„Vie­na ma­no sva­jo­nių bu­vo iš­drož­ti Šv. Ka­zi­mie­rą” (344)

Saulė Pinkevičienė
Tada Sidaravičius – jaunosios kartos tautodailininkas.
Tada Sidaravičius – jaunosios kartos tautodailininkas.
Jau ki­tą sa­vai­tę pra­si­dės ka­len­do­ri­nis pa­va­sa­ris, bet jo ne­skelbs Ka­ziu­ko mu­gės šur­mu­lys ir tai bus pir­mas toks kar­tas ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je. XX am­žiu­je mu­gės tra­di­ci­ją nu­trauk­da­vo tik ka­rai, o 2021 me­tų Ka­ziu­ko mu­gė bus pir­mo­ji, ku­rią or­ga­ni­za­to­riai nu­spren­dė dėl ne­pa­lan­kios epi­de­mio­lo­gi­nės si­tu­a­ci­jos per­kel­ti į vir­tu­a­lią erd­vę. Kas­met Ka­ziu­ko mu­gė­je da­ly­vau­jan­tis tau­to­dai­li­nin­kas Ta­das Si­da­ra­vi­čius iš­sau­go­jo bent vie­ną tra­di­ci­ją iš dvie­jų – nors ne­li­ko gy­vos mu­gės, ta­čiau jis ir vėl da­ly­vau­ja Šv. Ka­zi­mie­ro sta­tu­lė­lių pa­ro­do­je, ku­rią ga­li­ma ap­lan­ky­ti vir­tu­a­liai ka­ted­ra.lt.

Ka­ziu­ko mu­gės tra­di­ci­ja ki­lo iš šven­to­jo ka­ra­lai­čio Ka­zi­mie­ro pro­ce­si­jų, ren­gia­mų nuo 1604 me­tų. Ji vyks­ta kas­met, ar­ti­miau­sią sa­vait­ga­lį iki Šv. Ka­zi­mie­ro die­nos, ko­vo 4-osios. Net ir so­viet­me­čiu mu­gė vyk­da­vo, gal tik ne taip pla­čiai, kaip iki Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ar Lie­tu­vai at­ga­vus ne­pri­klau­so­my­bę. Ka­ziu­ko mu­gės iš­ta­kos sie­kia XVII am­žių ir ma­no­ma, kad šimt­me­čius gy­vuo­jan­tis kas­me­tis ren­gi­nys ne­vy­ko tik Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais.

Lie­tu­vos tau­to­dai­li­nin­kų są­jun­gos Dzū­ki­jos sky­riaus na­rys T.Si­da­ra­vi­čius su tra­di­ci­ne Ka­ziu­ko mu­ge su­si­jęs ne tik tuo, kad jo­je da­ly­vau­da­vo su sa­vo dro­ži­niais, – vie­na jo sva­jo­nių bu­vo iš­drož­ti Šv. Ka­zi­mie­ro skulp­tū­rą.

„Pir­mą kar­tą su­kur­ti Šv. Ka­zi­mie­rą su­gal­vo­jau dar be­si­mo­ky­da­mas Aly­taus dai­lių­jų ama­tų mo­kyk­los 3 kur­se. Tuo­met su­ma­ny­mo te­ko at­si­sa­ky­ti, ta­čiau, pra­ėjus ket­ve­riems me­tams, 2019-ai­siais, mi­šio­se Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ro­je ba­zi­li­ko­je, skir­to­se Šv. Ka­zi­mie­rui, su­ži­no­jau apie ga­li­my­bę su­da­ly­vau­ti šven­to­jo sta­tu­lė­lių kon­kur­se“, – pa­sa­ko­ja Ta­das.

Tai at­gai­vi­no sva­jo­nę ir pa­ska­ti­no ją re­a­li­zuo­ti. Su­kur­tą skulp­tū­rą Ta­das at­ga­be­no į Šv. vysk. Sta­nis­lo­vo ir Šv. Vla­dis­lo­vo ar­ki­ka­ted­rą ba­zi­li­ką, ku­rio­je ir vy­ko pa­ro­da. Ko­vo 4 die­ną, ap­do­va­no­jant kon­kur­so da­ly­vius, pa­aiš­kė­jo, kad jo su­kur­ta Šv. Ka­zi­mie­ras skulp­tū­ra žmo­nių bal­sa­vi­mo me­tu iš be­veik 100 dar­bų iš­rink­ta gra­žiau­sia ir tik­riau­sia. Au­to­riui tai bu­vo ne­pa­kar­to­ja­mos emo­ci­jos.

Per­nai da­ly­va­vo ta­me pa­čia­me kon­kur­se, ku­ria­me da­bar jau var­žė­si ge­ro­kai dau­giau da­ly­vių. Di­džia­vo­si sa­vo Šv. Ka­zi­mie­ru mil­ži­nu, iš­si­ski­rian­čiu iš ki­tų ne vel­tui. Ir šį­kart T.Si­da­ra­vi­čiaus šven­tą­jį žiū­ro­vai iš­rin­ko ge­riau­siu.

„Šie­met ir vėl nu­spren­džiau su­da­ly­vau­ti kon­kur­se, gai­la, kad dėl su­si­klos­čiu­sios si­tu­a­ci­jos kon­kur­sas vyks elek­tro­ni­nė­je erd­vė­je, bet yra įdo­mi nau­jo­vė – ga­li­ma kur­ti ir „ju­dan­čios sta­tu­lė­les“ fil­mu­kus. Šį kar­tą pri­sta­čiau iš­skir­ti­nį Šv. Ka­zi­mie­rą, rem­da­ma­sis gar­siuo­ju Ka­zi­mie­ro pa­veiks­lu, nu­ta­py­tu apie 1521 me­tus ir ži­no­mu vi­sa­me pa­sau­ly­je. Ne­ti­kė­ta ir uni­ka­li šio pa­veiks­lo de­ta­lė – dvi skir­tin­gas le­li­jas lai­kan­čios šven­to­jo de­ši­nės ran­kos. Šią keis­te­ny­bę aiš­ki­na le­gen­da. Pa­sak jos, dai­li­nin­kas, no­rė­da­mas pa­keis­ti Šv. Ka­zi­mie­ro de­ši­nės ran­kos ges­tą, vie­toj iš­ties­tos į ša­lį nu­ta­pęs ki­tą ran­ką, nu­kreip­tą krū­ti­nės link. Ta­čiau net sto­rai už­ta­py­to­ji ran­ka pro da­žų sluoks­nį vis iš­lįs­da­vo. Tai pa­lai­ky­ta ste­buk­lu, by­lo­jan­čiu apie šven­to­jo ka­ra­lai­čio dos­nu­mą ir rū­pes­tį var­gin­gai­siais. Bal­tos le­li­jos sim­bo­li­zuo­ja skais­tu­mą, o kai­rė­je ran­ko­je lai­ko­mas ro­ži­nis – pa­mal­du­mą Šven­čiau­sia­jai Mer­ge­lei Ma­ri­jai“, – pa­sa­ko­ja Ta­das.

Tai­gi šį kar­tą kon­kur­sui pa­tei­kė bū­tent to­kį Ka­zi­mie­rą, o kon­kur­so nu­ga­lė­to­jai bus skel­bia­mi ko­vo 4 die­ną, ta­da ir su­ži­nos, kaip šį kar­tą se­kė­si. Be­je, pir­ma­sis T.Si­da­ra­vi­čiaus su­kur­tas Šv. Ka­zi­mie­ras nuo šiol tu­ri nau­jus na­mus – jis ap­si­gy­ve­no Ig­liau­kos Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čio­je.

Pats Ta­das gy­ve­na Gu­de­lių se­niū­ni­jo­je, Ma­ri­jam­po­lės sa­vi­val­dy­bė­je, bet, mo­ky­da­ma­sis Dai­lių­jų ama­tų mo­kyk­lo­je, už­mez­gė ry­šį su Aly­tu­mi ir Dzū­ki­ja ir jį iš­lai­kė – nuo 2016 me­tų yra Lie­tu­vos tau­to­dai­li­nin­kų są­jun­gos Dzū­ki­jos sky­riaus na­rys, šiuo me­tu ša­lia dro­žy­bos dar ir dir­ba Kau­no tai­ko­mo­sios dai­lės mo­kyk­los Aly­taus fi­lia­le sar­gu.

Ta­das ku­ria įvai­rius ga­mi­nius iš me­džio, nuo bui­ti­nių dir­bi­nių, men­te­lių, len­te­lių, pa­dėk­lų, iki vi­daus ir lau­ko skulp­tū­rų, die­vu­kų, šven­tų­jų, paukš­čių. Da­ly­vau­ja įvai­rio­se pa­ro­do­se bei dro­žy­bos ple­ne­ruo­se, mu­gė­se pri­sta­to sa­vo ga­mi­nius. Su­ren­gė sep­ty­nias as­me­ni­nes pa­ro­das. Ta­das – jau­no­sios kar­tos tau­to­dai­li­nin­kas, me­džio dro­žy­ba su­si­do­mė­jo dar mo­ky­da­ma­sis Gu­de­lių pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je.

Pa­sa­ko­ja, kad dar 5-oje kla­sė­je jį su­ža­vė­jo vir­smas iš pa­pras­tos kul­bės (trin­kos) į me­džio skulp­tū­rą. Mo­ky­da­ma­sis Aly­taus dai­lių­jų ama­tų mo­kyk­lo­je per tre­jus me­tus kū­rė pa­čias įvai­riau­sias skulp­tū­ras, tiek šven­tų­jų, liau­diš­kais mo­ty­vais, ypač su paukš­tu­kais, an­ge­lus.

2019 me­tais „Auk­so vai­ni­ko“ kon­kur­se re­gio­no tu­re lai­mė­jo 3-iąją vie­tą bei bu­vo no­mi­nuo­tas „Ge­riau­siu Ma­ri­jam­po­lės Ap­skri­ties Meist­ru“.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.