Plk. ltn. Linas Sadauskas: „Rinktinei 30-mečio proga palinkėčiau išlaikyti savanorio dvasią ir toliau likti unikaliems, išradingiems, veržliems ir pilietiškiems” (4)
– Gerbiamasis pulkininke leitenante, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-ajai rinktinei pradėjote vadovauti ne pačiu palankiausiu metu – koronaviruso pandemijai koreguojant visos planetos gyvenimą. Bet, kaip sako garsaus čekų rašytojo Jaroslavo Hašeko sukurtas personažas kareivis Šveikas, dar nebuvo taip, kad nebūtų kaip nors. Juk Krašto apsaugos sistemos veiklos jokie negandų vėjai neturi teisės sustingdyti?
Nežiūrint visą žmoniją užklupusios pandemijos, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, kaip ir visa Lietuvos kariuomenė, privalo išlaikyti kovinę parengtį.
Valstybės gynyba neturi išlygų, todėl kasdienė veikla ir karinis rengimas tęsiami, maksimaliai laikantis Lietuvos kariuomenės vado nustatytų apribojimų bei COVID-19 prevencijos priemonių.
– Kokius svarbius sprendimus Jums jau teko įgyvendinti rinktinėje kaip jos vadui?
– Be labiau įprastų metinės veiklos ar vystymo gairių, išskirtiniausi sprendimai – veiklos adaptavimas ir rizikos suvaldymas COVID-19 sąlygomis. Tai nuolatinis laviravimas, dažnai prisiimant pamatuotą riziką.
Kita vertus, nors pandemija yra krizinė situacija – tai gera proga patikrinti asmenines savo ir karių savybes, vis dėlto tai tik preliudija į pačią sudėtingiausią krizinę situaciją – karą, kuriam mes kasdien ruošiamės.
– Kaip sekasi 1-osios rinktinės kariams savanoriams Jungtinių Tautų misijoje MINUSMA Malyje?
– Mūsų kariai ne kartą yra įrodę, kad gali greitai adaptuotis ir vykdyti pačias netikėčiausias užduotis. Be paramos kovojant su pandemija, šiuo metu mūsų kariai tarnauja Ukrainoje, taip pat profesinės karo tarnybos kariai ir kariai savanoriai pradeda tarnybą Malyje, Jungtinių Tautų misijoje MINUSMA.
Kariai sėkmingai pasirengė ir laiku bei saugiai nuvyko į misijos rajoną, šiuo metu perima budėjimą, vykdant karinės stovyklos apsaugą.
Pajėgų apsaugos vieneto vadas kapitonas Andrius Kubilius perdavė, kad karių nuotaika gera, santykiai su Vokietijos kontingento kariais puikūs bei neseniai pasidalijo vaizdais kukliai paminint šv. Velykas.
– Šiandien, balandžio 17 dieną, švenčiate Dainavos apygardos 1-osios rinktinės įkūrimo 30 metų sukaktį. Trumpai priminkite pradžių pradžią.
– Šio krašto, kaip ir visos Lietuvos, kariai savanoriai pirmiausia gynė Vilnių ir tik vėliau pradėtos formuoti rinktinės regioniniu pagrindu.
1991 metų kovo 1 dieną įkurta Marijampolės apskrities, o balandžio 17-ąją – Alytaus apskrities teritorinė rinktinė. 2005 metais vykstant reorganizacijai Alytaus rinktinei priskirtos trys Marijampolės rinktinės kuopos. Dainavos apygardos 1-oji rinktinė yra Alytaus apskrities teritorinės rinktinės tradicijų tęsėja.
Apie istorinius to meto faktus, vardus ir pavardes yra pakankamai prirašyta, tačiau man visada kelia pagarbą tų pirmųjų karių savanorių, savanorių-kūrėjų drąsa ir pasiaukojimas, kai esi mažumoje, neturi adekvačios ginkluotės ir parengimo, palyginti su okupacine kariuomene. Kai neturi resursų, nežinai, kas laukia rytoj ar po kelių valandų, tačiau vis tiek vykdai savo pareigą – tai ir yra tų paprastų civilių žmonių, kurie pasiryžo tapti gynėjais, drąsa ir ryžtas.
Buvo nemažai karių ir darbuotojų, kurie vėliau vystė rinktinę ir kėlė į aukštesnį kokybės lygį, tačiau be tų pirmųjų, manau, nebūtų nei rinktinės, nei Lietuvos kariuomenės apskritai.
– Kokio formato bus šventė? Ko palinkėtumėte rinktinei 30-mečio proga?
– 30-metis yra graži šventė, verta išskirtinio paminėjimo, tačiau pandemija diktuoja savo sąlygas. Taip, švęsime, tačiau šį kartą siaurame karių rate, dalinyje, paminint išretintoje rikiuotėje ir laikantis Lietuvos kariuomenės vado nustatytų COVID-19 prevencijos priemonių.
Šia švente neprasideda ir nesibaigia rinktinės veikla, todėl tikimės atsigriebti ateityje ir paminėti kartu su visuomene ir mūsų draugais. Rinktinei 30-mečio proga palinkėčiau išlaikyti savanorio dvasią ir toliau likti unikaliems, išradingiems, veržliems ir pilietiškiems!
– Priminkite, kokie reikalavimai numatyti šalies piliečiams, kurie nusprendžia derinti civilį gyvenimą su karyba, ateiti tarnauti į Krašto apsaugos savanorių pajėgas.
– Kariu savanoriu gali tapti bet kuris pasiryžęs juo tapti Lietuvos Respublikos pilietis nuo 18 iki 60 metų amžiaus, tinkamos sveikatos būklės ir be galiojančio teistumo.
Kariai turi pereiti bazinį kario savanorio įgūdžių kursą, duoti kario priesaiką, pasirašyti sutartį ir vėliau reguliariai lankyti karinio rengimo užsiėmimus.
Karys savanoris vidutiniškai tarnauja nuo 20 iki 50 parų per metus. Apie 90 procentų savanorių turi civilinius darbus ar studijuoja, todėl stengiamasi prisitaikyti ir didžiąją daugumą užsiėmimų ir renginių organizuoti savaitgaliais.
Nežiūrint to, reikia turėti omenyje, kad, duodamas kario priesaiką, asmuo morališkai ir teisiškai įsipareigoja ateiti vykdyti karinių užduočių bet kada pašaukus. Tai reikšmingas ir vertas pagarbos įsipareigojimas.
– Džiugu, kad kariai savanoriai didvyriškumą rodo ir gyvenime. Visos šalies žmonių pagarbos sulaukė Jūsų vadovaujamos rinktinės karys vyresnysis seržantas Tadas Vizgirda – šoko gelbėti tvenkinyje skęstančio vyro. Kaip Jūs vertinate tokį kario poelgį? Galbūt tokių pavyzdžių turite ir daugiau?
– Visai neseniai, sausio 11 dieną, du kariai savanoriai eilinė Miglė Kvietkauskaitė ir jaunesnysis eilinis Lukas Makauskas tarnybos metu išgelbėjo žmogų Varėnoje, gaivindami ir palaikydami jo gyvybines funkcijas, iki nukentėjusį perėmė greitosios medicinos pagalbos ekipažas.
Pasak medikų, be jų pastangų, žmogus greičiausiai būtų miręs.
Prieš Naujuosius metus, antrojo karantino piko metu, kariai savanoriai laisvu nuo tarnybos metu savanoriavo medicinos įstaigose Vilkaviškyje, Marijampolėje, Alytuje.
Vyresniojo seržanto Tado Vizgirdos pavyzdys tik dar kartą parodo, kad mūsų kariai yra sąmoningi ir pilietiški. Tai ir yra kario bei kario savanorio dvasia – ginti ir saugoti visuomenę, kas beatsitiktų. Tokiais atvejais gali jausti tik pagarbą ir pasididžiavimą.
– Norisi Jums skirti ir kelis asmeninius klausimus. Tokia tiesa, kad ant lėkštutės niekas laipsnių ir pareigų neatneša. Tenka pačiam visa užsitarnauti. Ar lengva buvo lipti karjeros laipteliais? Kaip manote, kokios Jūsų kaip žmogaus savybės padėjo?
– Tiesa, lengva ir greita karjera kariuomenėje yra greičiau išimtis iš taisyklės nei įprasta praktika.
Kiekvienas karininkas turi ilgai ir sunkiai tarnauti, investuoti į save, į tarnybos draugus ir sistemą, kad būtų vertas vadovauti vis aukštesniam vienetui. Stengtis šimtu ir daugiau procentų, visada padėti savo kovos draugams, visur ieškoti galimybių.
Kita vertus, karininkas pats vienas karjeros nepadarys – kiekvieno bendražygio indėlis ir palaikymas kelia karininką karjeros laiptais. Sakyčiau, gera karjera yra dividendai iš bendražygių ir šeimos paramos. Kartu tai didesnė našta ir atsakomybė.
– Kaip einant tokias atsakingas pareigas Jus palaiko šeima – žmona, vaikai?
– Dažnai juokaudami mes save vadiname savaitgaliniais tėvais. Tarnybos laikas nenormuotas, tarnybos specifika kintanti, tarnybos vieta geografiškai plati.
Be šeimos palaikymo ir supratimo, spėju, greitai pamirštume, kodėl mes visa tai darome, ir negalėtume atiduoti viso savęs tarnybai. Kaip minėjau – karjera yra dividendai ir iš šeimos paramos. Jiems, be abejo, yra sunku, tačiau be tarpusavio supratimo ir palaikymo mes nebūtume ten, kur esame.
– O, beje, gal ir Jūs turite mėgstamų citatų, senovės išminčių posakių?
Geriausias posakis, kurį juokais vartojame su artimiausiais draugais – „Kas dar, jei ne aš“ ir „Kada dar, jei ne dabar“.
* * *
2021 metų balandžio 17 dieną Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dainavos apygardos 1-oji rinktinė mini 30-ąsias įkūrimo metines.
Alytaus savanorių rinktinė pradėjo kurtis prieš tris dešimtmečius okupacijos sąlygomis – 1991-ųjų Sausio įvykiai paskatino neabejingus piliečius savanoriškai stoti į Tėvynės gynėjų gretas. Rinkosi žmonės, buvo sudaromi pirmieji savanorių sąrašai, siunčiami autobusai su žmonėmis į Vilnių prie Parlamento ir Televizijos bokšto. Tai padėjo išsaugoti pirmuosius žingsnius žengusią Lietuvos valstybę.
Trisdešimties metų laikotarpis – ilgas nueitas kelias, per kurį kariai savanoriai vykdė ir tebevykdo plataus spektro užduotis: dalyvavo tarptautinėse operacijose Balkanuose, Afganistane, pastaraisiais metais – Malio Respublikoje, prisideda prie mokymo misijos Ukrainoje, dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose mokymuose ir pratybose Lietuvoje ir už jos ribų, bendrose pratybose su Valstybinės sienos apsaugos bei Priešgaisrine gelbėjimo tarnybomis, prireikus teikia pagalbą institucijoms vykdant taikos meto užduotis – ypač sėkmingai kariai buvo pasitelkti padėti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai siekiant suvaldyti pandemiją.
Esame pavyzdys visuomenei, dalyvaujame įvairiuose patriotiniuose renginiuose, stengiamės išlaikyti ir puoselėti tradicijas, Lietuvos kariuomenės vertybes, istorinę atmintį, švietimo institucijoms ir jaunimo organizacijoms padedame ugdyti pilietišką jaunąją kartą.
Šiandien Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-oji rinktinė yra svarbi Savanorių pajėgų ir Lietuvos kariuomenės sudėtinė dalis, demonstruojanti profesionalumą ir kovinę parengtį, pasirengusi kartu su Lietuvos kariuomenės padaliniais bei sąjungininkais vykdyti teritorinę gynybą, reikšmingai prisidedanti prie Lietuvos tarptautinių operacijų, skleidžianti pilietiškumo ir patriotizmo vertybes. Kariai savanoriai yra pasirengę prireikus paremti civilines institucijas ekstremalių situacijų atvejais ir atiduoti visas jėgas už Lietuvą.
Dainavos apygardos 1-oji rinktinė yra viena iš šešių Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių visoje Lietuvoje. Ją sudaro rinktinės štabas, dešimt pėstininkų kuopų bei Štabo ir aptarnavimo kuopa. Rinktinės vienetai išsidėstę Alytaus miesto, Varėnos, Lazdijų, Druskininkų, Marijampolės, Vilkaviškio, Kalvarijos savivaldybių teritorijose.
Dėkojame gerbiamiems savanoriams kūrėjams, atsargos kariams ir šiuo metu tarnaujantiems kariams savanoriams, kovotojams už Lietuvos laisvę!
Ačiū Jums už pasiaukojamą tarnybą Tėvynės labui ir sveikiname su KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 30-ies metų sukaktimi!
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Netgi būriui po žirgą
Komentaras
Netgi būriui po žirgą
O aš dar palinkėčiau kuopai…
Komentaras
O aš dar palinkėčiau kuopai po žemaitukų veislės žirgą. Neaukšti, nujaučia akivarus, daug pakelia, netgi po porą ir daugiau Greitesniems maršams. Aišku, palieka pėdas gilias, bet apkrovas laiko. Palaikytume šią veislę už nuopelnus, beje , pelkynuose galim sakyt kelio rodytojas , neina į akivarą niekaip. Turi tokį sugebėjimą. Gurguolės tąsyt, vadui... : ) Šiaip, snagiau
Ponas Pulkiny-Kiets,…
Komentaras
Ponas Pulkiny-Kiets, sumislino senas karys užduotį "smurgliams" : 10 KM, po to - šachmatai po 3-4 partijas kad sulošt.... Būt juoko ir ašarų. ....o miško aikštelėje šachmatai...
Jo, arogantiškas neišmanėlis…
Komentaras
Jo, arogantiškas neišmanėlis darbe - vis savanoris arba sėdėjęs. Fiziškai tik gaila pasiruošę: jeigu koks darbininkas be kojos, tai gatavi į gabalus suplėšyti. Neklausys silpnesnio ir viskas. O buki tai visiškai, ką paklausk, tą nemoka, o paaiškini pyksta, mušasi. Įžeidei gaidį ką nors liepdamas. Auklėk pagarbą vyresniems vyrams , o ne krŪvoms motinoms tetoms ir t.t. nemokyti rangą ir laipsnį gerbti. Vos Plkn. gavo kelin kulką tuoj sulėkė, damušė.... Toks įspūdis. Dar ir visi už Rusiją. Šventovė marka viską t.p. bet tie krajovon. Kur gi ne LiętuvÕs istorinių peripĘtyjų pavyzdinė kvadratinė kepurė. Gynėjų. Nuo lietuvių kalbos ir pačių gyventojų. Kaži kiek išpjovė ir navozą dokumentais apdalino. Palei Gardiną degino krūvÕm pasakojo. Ir ne tik palei Gardiną. Savanoriams - draugai. Kas bus kai bobų perteklių reikės varyti į priešakinės žvalgybos mūšiais... Treniruok negalėtų motinų šių. Keičiasi parėdkai, bobos kariais kitus 500metų. O pas mus naujesnės nematytos ateis, po to gal ir vėl kokios gyvos liks. Su ryškiais jau tariamės, kad kūrvas siųstų. Virš 24 - NX frontas. Vaikus užauginami, su ašarom ir gėlėmis į ešelonas - nu - PALYDĖT ! Ar tik nesiveržia kuri "in statybas" ? Taigi jpt, visus 500 duoda, net 550 ! Kitos biržon dyrba žmonių, tai ir tai tik 600 in rankas.... O ir kepenys nuÕk kavos sėda ir inkstai... : ) "Jau kurrrr vyrai durrrniai...." gerai tos. Sakėm su ruskiais, ne ne Lietuvos kącĄpais, Maskvos ruskiais, neis in frontais kišim vietose po žeme, labai jau per daug, kaip Stalinui rusų, Jekaterina Lietuvių, Hitleriui žydų.... O mums - bobų visko pertekusių.