Bal­no­ja­mas se­nas ar­kliu­kas

„Vai­ke­li, – sa­kau, – ne­ga­li­ma taip šu­niu­ko er­zin­ti, jei pro du­ris iš­lėk­tų, tai ir įkąs­ti ga­li“. Vai­kis ata­tups­tas at­si­trau­kė ke­le­tą žings­nių ir sa­ko: „Ale tu ma­tai, Al­gi, tas ber­niu­kas į du­ris dau­žo ir dar šau­kia „Ne­lok!“

Šį vaiz­de­lį nuo­lat pri­si­me­nu ste­bė­da­mas be­siį­si­siū­buo­jan­čią pre­zi­den­to rin­ki­mų kam­pa­ni­ją ir vis daž­niau pa­si­reiš­kian­tį „vai­kiš­ką“ prem­je­ro as­me­ny­bės su­si­dve­ji­ni­mą: kai nau­din­ga, jis – tik kan­di­da­tas, kai pa­to­giau – tik prem­je­ras.

Ypač grau­du bu­vo žiū­rė­ti į įsi­žei­du­sio ber­niu­ko po­zą at­si­sto­ju­sį prem­je­rą, ne lai­ku ir ne vie­to­je įsi­vaiz­da­vu­sį sa­ve kan­di­da­tu į pre­zi­den­tus, kai sa­vi­val­dos rin­ki­mų ant­ro­jo tu­ro die­ną pre­zi­den­tė prem­je­rui pa­žė­rė kri­ti­kos už kon­sti­tu­ci­nius jo įga­lio­ji­mus per­žen­gian­čią už­sie­nio po­li­ti­kos ini­cia­ty­vą san­ty­kiuo­se su Bal­ta­ru­si­ja ir ne­sio­rien­ta­vi­mą si­tu­a­ci­jo­je vi­zi­to į Iz­ra­e­lį me­tu, kai su­grį­žu­sį prem­je­rą pa­si­vi­jo Pa­les­ti­nos ne­pa­si­ten­ki­ni­mo no­ta.

Pa­si­ro­do, prem­je­rui skir­tą kri­ti­ką jis pri­ėmė kaip kan­di­da­tas į pre­zi­den­tus ir pa­reiš­kė, jog pre­zi­den­tė pa­žei­dė rin­ki­mų įsta­ty­mą, skelb­da­ma agi­ta­ci­ją rin­ki­mų die­ną. Prem­je­rą į pre­zi­den­tus de­le­guo­jan­čios Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos (LVŽS) va­das su skun­du iš­kart krei­pė­si į Vy­riau­si­ą­ją rin­ki­mų ko­mi­si­ją (VRK).

Ta­čiau net su­ma­nes­niam pir­mos kla­sės gim­na­zis­tui tu­rė­jo bū­ti aiš­ku, kad jo­kio įsta­ty­mo pa­žei­di­mo nė­ra. Vi­sų pir­ma, nie­kas ne­drau­džia pre­zi­den­tei kri­ti­kuo­ti prem­je­ro. An­tra, rin­ki­mai bu­vo sa­vi­val­dos ir juo­se prem­je­ras ne­kan­di­da­ta­vo nei į me­ro, nei ta­ry­bos na­rio pos­tą. Tre­čia, tuo me­tu prem­je­ras te­bu­vo tik kan­di­da­tas į kan­di­da­tus tap­ti pre­zi­den­tu.

Ne­nuos­ta­bu, jog VRK pre­zi­den­tės pa­si­sa­ky­me jo­kio pa­žei­di­mo ne­įžvel­gė, kad ir kiek ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė pa­lan­ki įta­kin­ga­jam Sei­mo Kul­tū­ros ko­mi­te­to va­do­vui be­bū­tų.

Ki­ta ne ma­žiau sma­gi prem­je­ro-kan­di­da­to me­ta­mor­fo­zė įvy­ko Šiau­liuo­se, kur kan­di­da­tas su­si­ti­ko su rin­kė­jais ir pa­reiš­kė per me­tus iš še­šė­lio iš­trau­kęs 4 (!) mi­li­jar­dus eu­rų. Kaip prem­je­ras ko­kio­je nors spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je jis to nie­kad ne­bū­tų pa­sa­kęs, nes žur­na­lis­tai klau­si­mais jį bū­tų su­tar­šę į sku­te­lius ir dar il­gai trau­kę per dan­tį.

Kaip lig šiol dar pa­si­šai­po­ma iš prem­je­ro An­driaus Ku­bi­liaus, pa­si­gy­ru­sio iš še­šė­lio iš­trau­kus vie­ną mi­li­jar­dą eu­rų. Bet kan­di­da­tui pro­vin­ci­jo­je, kur jo klau­so­si ma­žiau in­for­muo­ti žmo­nės, ne­nar­dan­tys in­ter­ne­to van­de­ny­se, sma­gu pa­žer­ti skai­čių iš lu­bų, nes at­si­ras žmo­ne­lių, jais pa­ti­kė­ju­sių bei ki­tiems en­tu­zias­tin­gai at­pa­sa­ko­jan­čių, ir ma­žai kas iš­girs, kai kan­di­da­to rin­ki­mų šta­bas ne­gra­biai ban­dys tai­sy­ti tą „kal­bos klai­dą“, sa­ky­da­mi, jog kan­di­da­tas gal­vo­je tu­rė­jo 250 mi­li­jo­nų eu­rų. Nors eks­per­tai tei­gia, jog re­a­ly­bė­je yra tik apie 200 mln. eu­rų.

Be­je, at­kreip­ki­te dė­me­sį, kaip da­bar bet ko­kią prem­je­rui skir­tą kri­ti­ką jis mik­liai pri­ima kaip kan­di­da­tas ir vi­sus kal­ti­na da­rant rin­ki­mų šou prieš jį. Ir šis ra­ši­nė­lis, ma­tyt, bū­tų pa­skelb­tas to­kiu.

Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad tas po­li­ti­nis prem­je­ro dvi­ly­pu­mas pra­dė­jo reikš­tis be­veik nuo pat jo prem­je­ra­vi­mo pra­džios. Ta­da apie jo kan­di­da­ta­vi­mą į pre­zi­den­tus ne­kal­bė­ta, nors bent kiek be­si­do­min­tie­ji lie­tu­viš­ko­sios po­li­ti­nės vir­tu­vės vi­ra­lais iš­kart ma­tė, jog LVŽS ki­to kon­ku­ren­cin­go kan­di­da­to tie­siog ne­tu­ri. To­dėl iš­kart pra­si­dė­jo kri­mi­na­li­niams fil­mams bū­din­gi ge­ro­jo ir blo­go­jo po­li­ci­nin­ko žai­di­mai.

Ne­ži­nan­tiems, kas tai yra, trum­pai pa­aiš­kin­siu. Po­li­ci­ja nu­tve­ria nu­si­kal­tė­lį, vie­nas po­li­ci­nin­kas ima jį vi­so­kiais leis­ti­nais (ir ne­la­bai) bū­dais gąs­din­ti bei psi­cho­lo­giš­kai te­ro­ri­zuo­ti, o vė­liau ant­ra­sis ap­si­me­ta pa­gau­to­jo drau­gu, pa­siū­lo ka­vos ir lai­mi jo pa­lan­ku­mą.

Tai­gi to­kiu prin­ci­pu bu­vo pra­dė­tas kon­struo­ti prem­je­ro – ge­ro­jo po­li­ci­nin­ko – įvaiz­dis. Pa­me­na­te is­to­ri­ją su ta­ria­mai ren­gia­mu se­nų au­to­mo­bi­lių ap­mo­kes­ti­ni­mo įsta­ty­mu? Vie­šu­mon iš­šo­kęs mi­nist­ras iš­dės­tė nu­ma­to­mus įsta­ty­mo pri­ori­te­tus, ku­rie aki­vaiz­džiai ro­dė, jog nau­ja­sis mo­kes­tis fi­nan­siš­kai pa­smaug­tų se­nus au­to­mo­bi­lius vai­ruo­jan­čius so­cia­liai ir taip leng­vai pa­žei­džia­mus as­me­nis. Vi­suo­me­nė­je ki­lo ne­ri­mas ir ne­pa­si­ten­ki­ni­mas. O ta­da į are­ną įžen­gė prem­je­ras kaip ge­ra­sis po­li­ci­nin­kas, nu­ra­mi­nęs iš­gąs­din­tus po­ten­cia­lius rin­kė­jus ir pa­ža­dė­jęs jų šiuo mo­kes­čiu ne­du­sin­ti. Ir ap­skri­tai tas mo­kes­tis – tai tik vie­no mi­nist­ro pra­ma­nas.

Ly­giai taip pat nu­ti­ko ir su žmo­nių pa­gąs­di­ni­mu, kad bus ap­mo­kes­ti­na­mos dū­mi­nan­čios ir ap­lin­ką ter­šian­čios in­di­vi­du­a­lių na­mų kros­nys. Prem­je­ras vėl­gi at­li­ko ge­ro­jo po­li­ci­nin­ko, už­jau­tu­sio skriau­džia­mą tau­tą, vaid­me­nį, kal­tę su­vers­da­mas in­for­ma­ci­nę an­tį pa­lei­du­siam mi­nist­rui (blo­ga­jam po­li­ci­nin­kui).

Per tuos dve­jus me­tus iš prem­je­ro ap­lin­kos bu­vo iš­šau­ta ne­ma­žai žmo­nes gąs­di­nan­čių ini­cia­ty­vų, ku­rias pla­čia sa­vo krū­ti­ne nu­slo­pin­da­mas prem­je­ras de­monst­ra­vo gi­nąs pa­pras­tą žmo­gų. 

Ta­čiau li­kus mė­ne­siu­kui iki pre­zi­den­to rin­ki­mų, at­ėjo me­tas sun­kia­jai prem­je­ro ar­ti­le­ri­jai. Ir čia tik kyšt Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, va­do­vau­jan­tis par­la­men­ti­niam ty­ri­mui, ku­rio gar­siai ne­skel­bia­mas pa­grin­di­nis tiks­las – vi­sais bū­dais kom­pro­mi­tuo­ti du pa­grin­di­nius prem­je­ro-kan­di­da­to var­žo­vus, su sa­vo se­na „mei­le“ ban­kams.

Iš lais­vo „ma­ma­die­nio“, kai prem­je­ras tu­rė­jo bū­ti kan­di­da­tu TV de­ba­tuo­se, ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas de­monst­ra­ty­viai į spau­dos kon­fe­ren­ci­ją pa­si­kvie­čia vėl prem­je­ru virs­tan­tį kan­di­da­tą (tru­pu­tį pai­nu, ar ne?) ir tau­tai pra­ne­ša, kad kri­zės me­tu ko­mer­ci­niai ban­kai, Lie­tu­vos ban­ko „gal­būt“ men­kai kon­tro­liuo­ja­mi, „ga­li­mai“ ma­ni­pu­lia­vo pa­sko­lų pa­lū­ka­no­mis ir žmo­nėms „ga­li­mai“ pa­da­rė n mi­li­jar­dų nuos­to­lių.

Prem­je­ras iš­kart už­ima tų „gal­būt“ nu­skriaus­tų­jų gy­nė­jo po­zą, gra­si­na ban­kams pro­ku­ra­tū­ra ir lei­džia su­pras­ti, kad ta­pęs pre­zi­den­tu tuos niek­šus pa­tvar­kys, o žmo­nėms nuos­to­lius at­ly­gins. Čia, ži­nia, be jo­kių „gal­būt“ ar „ga­li­mai“.

Ir ne­svar­bu, jog nė­ra jo­kių par­la­men­ti­nio ty­ri­mo Sei­mo bal­sa­vi­mu pa­tvir­tin­tų iš­va­dų, kad kol kas vis­kas ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko ša­kė­mis ant van­dens pa­ra­šy­ta. Ga­li­te ne­abe­jo­ti, ar­tė­jant rin­ki­mams ta pa­skelb­to­ji su­ma n spar­čiai di­dės, ypač pro­vin­ci­jos au­di­to­ri­jai, žmo­nių lū­kes­čiai gau­ti kom­pen­sa­ci­jas tem­dys pro­tus, no­ras at­ker­šyt ban­kams kib­sis „tvir­tos“ ran­kos, ku­ri jau iš­ties­ta, tik ne­at­si­ren­ku, kie­no: ar prem­je­ro, ar kan­di­da­to?

Be­je, ant ši­to „ban­kų su­tvar­ky­mo“ ar­kliu­ko į pre­zi­den­tū­rą at­jo­jo liūd­nai pa­gar­sė­jęs Ro­lan­das Pa­ksas, to­dėl ne­at­si­tik­ti­nai jis bal­no­ja­mas vėl. 

Tik la­bai sli­du sta­ty­ti ant mi­nė­to ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko, ku­ris, įti­kė­jęs sa­vo vi­sa­ga­lys­te, ėmė spręs­ti, kaip pri­va­tūs as­me­nys tu­ri elg­tis su sa­vo nuo­sa­vy­be, ir jau pri­skal­dė mal­kų – ga­li­mai ir dėl jo pul­di­nė­ji­mo prieš ban­kus Lie­tu­vą pa­li­ko vie­nas „Go­og­le“ pa­da­li­nys. Juk pa­me­na­te, kaip pir­mi­nin­kas pri­myg­ti­nai siū­lė par­duo­ti vie­ną Lie­tu­vo­je vei­kian­tį šve­dų ban­ką, mat jų kon­cen­tra­ci­ja čia esą per di­de­lė. Ka­žin kur jūs pa­siųs­tu­mė­te na­mo ben­dri­jos pir­mi­nin­ką, jei­gu jis pa­rei­ka­lau­tų par­duo­ti jū­sų ar­ba kai­my­no au­to­mo­bi­lį, gir­di, jų kon­cen­tra­ci­ja kie­me per di­de­lė?