„Nei ro­tu­šė, nei šis pro­jek­tuo­ja­mas pa­sta­tas sa­vai­me nė­ra blo­gi, ta­čiau jie sto­vi ne vie­to­je ir nu­brau­kia mies­to pra­ei­tį” (176)

Sau­lė Pin­ke­vi­čie­nė
Marijus Surdokas
Architektas Marijus Surdokas kilęs iš Alytaus, sako žinantis miesto situaciją.    Zi­tos STAN­KE­VI­ČIE­NĖS nuotr.
„Aly­tu­je jau­čiuo­si am­ži­nas nu­si­kal­tė­lis“, – su kar­tė­liu pra­ėjus 30 me­tų nuo ro­tu­šės pa­sta­ty­mo Aly­tu­je jos at­si­ra­di­mo is­to­ri­jai skir­to­je dis­ku­si­jo­je pri­si­pa­ži­no pa­sta­to ar­chi­tek­tas kau­nie­tis Sau­lius Juš­kys. Nors šis jo pro­jek­tas ka­dai­se su­lau­kė la­bai ge­rų pro­fe­sio­na­lų ver­ti­ni­mų, aly­tiš­kiai iki šiol kal­ti­na jį dėl to, kad bu­vo su­dar­ky­tas Aly­taus cen­tras ir jo se­no­ji tri­kam­pė aikš­tė. S.Juš­kio jau­nie­ji ko­le­gos, pro­jek­ta­vi­mo stu­di­jos „Bal­tic Ar­chi­tects Group“ at­sto­vai ar­chi­tek­tas Ma­ri­jus Sur­do­kas ir pro­jek­to va­do­vė Ka­ta­ži­na Ruk­šie­nė taip pat ne­abe­jo­ja sa­vo su­kur­tu pa­sta­to pro­jek­tu ir net­gi lai­ko jį tam tik­ru pro­ver­žiu – trau­kos ir gy­vy­bės pras­me – for­muo­jant Aly­taus cen­tri­nę da­lį. Is­to­ri­ja kar­to­ja­si: gy­ven­to­jai svars­to, kad su­ma­ny­mas gal ir ge­ras, bet vie­ta ne­tin­ka­ma. Sta­tant ro­tu­šę tau­tos bal­so nie­kas ne­klau­sė, da­bar gi lai­kai ki­ti. Aist­ros įsi­plies­kė dėl nau­jo pa­sta­to, ku­rį nu­ma­to­ma sta­ty­ti ša­lia „Ne­mu­no“ pre­ky­bos cen­tro. Dau­gia­aukš­ty­je sta­ti­ny­je tu­rė­tų at­si­ras­ti pre­ky­bos pa­skir­ties pa­tal­pos ir bu­tai. Ar pa­sta­tas toks, koks su­pro­jek­tuo­tas da­bar, yra sve­tim­kū­nis Aly­taus cen­tre, ar šiuo­lai­kiš­kas spren­di­mas, de­ran­tis ap­lin­ko­je?

Vie­niems – šiuo­lai­kiš­kas ir gra­žus, ki­tiems – ma­sy­vus ir ne­jau­kus

Ne­lauk­da­mi vie­šo svars­ty­mo gru­pė ak­ty­vių aly­tiš­kių su­rin­ko pa­ra­šus po pa­reiš­ki­mu. Ja­me ra­gi­na­ma ras­ti ar­chi­tek­tū­ri­nį spren­di­mą, kad pa­sta­tas įsi­lie­tų į Aly­taus mies­to cen­tro ar­chi­tek­tū­ri­nę vi­su­mą, ko­re­guo­ti pa­sta­to spal­vi­nį spren­di­mą.

Pa­reiš­ki­mą pa­si­ra­šiu­sių gy­ven­to­jų var­du kal­bė­jo dai­li­nin­kė Gin­ta­rė Mar­ke­vi­čie­nė. Ji pa­brė­žė, kad aly­tiš­kiai nė­ra nu­si­tei­kę prieš sta­ty­bas ar pa­tį sta­ti­nį, prieš šiuo­lai­kiš­ku­mą, ta­čiau ma­no, jog ob­jek­tas, ku­rį nu­ma­to­ma sta­ty­ti, di­so­nuo­ja ap­lin­ko­je, yra la­bai ma­sy­vus, už­go­žian­tis ki­tus pa­sta­tus ir sle­gian­tis. Juo­lab Aly­taus cen­tre vy­rau­ja švie­ses­ni at­spal­viai, o nau­jas pa­sta­tas yra tam­sus, ne­jau­kus.

„Pro­jek­tuo­ja­mas pa­sta­tas yra gra­žus ir mo­der­nus, bet jis nė­ra tin­ka­mas šiai vie­tai, aly­tiš­kiai pro jį eis kaip pro dė­žę, ne­tu­rin­čią jo­kio ar­chi­tek­tū­ri­nio ir is­to­ri­nio kon­teks­to“, – kal­bė­jo G. Mar­ke­vi­čie­nė. Ji at­krei­pė dė­me­sį į tai, kad Aly­tui ap­skri­tai trūks­ta der­mės ir sa­vi­tu­mo, tar­si ne­ži­no­ma, ku­ria lin­kme ei­ti.

Pro­jek­tuo­ja­mo pa­sta­to ar­chi­tek­to M.Sur­do­ko nuo­mo­nė ki­to­kia – pro­jek­tuo­to­jai ne­spren­džia vi­so mies­to pro­ble­mų, o pro­jek­tuo­ja pa­sta­tą nu­ma­ty­to­je vie­to­je.

Pa­sta­to ar­chi­tek­tui Aly­tus – gim­ta­sis mies­tas

„Mies­to pro­ble­mas spren­džia ver­slas. At­si­ran­dan­tys pa­sta­tai ska­ti­na at­gim­ti, kur­tis. Ne­no­rė­čiau kal­bė­ti apie is­to­ri­ją, kul­tū­ri­nį pa­vel­dą, ku­rio sta­ty­bų vie­to­je nė­ra. Žmo­nėms svar­bu, kad bū­tų jau­ku, įdo­mu, at­si­ras­tų trau­ka. Ana­li­zuo­si­me pa­siū­ly­mus dėl spal­vų, bet teik­si­me tik to­kius, ku­riais pa­tys ti­ki­me“, – sa­kė ar­chi­tek­tas M.Sur­do­kas.

Jis pri­mi­nė, kad pats yra ki­lęs iš Aly­taus, šio mies­to kon­teks­tas jam ži­no­mas, dar kar­tą jį ana­li­za­vo ir reng­da­mas pro­jek­tą.

„Vis­kas su šiuo pa­sta­tu ge­rai, gal tik dėl spal­vų ga­li­me pa­dis­ku­tuo­ti“, – pa­sta­to ša­li­nin­kų min­tis įgar­si­no Ri­čar­das Prus­kas.

Ta­čiau iš­si­sky­rė ne tik pa­čių aly­tiš­kių, bet ir ar­chi­tek­tų nuo­mo­nės. Ne­vie­na­reikš­miš­kai su­tik­to pa­sta­to pro­jek­to pri­sta­ty­me aly­tiš­kių ar­chi­tek­tų da­ly­va­vo vos ke­li. „Pa­sta­tas pats sau ir ei­li­nės ko­mer­ci­nės erd­vės“, – taip su­ma­ny­mą įver­ti­nęs ar­chi­tek­tas Do­na­tas Dir­sė pa­ste­bi, kad šis pro­jek­tas nė­ra joks pro­ver­žis. Jo klau­si­mas au­to­riams: ar pa­tys pro­jek­tu ti­ki? Ar­chi­tek­tas re­to­riš­kai klau­sia: ar toks pa­sta­tas tik­rai at­si­ras, ar tai tė­ra tam tik­ras „zon­da­vi­mas“? 

Lei­džia­ma pen­ki aukš­tai, o su­pro­jek­tuo­ta še­ši?

„Nei ro­tu­šė, nei šis pro­jek­tuo­ja­mas pa­sta­tas sa­vai­me nė­ra blo­gi, ta­čiau jie sto­vi ne vie­to­je ir nu­brau­kia mies­to pra­ei­tį, ono­rė­tų­si, kad bent nau­ji sta­ti­niai su ja re­fe­ruo­tų“, – įsi­ti­ki­nęs skulp­to­rius Man­tas Ka­za­ke­vi­čius. Jis pa­si­gen­da drą­ses­nių ar­chi­tek­tū­ri­nių spren­di­mų, ku­rie apie is­to­ri­nę pra­ei­tį pa­sa­ko­tų šiuo­lai­ki­nė­mis prie­mo­nė­mis.

Su­si­rin­ku­sie­ji taip pat dis­ku­ta­vo dėl pa­sta­to aukš­tin­gu­mo. Dau­gia­funk­cis pa­sta­tas su­pro­jek­tuo­tas su ko­mer­ci­nė­mis 4 aukš­tų pa­tal­po­mis nuo S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no gat­vės pu­sės ir gy­ve­na­muo­ju 6 aukš­tų dau­gia­bu­čiu.

Pro­jek­to au­to­riai tei­gia, kad pa­sta­to aukš­tin­gu­mas ati­tin­ka ga­lio­jan­čius do­ku­men­tus, pa­sak jų, pa­sta­tas ne­pa­sie­kia de­ta­liuo­ju pla­nu lei­džia­mų 23 met­rų (nuo ro­tu­šės pu­sės pa­sta­tas sie­kia 10 met­rų, gy­ve­na­mo­ji da­lis – per 20). Ta­čiau ben­dra­ja­me pla­ne nu­ma­ty­ti 5 aukš­tai, tai­gi vie­ną ga­li tek­ti „nu­brauk­ti“.

„Pa­sta­tui pa­nau­do­jo­me te­ra­sa­vi­mą, kaip ir nu­ma­to­ma Aly­taus de­ta­lia­ja­me pla­ne. Man at­ro­do, kad tai tei­sin­ga kryp­tis. Klai­da bū­tų sta­ty­ti vie­no aukš­to pa­sta­tus ten, kur lei­džia­ma še­šių, nes cen­tras tu­ri tan­kė­ti ir bū­ti gy­vas, o ne „skys­tas“, – įsi­ti­ki­nęs ar­chi­tek­tas M.Sur­do­kas.

Ki­tas klau­si­mas, ar nau­ja­sis pa­sta­tas ne­trik­dys gy­ven­to­jams ra­my­bės, ar ne­pra­si­dės raš­tai sa­vi­val­dy­bei dėl ša­lia vei­kian­čių ka­vi­nių? Pa­sta­to ko­mer­ci­nė­je zo­no­je nu­ma­to­ma įreng­ti te­ra­są, ku­ri bū­tų skir­ta ne tik gy­ven­to­jams, bet ir vi­siems mies­tie­čiams. Co­ko­li­nia­me pa­sta­to aukš­te pro­jek­tuo­ja­ma au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė gy­ven­to­jams, ša­lia pa­sta­to – at­vy­ku­sie­siems.

Kas to­liau?

Nuo­mo­nę iš­reiš­kę aly­tiš­kiai pro­jek­tuo­to­jų ir in­ves­tuo­to­jų pra­šė pa­ieš­ko­ti va­rian­tų: ki­tos spal­vos ir for­mos, at­si­sa­ky­ti griež­to ku­bo. Ar­chi­tek­tas M.Sur­do­kas ža­dė­jo per­žiū­rė­ti, ta­čiau pa­brė­žė, kad ne­no­ri, jog bū­tų „mar­gu­tis“.

Sta­ti­nio pro­jek­ta­vi­mo ter­mi­nas – 2019 me­tai, sta­ty­to­ja – UAB „Sep­tu­sa“, įsi­kū­ru­si ad­re­su Nau­jo­ji g. 142, Aly­tu­je. Pro­jek­tuo­to­jai raš­tu pa­teiks at­sa­ky­mus vi­siems tei­ku­siems pa­sta­bas ir siū­ly­mus gy­ven­to­jams.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Alytuj visas statybas, leidimus, žemių gražinimus, negrąžinimus kontroliuoja vienintelis miesto architektas Matažinskas. Matažinskas yra buvęs Korto samatininkas, Matažinską į savivaldybę iš Korto atitempė gerai visai Lietuvai žinomas teistas meras Daugėla, kuris buvo stadiono aferos bylos organizatorius. Žentą Matažinską į savivaldybę prastūmė ir Masiulio butelio partijos veikėja Makštutienė, kuri yra nuolatinė tarybos narė ir Matažinsko stogas. Tv laidoj apie šitą sklypą alytiškis verslininkas į eterį pasakė, kad Matažinskas užsiiminėjo aferizmu ir pats dalyvavo užgrobiant sklypą

    Komentaras

    Aš irgi manau, kad toks pastatas planuojama statyti ne tinkamoje vietoje. Kam užgriozdinti ir taip suluošintą buvusį Alytaus senamiestį. Argi trūksta Alytuje erdvesnių, tinkamesnių vietų?

    Komentaras

    M. Surdoko nuomonė: "projektuotojai nesprendžia viso miesto problemų, o projektuoja konkretų pastatą". Mano nuomone: ir pagilina miesto centro architektūrinio chaoso problemą.

Kiti straipsniai