švie­si naf­to­je mirks­tan­čio Ku­vei­to at­ei­tis!

At­ro­dy­tų, jog pa­ra­no­jos ir ma­raz­mų ko­men­tuo­ti net ne­ver­ta, ta­čiau kai vals­ty­bė šan­ta­žuo­ja­ma cha­o­su, rei­kia su­klus­ti, kas čia: pa­ni­ka ir des­pe­ra­ci­ja ar maž­vai­kio el­ge­sys smė­lio dė­žė­je – ne­pa­tin­ka, su­si­ren­ku žais­lus ir iš­ei­nu?

Jei­gu bū­čiau LVŽS rin­kė­jas, bai­siai pa­sius­čiau, juk jie man įsi­pa­rei­go­jo ket­ve­rius me­tus vyk­dy­ti sa­vo pro­gra­mą, o da­bar gąs­di­na pa­bėg­sian­tys. Ar čia rim­ta par­ti­ja, jei rin­kė­jus kvai­liais lai­ko? 

Ga­liau­siai, gal kas man pa­sa­ky­tų, nuo ka­da Lie­tu­vos pre­zi­den­tas da­li­ja pen­si­jas ir iš­mo­kas bei ke­lia al­gas? O jei tu­rit svei­ko pro­to, at­sa­ky­ki­te sau: iš kur vals­ty­bė paims pi­ni­gų tiems mil­ži­niš­kiems fi­nan­si­niams pa­ža­dams įvyk­dy­ti, juo­lab kad eks­per­tai ki­tą­met ža­da BVP au­gi­mo su­lė­tė­ji­mą?

Ne­si­no­rė­jo pa­sa­ko­ti, bet ap­lin­ky­bės ver­čia pri­si­pa­žin­ti. Esu mi­nė­jęs, kad ne­pri­klau­sau jo­kiai par­ti­jai, as­me­niš­kai ne­pa­žįs­tu po­li­ti­kų, ne­tu­riu nie­ko ben­dro su rin­ki­mų ko­mi­te­tais. Ma­nau, tru­pu­tį nu­si­dė­jęs, kad ne­pa­mi­nė­jau nū­nai la­bai iš­po­pu­lia­rė­ju­sio Kau­no me­ro, mat jį lai­kau dau­giau ūki­nin­ku nei po­li­ti­ku. Taip ir jis sa­ve pri­sta­to.

Per ke­tu­ris de­šimt­me­čius, pra­bė­gu­sius nuo stu­di­jų suo­lo ir ben­dra­bu­čio kam­ba­rio, ga­li­ma sa­ky­ti, per­ėjo­me ir ug­nį, ir van­de­nį. Jis vė­liau – va­ri­nes triū­bas, aš tuo me­tu – aša­rų pa­kal­nę, bet tai ne­su­trik­dė mū­sų drau­gys­tės, o jis taip ir iš­li­ko gu­vaus pro­to ir ge­ros šir­dies stu­di­jų drau­ge­lis.

Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad mū­sų nuo­mo­nės ne­si­ker­ta. Iš­kart pa­sa­kiau jam, kad jei kan­di­da­tuos į pre­zi­den­tus, už jį ne­bal­suo­siu ir ki­tus ra­gin­siu taip da­ry­ti, bet ne to­dėl, jog ne­su­ge­bė­tų, o dėl to, kad jo svei­ka­ta man bran­ges­nė.

Pra­ei­tą šeš­ta­die­nį bu­vo jis pas ma­ne trum­pam už­šo­kęs. Po­kal­bis ne­ap­si­ė­jo ir be po­li­ti­nių ak­tu­a­li­jų. Juo­kais pa­klau­siau, ar ne­pyks­tąs, kad yra jį kvai­liu lai­kan­čių ir ma­nan­čių, jog iš ant­ro­jo ša­lies mies­to me­ro ka­bi­ne­to per­sė­si­ąs į prem­je­ro kė­dę pus­an­trų me­tų klap­čiu­ku pa­bū­ti?

At­sa­ky­mą ži­no­jau, juk ne­kart sa­kė iš Kau­no nie­kur ne­isi­ąs, tą pa­tį man pa­kar­to­jo ir sa­kė šią sa­vai­tę dar­kart vie­šai įgar­sins. Ta­da pri­rė­miau jį prie sie­nos. „Bro­lau, – sa­kau, – da­bar jau ge­ras to­nas yra gąs­din­ti ir šan­ta­žuo­ti rin­kė­jus, to­dėl jei pre­zi­den­to rin­ki­muo­se bal­suo­si už tą, ku­rį sa­kei­si re­mi­ąs, iš­brauk­siu ta­ve iš sa­vo tes­ta­mento.“ Jis su­si­mąs­tė. Rim­tai su­si­mąs­tė...

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Neatsitiktinai paminėjo Kauno merą. Kuris mero kompetencijoj idealiai dirba. Nors politinė patirtis tik 3 kadencijos. pradžioj pradėjo nuo eilinio tarybos nario. vėliau per ,,Vieningas Kaunas" anoje kadencijoje tapo meru. Ir Kauną iš sąstingio, kur valdant konservatoriams grimzdo ir pakėlė. Kur pirmą kart Kaune aną kadenciją padaugėjo prie tūkstančio gyventojų. Vienok ir šiuos rinkimus pergalingai laimėjęs gana kritiškai save vertina iš pat pirmo šios naujos kadencijos tarybos posėdžio. Sako anoje kadencijoje per ilgai klausėm valdininkų pasakų ir per ilgai valėmės nuo jų.. Jei sulėtės šioje kadencijoje Kauno vystymo tempai ar taps arogantiškas -sakykit man. Iš kart naujos kadencijos tarybos posėdyje pagal LR Vietos sav. Įst. 20 str., 3., 2) - meras rūpinasi ---teikė raidos analizę savikritiką sau už per mažus tempus ir teikė programą ,,Kaunas auga". Kur konkretūs Kauno vystymo projektai ir gana didelių verčių. Jau įvykęs antras naujos tarybos posėdis, kadangi reikia projektus tvirtint. Kadangi jau pradėti vykdyt ir su rangovais sutartys pasirašytos. Net su atskirais ministrais kibirkščiuoja, kad per lėtai ministerijos Kaunui lėšų skiria. Nors niekur nesigyrė, kad bus žmonių meras ir inauguracijų nedarė. Nes neturi laiko ir biudžetui per brangu. Tad gali Alytaus miesto savivaldybė kitą savaitę suorganizuot bendrą tarybos narių ir vietos žiniasklaidos išvyką į Kauną. Kur Akropolį apžiūri išdėstytus Kauno plėtros projektus visuomenei susipažint. Dar nuvyksta į Kauno LEZ ir tegu savo akimis pamato, kaip dūzgia perkrauta Kauno LEZ. Ir grįžę iš jauno Alytaus m. mero mero, kuris deja už Kauno merą turi n kartų didesnę politinę patirtį reiškia ir geriau sugebėt turi, paprašo. Arba kaip Kauno pav. santykinai Alytaus masteliu teikia tarybai susipažint ir tvirtint Alytaus m. sėkmingos plėtros vystymo projektus, ar tiesiog tribūnoje gali prisipažint. Gal ir nesugeba. Tada gal atsiras iš tarybos narių kur gal ir sugebės? Nes dabar kas dedasi, jei net socdemų veteranų kur turi gamybinę patirtį geranoriškų kaip miesto piliečių pastabų gal dėl pav. projektų vykdant netikslumų nepaiso - tai klausimas iš vis. Kieno jis meras ir interesus atstovauja? ir kodėl Alytus vystyme turi grimzt, kaip kiti ir keltis sugeba?

    Komentaras

    Pagarba, kad nykstančiame Alytuje bandoma nors tokiais straipsneliais bandyt analizuot. Vienok valdyme yra paprasčiau. Filosofijos ten nėra. Viską aiškiai nusako LR Konstitucijos įstatymai. Kur pagal LR Konstitucijos 5 str. valstybėje valdžią vykdo Seimas, prezidentas ir vyriausybė, teismai. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Pagal 46 str. valstybės ekonomika reguliuojama taip, kad ji tarnautų bendrai Tautos gerovei. Tai yra valstybės mastu apie n milijonų naudai. Alytaus miesto valdyme apie 50 tūkstančių alytiškių labui. Pagal 128 str. sprendimus dėl valstybinės paskolos ir kitų turtinių įsipareigojimų priima Seimas vyriausybės siūlymu. Tad sėkmingai besivystančios Estijos pavyzdžiu nesimato. Kur iniciatyvos viešintis su kgb.., kad įtampų mažiau liktų? Kur seime vyriausybės siūlymu teikti sprendimų projektai, kaip Lietuva po 2020 metų mažins apie 17 milijardų eurų paskolų? kaip ir kodėl Estijos pavyzdžiu kur pasiskoliję iš kart mažino iki dabar 2 milijardų paskolų ir didėjant gyventojų skaičiui nesunku atiduot ir priklausomais nelikt - kodėl Lietuvoj ir šie valdantys per 2 paskutinius metus jų nemažino? Iki šiol nėra rimtų strategijų gerint ekonomiką, kad gyventojų mažėjimą stabdyt bei pasiekt daugėjimą kaip Estijoje? Nedaro patys, nepraleis ir sugebančių. Ir per rinkimus apie tai nesigirdi. Apart? Kaip gražiai ir vieningai konservatoriai su valstiečiais nuo Lietuvos buvo patvirtinę A.Kubilių į ET ir kaip anas ten nepraėjo? taip sakant kartu ar pavieniui tas pats. Vieni nuo kitų kuo daugiau atimt stengiasi, kaip valstybėje dėl negebėjimų kurt mažėja potencialas.. Tarsi konservatoriai su valstiečiais būtų visa Lietuva ir be jų nieko negali vykt? ir o kaip laukiama emigravusių pinigų..?

Kiti straipsniai