Aly­tu­je sklai­dė mi­tus apie dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę ir pa­sa­ko­jo apie jų pri­gim­tį

Sau­lė Pin­ke­vi­čie­nė
Komentarai (8)
2019 Balandis 11
nuotrauka
Dis­ku­si­ja apie dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę Aly­tu­je. Nuo­trau­ko­je – Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nės at­sto­vas Ri­čar­das Sa­vic­kas, Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės vi­ce­me­rė Va­lė Gi­bie­nė ir prof. dr. Ry­šar­das Bur­da. Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
Į dis­ku­si­ją apie dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę mū­sų mies­te su­si­rin­ku­sios ne­gau­sios aly­tiš­kių gre­tos tur­būt liu­di­ja ne tai, kad te­ma ne­ak­tu­a­li, bet kad ob­jek­ty­vios in­for­ma­ci­jos apie bū­si­mą re­fe­ren­du­mą trūks­ta, o mi­tų ir bau­bų yra daug. Juos iš­sklai­dy­ti ga­li pa­dė­ti tik fak­tai. Kaip su­si­ti­ki­me Aly­tu­je kal­bė­jo prof. dr. Ry­šar­das Bur­da ir Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nės at­sto­vas Ri­čar­das Sa­vic­kas, jei žmo­nės į re­fe­ren­du­mą ne­at­eis ir pi­lie­ti­nės po­zi­ci­jos ne­iš­reikš, klau­si­mas dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės bus pa­lai­do­tas dar ke­lioms de­šim­tims me­tų. Ta­čiau iš 28 Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės šiuo me­tu ne­tu­ri tik še­šios, taip pat ir Lie­tu­va. Tai­gi pa­mąs­ty­ti yra apie ką.

Pa­sau­lio lie­tu­viams at­sto­vau­jan­tį se­ne­lį pa­gy­rė ir anū­kas

Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nės at­sto­vas, vie­nas su­si­ti­ki­mų cik­lo ini­cia­to­rių R.Sa­vic­kas sa­ko, kad per Lie­tu­vą ke­liau­jan­čios dis­ku­si­jos tiks­las yra pa­kvies­ti žmo­nes at­ei­ti į re­fe­ren­du­mą dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės.

Jis pats – emig­ran­tas, Vo­kie­ti­jos pi­lie­ty­bę tu­ri nuo 2001 me­tų, bet lai­ko sa­ve lie­tu­viu. Vo­kie­ti­jo­je šiuo me­tu gy­ve­na jo ma­ma, ku­rios gy­ve­ni­mo is­to­ri­ja ap­ra­šy­ta Ar­vy­do Šle­pi­ko ro­ma­ne „Ma­no var­das – Ma­ry­tė“.

Kny­go­je pa­sa­ko­ja­ma apie vo­kie­čius, ku­rie po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro iš Ryt­prū­sių ke­lia­vo į Lie­tu­vą, ba­da­vo, dir­bo už mais­tą, ku­rį ga­be­no sa­vo iš­se­ku­sioms ir nuo ru­sų prie­var­tos be­si­sle­pian­čioms šei­moms. Vil­ko vai­kams (vo­kiš­kai Wolf­skin­der – aut. past.) – taip jie bu­vo pra­min­ti – už­nu­ga­ris bu­vo lie­tu­viai, dau­ge­lis vai­kų tik už­au­gę ir sa­vo at­ža­las už­au­gi­nę at­ra­do tik­rą­sias šak­nis. Taip nu­ti­ko ir R.Sa­vic­ko ma­mai, ku­rios gy­ve­ni­mo is­to­ri­ja ta­po vie­na iš ro­ma­no ins­pi­ra­to­rių.

Kar­tu su R.Sa­vic­ku (be­je, ki­lu­siu iš Pi­va­šiū­nų ir ne­gai­lė­ju­siu ge­rų žo­džių iš­gra­žė­ju­siam, jo pa­ste­bė­ji­mu, Aly­tui) į dis­ku­si­ją Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je at­vy­ko pro­fe­so­rius, dak­ta­ras, ad­vo­ka­tas, dės­ty­to­jas R.Bur­da. Abu pa­brė­žia, kad po Lie­tu­vą va­ži­nė­ja kal­bė­tis ir dis­ku­tuo­ti apie dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės as­pek­tus sa­vo ini­cia­ty­va ir ne­at­ly­gin­ti­nai.

„Ma­no de­šim­ties me­tų anū­kas sa­ko, kad da­rau ge­rai, nes jam Lie­tu­vo­je pa­tin­ka la­biau nei Vo­kie­ti­jo­je ir at­ei­ty­je no­rė­tų čia gy­ven­ti“, – sa­ko R.Sa­vic­kas, ra­gi­nan­tis aly­tiš­kius pa­si­do­mė­ti dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės pliu­sais ir mi­nu­sais, o ta­da pri­im­ti at­sa­kin­gą spren­di­mą ge­gu­žės 12 die­ną.

Pi­lie­ty­bės klau­si­mas iš­lie­ka gy­vy­biš­kai svar­bus

Re­fe­ren­du­mas vyks dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 12 straips­nio pa­kei­ti­mo. Jį siū­lo­ma pa­keis­ti taip, kad pi­lie­čiai, iš­vy­kę į Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ir NA­TO erd­vės ša­lis, ga­lė­tų iš­sau­go­ti Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę. Šiuo me­tu dvi­gu­ba pi­lie­ty­bė ne­su­tei­kia­ma emig­ran­tams, Lie­tu­vą pa­li­ku­siems po ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo ir įgi­ju­siems ki­tos ša­lies pi­lie­ty­bę. Ją ga­lė­jo gau­ti emig­ra­vu­sie­ji iki 1940 me­tų.

Di­cho­to­mi­ja – tarp­tau­ti­nis žo­dis, api­bū­di­nan­tis pa­si­da­li­ji­mo į ke­lias da­lis bū­se­ną, ku­rią jau­čia tarp dvie­jų kraš­tų, gim­to­jo ir to, ku­ria­me gy­ve­na, at­si­dū­rę žmo­nės. No­rė­da­mi grįž­ti į Lie­tu­vą jie pir­miau­sia su­si­mo­kė­tų bau­dą Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­te, jei tu­rė­tų lie­tu­viš­ką pa­są, o no­rė­da­mi gau­ti pi­lie­ty­bę, tu­rė­tų jos at­si­sa­ky­ti ša­ly­je, ku­rio­je gy­ve­na.

R.Bur­da ma­no, kad Lie­tu­vos vals­ty­bei lai­kas at­sig­ręž­ti į ki­to­se ša­ly­se gy­ve­nan­čius lie­tu­vius ir pa­klaus­ti, kaip jiems pa­dė­ti, o ne at­si­ža­dė­ti kaip ne­rei­ka­lin­gų. To­kią nuo­sta­tą įtvir­ti­no 1992 me­tais ra­ti­fi­kuo­ta Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ja.

„Anuo­met bū­ta įvai­rių bai­mių ir nuo­gąs­ta­vi­mų. Ta­da dar ne­bu­vo­me nei ES, nei NA­TO na­riais, o da­bar pa­sau­lis pa­si­kei­tė. Ly­gin­ti su bu­vu­sia So­vie­tų Są­jun­ga gal ir ne­ko­rek­tiš­ka, bet ir tei­si­nin­kai kal­ba apie tai, kad ei­na­me link ES pi­lie­ty­bės. Tai gal at­si­sa­ky­ki­te Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės vi­sai?“ – kvie­čia pa­svars­ty­ti R.Bur­da.

Tei­si­nin­kas taip pat pri­me­na, kad, nors ES yra da­ri­nys, į ku­rį at­ski­ros vals­ty­bė in­teg­ruo­tos įvai­riais as­pek­tais, ta­čiau pi­ni­gų da­ly­bos ir kvo­tos pri­klau­so nuo pi­lie­čių skai­čiaus kiek­vie­no­je jų, tai­gi pi­lie­ty­bės klau­si­mas iš­lie­ka Lie­tu­vai gy­vy­biš­kai svar­bus.

„Emig­ran­tai mums iš­rinks val­džią“, jei pa­tys lie­tu­viai ne­bal­suos

Dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės prie­ši­nin­kų ar­gu­men­tas – už­sie­nio lie­tu­viai „mums iš­rinks val­džią“. Ypač kal­bant apie elek­tro­ni­nį bal­sa­vi­mą, iki ku­rio tė­ra vie­nas žings­nis ir ku­ris įga­lin­tų po vi­są pa­sau­lį iš­si­bars­čiu­sius lie­tu­vius da­ly­vau­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo, sa­vi­val­dos, pre­zi­den­to rin­ki­muo­se.

Pa­sak R.Bur­dos, pa­si­girs­ta net­gi po­li­ci­nei vals­ty­bei bū­din­gų gai­de­lių apie rin­kė­jams už nu­ga­ros sto­vin­čius ir eu­rais mo­juo­jan­čius agi­ta­to­rius, ki­to­kių są­moks­lo te­ori­jų.

„Val­džia nė­ra nei „mū­sų“, nei „jų“. Bet emig­ran­tai tik­rai iš­rinks val­džią, jei Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tys rin­kė­jai neis į rin­ki­mus“, – pa­ste­bi R.Sa­vic­kas.

Dar vie­nas bau­bas – mi­tas apie ka­ro tar­ny­bą, esą dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę tu­rin­tis žmo­gus ne­ga­lės gin­ti Lie­tu­vos, nes tei­siš­kai jam ga­li tek­ti ka­riau­ti prieš ša­lį, ku­rio­je gy­ve­na. „Žmo­gus tar­si vėl sta­to­mas į su­si­dve­ji­ni­mo bū­se­ną, ku­rio­je jis ne­ži­no, ką gins. Ta­čiau, pa­kei­tus Kon­sti­tu­ci­jos 12 straips­nį, ne­abe­jo­ti­nai pri­reiks ir ki­tų tei­sės ak­tų pa­kei­ti­mų. Tai­gi kol kas tai yra per­ne­lyg anks­ty­vas klau­si­mas, bau­gi­nan­tis tau­tą, nors jį vė­liau ga­li­ma bus tei­siš­kai ne­sun­kiai su­re­gu­liuo­ti“, – ti­ki­na tei­si­nin­kas.

Dis­ku­si­jos or­ga­ni­za­to­riai at­sa­ki­nė­jo į su­si­rin­ku­sių­jų klau­si­mus apie dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę, pa­vyz­džiui, kuo ji to­kia svar­bi už­sie­nie­čiams? Pa­sak R.Sa­vic­ko, vi­sų pir­ma – ge­res­nio ko­mu­ni­ka­vi­mo pras­me, pa­dė­tų leng­viau pa­siek­ti tė­vy­nę, dau­ge­liu at­ve­jų ne­reiks vi­zų ir pa­na­šiai. Svar­bu ir tai, kad įtvir­ti­na­mos už­sie­nio ša­ly­se gy­ve­nan­čių pi­lie­ti­nės tei­sės – rink­ti ir bū­ti iš­rink­tiems Lie­tu­vo­je. Ta­čiau dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės įtei­si­ni­mu, ži­no­ma, ga­li bū­ti su­in­te­re­suo­ti ir gy­ve­nan­tie­ji Lie­tu­vo­je, nes leng­ves­nis taps ben­dra­vi­mas ir už­sie­nio lie­tu­viai su­grįš su nau­ju po­žiū­riu, o tai ga­li­mai at­neš lau­kia­mų po­ky­čių. „Pliu­sų bus dau­giau, jei bus dau­giau Lie­tu­vos pi­lie­čių“, – api­ben­dri­na pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nės at­sto­vas R.Sa­vic­kas.

Kaip mi­nu­są šia­me kon­teks­te R.Bur­da įvar­di­ja ga­li­mas sa­vi­val­dy­bių iš­lai­das – joms teks rū­pin­tis grį­žu­sių emig­ran­tų vai­kų in­teg­ra­ci­ja, mo­ky­ti juos pa­pil­do­mai lie­tu­vių kal­bos, rū­pin­tis jų so­cia­li­ne adap­ta­ci­ja.

Dis­ku­si­jo­je da­ly­va­vu­si vi­ce­me­rė Va­lė Gi­bie­nė pa­sa­ko­jo apie ge­rą­ją Aly­taus pa­tir­tį – Li­kiš­kė­lių pro­gim­na­zi­jo­je vei­kia Lie­tu­vy­bės cen­tras, jį mie­lai lan­ko grį­žu­sių aly­tiš­kių vai­kai. Ta­čiau ypa­tin­gų pa­pil­do­mų iš­lai­dų sa­vi­val­dy­bė kol kas ne­pa­ti­ria.

R.Sa­vic­kas pa­ste­bi, kad ki­to­se ša­ly­se, pa­vyz­džiui, Vo­kie­ti­jo­je, at­vy­ku­sių­jų adap­ta­ci­ja nie­kas per daug ne­si­rū­pi­na, vai­kai lan­ko mo­kyk­lą, mo­ko­si kal­bos ir ne­sun­kiai adap­tuo­ja­si prie kul­tū­ri­nės ir so­cia­li­nės ap­lin­kos.

Ko mū­sų pa­klaus ge­gu­žės 12 die­ną?

Re­fe­ren­du­me pi­lie­čių bus klau­sia­ma, ar jie su­tin­ka leis­ti dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę as­me­nims, iš­vy­ku­siems į ša­lis, ati­tin­kan­čias „eu­ro­at­lan­ti­nės in­teg­ra­ci­jos kri­te­ri­jus“. Kon­kre­čios ša­lys bū­tų nu­sta­ty­tos įsta­ty­mu. Kon­sti­tu­ci­jos 12 straips­nis dėl pi­lie­ty­bės bus pa­keis­tas, jei­gu re­fe­ren­du­me už tai bal­suos dau­giau kaip pu­sė vi­sų ša­ly­je re­gist­ruo­tų rin­kė­jų. Re­fe­ren­du­mas ga­li ne­įvyk­ti, nes slenks­tis la­bai aukš­tas.

R.Bur­da at­krei­pia dė­me­sį į tai, kad re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tas la­bai pri­klau­so nuo to, kaip bus su­for­mu­luo­ti ir pa­teik­ti klau­si­mai, nes, ga­li­mas da­ly­kas, kad į juos abu bus pra­šo­ma vie­no at­sa­ky­mo. Tai reiš­kia, kad dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės klau­si­mo li­ki­mas pri­klau­so nuo to, ar rin­kė­jai no­rės su­ma­žin­ti Sei­mo na­rių skai­čių.

Dis­ku­si­jos me­tu taip pat pa­ste­bė­ta, kad už­sie­ny­je ir Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tiems lie­tu­viams trūks­ta in­for­ma­ci­jos, ką reiš­kia ge­gu­žę pla­nuo­ja­mas re­fe­ren­du­mas dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės ins­ti­tu­to iš­plė­ti­mo.

Pi­lie­čiams pri­va­lo­ma­ja­me re­fe­ren­du­me bū­tų tei­kia­ma bal­suo­ti dėl to­kio Kon­sti­tu­ci­jos pa­kei­ti­mo teks­to: „Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bė įgy­ja­ma gims­tant ir ki­tais kon­sti­tu­ci­nio įsta­ty­mo nu­sta­ty­tais pa­grin­dais. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­tis pa­gal kil­mę, įgi­jęs kon­sti­tu­ci­nio įsta­ty­mo nu­sta­ty­tus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pa­si­rink­tos eu­ro­pi­nės ir trans­at­lan­ti­nės in­teg­ra­ci­jos kri­te­ri­jus ati­tin­kan­čios vals­ty­bės pi­lie­ty­bę, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bės ne­pra­ran­da. Ki­tais at­ve­jais Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­tis ne­ga­li bū­ti kar­tu ir ki­tos vals­ty­bės pi­lie­tis, iš­sky­rus kon­sti­tu­ci­nio įsta­ty­mo nu­sta­ty­tas iš­im­tis. Pi­lie­ty­bės įgi­ji­mo ir ne­te­ki­mo tvar­ką nu­sta­to kon­sti­tu­ci­nis įsta­ty­mas.“

Šiuo me­tu Kon­sti­tu­ci­ja nu­ma­to, kad, iš­sky­rus įsta­ty­mo nu­ma­ty­tus at­ski­rus at­ve­jus, nie­kas ne­ga­li bū­ti kar­tu Lie­tu­vos ir ki­tos vals­ty­bės pi­lie­tis. Dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės ins­ti­tu­to iš­plė­ti­mo sie­kia už­sie­nio lie­tu­viai, ta­čiau jie nuo­gąs­tau­ja, kad re­fe­ren­du­mas ga­li ne­įvyk­ti dėl ma­žo rin­kė­jų ak­ty­vu­mo.

Re­fe­ren­du­mu pri­im­ti Kon­sti­tu­ci­jos pa­kei­ti­mai įsi­ga­lio­tų nuo 2020 me­tų sau­sio 1 die­nos.

    Komentaras

    DU REFERENDUMAI VIENU PARAŠU-TAI APGAULĖ ŽMONIŲ MES NORIME SUMAŽINTI SEIMO NARIŲ SKAIČIŲ, BET SUTEIKTI PILIETYBĖS PABĖGĖLIAMS-NE,NES JIE NEGRĮŠ ,NEPADĖS LIETUVAI GINYBOJE IRTTTTTTT

    Komentaras

    Du referedumai VIENU PARAŠU ,-TAI APGAULĖ LIETUVOS ŽMONIŲ. MES NORIME SUMAŽINTI SEIMO NARIŲ SKAIČIŲ.BET NENORIME SUTEIKTI PILIETYBĖS TIEMS,KURIE JĄ PRARADO IR TAPO UŽSIENIEČIAIS,JIE NIEKADOS LIETUVAI NEBUS NAUDINGI,NEGĮŠ IR NEPADĖS MUMS,OTIK NAUDOSIS MŪSŲ PASLAUGOM-MEDICINA

    Komentaras

    Man aišku ko siekia emigrantai.skriausti čia gyvenančius žmones[Jie negrįš o nori naudotis musų medicinos paslaugoms.dantistais. Savo dideliais pinigais lepina medikus .Todėl mums eilės2-3mėn,JIE ten gyvena ir tegul ten gydosi tarnauja kariuomenje o dabar sako KODĖL AŠ TURIU LIETUVOJE ATLIKTI KARINĘ TARNYBĄ,TAIP KALBA TĖVAI IR JŲ VAIKAI,TIKRAS LIETUVIS NEPARDUOS SAVO PILIETYBĖS .OJEIGU PARDAVEI.TAI IR MUMS TOKIO NERIKIA TEN GYVENI,DIRBI MOKI MOKESČIUS IR BŪK JOS PILIEČIU Mes išgyvenome iki dabarties ir stengsimės toliau .Daugelis nepriėmė svetimos pilietybės /nes jam brangi LIETUVA o TAU - NE TU SIEKI NAUDOS

    Komentaras

    Rašo: "...Ta­čiau iš 28 Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės šiuo me­tu ne­tu­ri tik še­šios, taip pat ir Lie­tu­va. Tai­gi pa­mąs­ty­ti yra apie ką." Galvoju, pagal atlyginimus iš 28 irgi esame tik tarp paskutinių. Čia irgi pa­mąs­ty­ti yra apie ką.

    Komentaras

    Lietuvos piliečių, gyvenančių užsienyje iki šiol ,,labai aktyviai'' dalyvaudavo rinkimuose į Seimą, Europos parlamentą - 14-15 tūkstančių. Taip parodydami, kaip jiems rūpi Lietuva.
    Pilietybė jiems reikalinga, kad pigiau susitaisytų dantis,....

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.