Aly­taus švie­ti­mas. Ga­li­me ki­taip

Di­de­lės ar ma­žos kla­sės?

Tė­vai ir mo­ky­to­jai įsi­ti­ki­nę, kad mo­ky­mas(is) yra efek­ty­ves­nis, o mo­ky­mo­si pa­sie­ki­mai aukš­tes­ni to­se kla­sė­se, ku­rio­se mo­ko­si ma­žiau vai­kų. Pas­ta­rai­siais de­šimt­me­čiais at­lik­tų dau­ge­lio tarp­tau­ti­nių ty­ri­mų, skir­tų mo­ki­nių skai­čiaus kla­sė­je įta­kai mo­ky­mo­si pa­sie­ki­mams nag­ri­nė­ti, duo­me­nys ro­do, kad ge­rai su­pla­nuo­tos ir įgy­ven­din­tos mo­ki­nių skai­čiaus kla­sė­se, ypač pra­di­nė­se, ma­ži­ni­mo pro­gra­mos tu­ri tei­gia­mą po­vei­kį mo­ki­nių pa­sie­ki­mams.

At­lik­ti ty­ri­mai pa­ro­dė, kad di­de­lis mo­ki­nių skai­čius kla­sė­je ne­igia­mai vei­kia su­dė­tin­ges­nių už­da­vi­nių spren­di­mo re­zul­ta­tus. Be to, nu­sta­ty­ta, kad mo­ki­nių skai­čius kla­sė­je tu­ri įta­kos mo­ki­nių in­te­re­sams, po­žiū­riui į mo­ky­mą­si.

Aki­vaiz­du, kad mo­ky­ma­sis di­de­lė­se kla­sė­se la­biau ti­ko pra­ėju­sia­me am­žiu­je, kai mo­ky­to­jas skai­ty­da­vo pa­skai­tas vai­kams, o šie klau­sy­da­vo. Šian­dien ge­ro­kai pa­ki­tus rei­ka­la­vi­mams as­mens kom­pe­ten­ci­jai (rei­ka­lau­ja­ma ne tik ži­nių at­ga­mi­ni­mo, bet ir kri­ti­nio, kū­ry­bi­nio mąs­ty­mo, ana­li­ti­nių ge­bė­ji­mų), toks mo­ky­mo bū­das ta­po ne­be­tin­ka­mas, to­dėl ki­tos vals­ty­bės vis daž­niau orien­tuo­ja­si į bran­ges­nį in­di­vi­du­a­li­zuo­tą mo­ky­mą, ku­ris su­da­ro re­a­les­nes są­ly­gas pa­siek­ti šian­die­niam švie­ti­mui ke­lia­mus tiks­lus, – o jį įgy­ven­din­ti leng­viau ma­žes­nė­se kla­sė­se.

Tei­gia­mas ma­žes­nio mo­ki­nių skai­čiaus kla­sė­se po­vei­kis pa­si­reiš­kia ir mo­ki­niams, ir mo­ky­to­jams. An­tai, ga­li­ma dau­giau dė­me­sio skir­ti kiek­vie­nam mo­ki­niui ir jo mo­ky­mui­si, dau­giau ga­li­my­bių in­di­vi­du­a­li­zuo­ti mo­ky­mą, dau­giau lai­ko skir­ti su­dė­tin­goms už­duo­tims nag­ri­nė­ti.

Že­mes­nė­se kla­sė­se mo­ki­niai re­čiau jau­čia­si apa­tiš­ki ir nu­si­vy­lę, for­muo­ja­si po­zi­ty­ves­nis jų po­žiū­ris į mo­ky­mą­si. Mo­ky­to­jams at­si­ran­da di­des­nis pa­si­ten­ki­ni­mas dar­bu, ma­žiau lai­ko ski­ria­ma ne su ug­dy­mu su­si­ju­sioms veik­loms at­lik­ti, leng­viau val­do­ma kla­sė, pa­mo­kos ve­da­mos sklan­džiau, ge­riau ga­li bū­ti įver­ti­na­mi ir ste­bi­mi mo­ki­nių pa­sie­ki­mai bei jų rai­da.

Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos 2015 me­tais pa­tvir­tin­to­je Ge­ros mo­kyk­los kon­cep­ci­jo­je taip pat la­bai aiš­kiai tei­gia­ma: „Svar­bu su­vok­ti, koks bus mo­ky­ma­sis at­ei­ty­je. Aki­vaiz­di ten­den­ci­ja – nuo švie­ti­mo vi­siems per­ei­na­ma prie švie­ti­mo kiek­vie­nam, t. y. per­so­na­li­zuo­to, su­as­me­nin­to ug­dy­mo ir mo­ky­mo pri­pa­žįs­tant, kad žmo­nių pa­tir­tys, po­rei­kiai, sie­kiai ski­ria­si ir mo­ko­ma­si skir­tin­gais tem­pais ir bū­dais.“ 

Aly­taus si­tu­a­ci­ja

Šian­dien Lie­tu­vo­je nu­sta­ty­tas mak­si­ma­lus mo­ki­nių skai­čius kla­sė­je yra aiš­kiai per di­de­lis. Aly­tu­je šie­met vie­no­je pra­di­nė­je kla­sė­je vi­du­ti­niš­kai mo­ko­si 21 mo­ki­nys. Yra kla­sių, ku­rio­se sė­di po 24–25 mo­ki­nius. Tai yra la­bai daug.

Mies­te šiais moks­lo me­tais ug­do­ma 550 pir­mo­kų. Pa­na­šiai tiek yra ant­ro­kų, tre­čio­kų ir ket­vir­to­kų. Pa­vyz­džiui, pir­mo­kai įvai­rio­se mies­to mo­kyk­lo­se su­da­ro 27 kom­plek­tus (kla­ses), ket­vir­to­se kla­sė­se yra 26 kom­plek­tai. Ką vi­sa tai reiš­kia? Ogi tai, kad jei­gu mes jau at­ei­nan­tį rug­sė­jį pir­mo­se ir penk­to­se kla­sė­se kom­plek­tuo­tu­mė­me, pa­vyz­džiui, ne dau­giau kaip 15 mo­ki­nių kla­sė­je, mies­to švie­ti­mo sis­te­mo­je at­si­ras­tų aš­tuo­nio­li­ka pa­pil­do­mų kom­plek­tų (kla­sių). Sa­ky­si­te, kad tai Aly­taus biu­dže­tui bū­tų ne­pa­ke­lia­ma naš­ta?

Pa­skai­čiuo­ki­me

Ge­ra pa­slau­ga ar pre­kė vi­sa­da tu­ri sa­vo kai­ną. Čia ne­ga­liu ne­pa­ci­tuo­ti švie­ti­mo eks­per­tės pro­fe­so­rės Vi­li­jos Tar­ga­ma­dzės: „Dau­ge­liu at­ve­jų mo­kyk­lų tin­klo op­ti­mi­za­vi­mas pa­gal eko­no­mi­nį pa­ra­met­rą jau daug me­tų sig­na­li­za­vo apie švie­ti­mo sis­te­mos ne­iš­ma­ny­mą.“

Da­bar pa­sver­ki­me, kiek mū­sų mies­te kai­nuo­tų jau mi­nė­ta idė­ja ma­žin­ti mo­ki­nių skai­čių kla­sė­se.

Pir­ma: pas­ta­rai­siais me­tais mo­kyk­lo­se su­ma­žė­jus vai­kų skai­čiui, kla­sių pa­tal­pų tu­ri­me pa­kan­ka­mai. Jos bet ku­riuo at­ve­ju pri­žiū­ri­mos, va­lo­mos, šil­do­mos.

An­tra: aš­tuo­nio­li­kai pa­pil­do­mų nau­jų kla­sių mums rei­kė­tų mo­ky­to­jų. O tai mies­to biu­dže­tui per me­tus kai­nuo­tų 250 tūkst. eu­rų. O jei­gu mo­ki­nių skai­čiaus ma­ži­ni­mą kla­sė­je pra­dė­tu­me tik nuo pir­mo­kų, lė­šų rei­kė­tų per­pus ma­žiau. Tik po 2,5 eu­ro nuo kiek­vie­no mū­sų. Iš kur pa­im­ti šiuos pi­ni­gus?

Grą­žin­ki­me sko­lą

2018 me­tų pa­bai­go­je vie­ši in­for­ma­ci­jos šal­ti­niai skel­bė: Lie­tu­vo­je vi­sos sa­vi­val­dy­bės sa­vo biu­dže­tuo­se vie­nam mo­ki­niui vi­du­ti­niš­kai ski­ria 2 tūkst. 710 eu­rų per me­tus. Ša­lies sos­ti­nė – dar 60 eu­rų dau­giau. O kaip šiuo klau­si­mu at­ro­do Dzū­ki­jos sos­ti­nė? Ogi jos val­džia te­su­ge­ba vie­nam mū­sų mo­ki­niui skir­ti tik… 2 tūkst. 177 eu­rus per me­tus.

Ne­sun­ku pa­skai­čiuo­ti, kad taip šio­je sri­ty­je „tau­py­da­mi“ mū­sų iš­rink­tie­ji, ko ge­ro, net ir ne­su­pras­da­mi to, su­ma­ži­no švie­ti­mo fi­nan­sa­vi­mo ly­gį nuo 60 iki 40 proc. ir kas­met „ap­šu­ko­ja“ Aly­taus švie­ti­mą dau­giau nei 3 mln. eu­rų. Lai­kas pra­dė­ti grą­žin­ti sko­las mū­sų mo­kyk­lų ben­druo­me­nėms.

Ir in­ves­tuo­ki­me

To­dėl rei­kė­tų drą­siai ir at­sa­kin­gai rei­kia­mas lė­šas in­ves­tuo­ti į ko­ky­biš­kes­nį mū­sų vai­kų mo­ky­mą. Tik­rai de­rė­tų svars­ty­ti ir įgy­ven­din­ti šią idė­ją, ka­dan­gi to­kių są­ly­gų ma­žin­ti mo­ki­nių skai­čių kla­sė­se ir ge­rin­ti ug­dy­mo(si) są­ly­gas jiems ir mo­ky­to­jams ne­tu­ri nei Vil­nius, nei Kau­nas. O ar mes ži­no­me, ką apie tai gal­vo­ja ten gy­ve­nan­čios jau­nos šei­mos? Bū­tent Aly­tus sa­vo­jo­je švie­ti­mo sis­te­mo­je tu­ri di­džiu­lį po­ten­cia­lą ir pra­na­šu­mą. Ar iš­nau­do­si­me tai?