Alytaus švietimas. Galime kitaip

Didelės ar mažos klasės?
Tėvai ir mokytojai įsitikinę, kad mokymas(is) yra efektyvesnis, o mokymosi pasiekimai aukštesni tose klasėse, kuriose mokosi mažiau vaikų. Pastaraisiais dešimtmečiais atliktų daugelio tarptautinių tyrimų, skirtų mokinių skaičiaus klasėje įtakai mokymosi pasiekimams nagrinėti, duomenys rodo, kad gerai suplanuotos ir įgyvendintos mokinių skaičiaus klasėse, ypač pradinėse, mažinimo programos turi teigiamą poveikį mokinių pasiekimams.
Atlikti tyrimai parodė, kad didelis mokinių skaičius klasėje neigiamai veikia sudėtingesnių uždavinių sprendimo rezultatus. Be to, nustatyta, kad mokinių skaičius klasėje turi įtakos mokinių interesams, požiūriui į mokymąsi.
Akivaizdu, kad mokymasis didelėse klasėse labiau tiko praėjusiame amžiuje, kai mokytojas skaitydavo paskaitas vaikams, o šie klausydavo. Šiandien gerokai pakitus reikalavimams asmens kompetencijai (reikalaujama ne tik žinių atgaminimo, bet ir kritinio, kūrybinio mąstymo, analitinių gebėjimų), toks mokymo būdas tapo nebetinkamas, todėl kitos valstybės vis dažniau orientuojasi į brangesnį individualizuotą mokymą, kuris sudaro realesnes sąlygas pasiekti šiandieniam švietimui keliamus tikslus, – o jį įgyvendinti lengviau mažesnėse klasėse.
Teigiamas mažesnio mokinių skaičiaus klasėse poveikis pasireiškia ir mokiniams, ir mokytojams. Antai, galima daugiau dėmesio skirti kiekvienam mokiniui ir jo mokymuisi, daugiau galimybių individualizuoti mokymą, daugiau laiko skirti sudėtingoms užduotims nagrinėti.
Žemesnėse klasėse mokiniai rečiau jaučiasi apatiški ir nusivylę, formuojasi pozityvesnis jų požiūris į mokymąsi. Mokytojams atsiranda didesnis pasitenkinimas darbu, mažiau laiko skiriama ne su ugdymu susijusioms veikloms atlikti, lengviau valdoma klasė, pamokos vedamos sklandžiau, geriau gali būti įvertinami ir stebimi mokinių pasiekimai bei jų raida.
Švietimo ministerijos 2015 metais patvirtintoje Geros mokyklos koncepcijoje taip pat labai aiškiai teigiama: „Svarbu suvokti, koks bus mokymasis ateityje. Akivaizdi tendencija – nuo švietimo visiems pereinama prie švietimo kiekvienam, t. y. personalizuoto, suasmeninto ugdymo ir mokymo pripažįstant, kad žmonių patirtys, poreikiai, siekiai skiriasi ir mokomasi skirtingais tempais ir būdais.“
Alytaus situacija
Šiandien Lietuvoje nustatytas maksimalus mokinių skaičius klasėje yra aiškiai per didelis. Alytuje šiemet vienoje pradinėje klasėje vidutiniškai mokosi 21 mokinys. Yra klasių, kuriose sėdi po 24–25 mokinius. Tai yra labai daug.
Mieste šiais mokslo metais ugdoma 550 pirmokų. Panašiai tiek yra antrokų, trečiokų ir ketvirtokų. Pavyzdžiui, pirmokai įvairiose miesto mokyklose sudaro 27 komplektus (klases), ketvirtose klasėse yra 26 komplektai. Ką visa tai reiškia? Ogi tai, kad jeigu mes jau ateinantį rugsėjį pirmose ir penktose klasėse komplektuotumėme, pavyzdžiui, ne daugiau kaip 15 mokinių klasėje, miesto švietimo sistemoje atsirastų aštuoniolika papildomų komplektų (klasių). Sakysite, kad tai Alytaus biudžetui būtų nepakeliama našta?
Paskaičiuokime
Gera paslauga ar prekė visada turi savo kainą. Čia negaliu nepacituoti švietimo ekspertės profesorės Vilijos Targamadzės: „Daugeliu atvejų mokyklų tinklo optimizavimas pagal ekonominį parametrą jau daug metų signalizavo apie švietimo sistemos neišmanymą.“
Dabar pasverkime, kiek mūsų mieste kainuotų jau minėta idėja mažinti mokinių skaičių klasėse.
Pirma: pastaraisiais metais mokyklose sumažėjus vaikų skaičiui, klasių patalpų turime pakankamai. Jos bet kuriuo atveju prižiūrimos, valomos, šildomos.
Antra: aštuoniolikai papildomų naujų klasių mums reikėtų mokytojų. O tai miesto biudžetui per metus kainuotų 250 tūkst. eurų. O jeigu mokinių skaičiaus mažinimą klasėje pradėtume tik nuo pirmokų, lėšų reikėtų perpus mažiau. Tik po 2,5 euro nuo kiekvieno mūsų. Iš kur paimti šiuos pinigus?
Grąžinkime skolą
2018 metų pabaigoje vieši informacijos šaltiniai skelbė: Lietuvoje visos savivaldybės savo biudžetuose vienam mokiniui vidutiniškai skiria 2 tūkst. 710 eurų per metus. Šalies sostinė – dar 60 eurų daugiau. O kaip šiuo klausimu atrodo Dzūkijos sostinė? Ogi jos valdžia tesugeba vienam mūsų mokiniui skirti tik… 2 tūkst. 177 eurus per metus.
Nesunku paskaičiuoti, kad taip šioje srityje „taupydami“ mūsų išrinktieji, ko gero, net ir nesuprasdami to, sumažino švietimo finansavimo lygį nuo 60 iki 40 proc. ir kasmet „apšukoja“ Alytaus švietimą daugiau nei 3 mln. eurų. Laikas pradėti grąžinti skolas mūsų mokyklų bendruomenėms.
Ir investuokime
Todėl reikėtų drąsiai ir atsakingai reikiamas lėšas investuoti į kokybiškesnį mūsų vaikų mokymą. Tikrai derėtų svarstyti ir įgyvendinti šią idėją, kadangi tokių sąlygų mažinti mokinių skaičių klasėse ir gerinti ugdymo(si) sąlygas jiems ir mokytojams neturi nei Vilnius, nei Kaunas. O ar mes žinome, ką apie tai galvoja ten gyvenančios jaunos šeimos? Būtent Alytus savojoje švietimo sistemoje turi didžiulį potencialą ir pranašumą. Ar išnaudosime tai?
Jei miesto biudžete grubiai…
Komentaras
Jei miesto biudžete grubiai apie 15 milijonų eurų paskolų? Tai pagal LR Vietos sav. įst. 16 str., 2 tarybos išimtinė kompetenciją, 28) -sprendimų dėl paskolų ėmimo ir garantijų teikimo už ilgalaikes paskolas priėmimas, šios paskolos naudojamos tik investiciniams projektams..., laikantis įstatymų nustatytų skolinimosi limitų ir gavus savivaldybės kontrolieriaus išvadą. - Tad klausimas merui, tarybai, savivaldybės administracijos direktoriui ir savivaldybės kontrolieriui - tegu parodo, kur Alytuj už tokią didelę sumą tiek vykdo projektų. Kaip ir kur garantijos, kas tokias sumas atiduos. Nors pagal įstatymus už tai atsakingi meras su taryba, savivaldybės administracijos direktorius ir savivaldybės kontrolierius. Na, o visuomene nuo kurių mokamų mokesčių formuojamas biudžetas jau savo kailiukais jaučia... Kur net tarybos pasitvirtintoj strategijoj 3 metams į priekį jie kaip ir sąmoningai strategija siekt, kad gyventojų nemažėtų daugiau nei 4 proc. Reiškia kaip ir palieka erdvės daugėt beveik 2 kart daugiau nei dabar yra. Na apie laimingą vaikų ateitį tokioj situacijoj net burt nėra ką. Kuriems, kurie nespės iš čia dingt laiku, tarsi kaip vergams be pasirinkimo teisės numesta į ateitį paskolos. Už kurias šie ir buvę...rūpinasi Alytumi. Ar savimi?
Labai kvailos pasakos, jo…
Komentaras
Labai kvailos pasakos, jo partija miestui tik kenkė
Deja, vien švietimo sistemą…
Komentaras
Deja, vien švietimo sistemą pertvarkius neužtikrins efektyvaus lėšų naudojimo. pakol ir per kitas sritis kaip ir neefektyviai naudoja ir tęsia... Pradedant nuo perteklinės mero komandos į apačias... Kur buvo laikai Alytuje, kaip esant mažiau gyventojų buvo ir mažiau valdžios, ir efektyviau tvarkėsi... Kauno miestas, daug turtingesnis už Alytų ir geriau besivystantis, net tie sau neleidžia inauguracijų dalyt. Nes brangiai kainuoja ir geriau tas lėšas skirt žmonėms, ekonomikai gerint, kad darbo vietos kurtųsi.. O Alytuj į pompastiką pasiruošę žert kiek tik gali... Kad susireikšminus Imituot po saujele labui... Geriau pasidomėkit Alytuj, kas biudžeto kažkur apie 16 milijonų eurų paskolų ( ir apie kurių konkretų dydį kaip tabu šia tema net per rinkimus nesigirdėjo) atiduos, sparčiai mažėjant gyventojų skaičiui. Ar ir toliau permetinės į ateitį imituodami. Kaip ir tiek prakutę vaikai iš Alytaus neatsisukdami...
Vadinasi,pokyčių nelaukim…
Komentaras
Vadinasi,pokyčių nelaukim,nes viskas aukštam lygy ir tik naivuoliai siūlo uždaryti merdinčias mokyklas ir nešvaistyti lėšų.Graudu skaityti papezėjimus apie klasių mažinimą ir visų mokyklų išlaikymą.Ar kiti miestai mažiau lėšų turi,kad negeba išlaikyti tuščių mokyklų,net rajone ir tam jungiama,keičiama,kad tik kokybę išgavus,o ne savus kėdėse išlaikius.Vargas dėl proto..ką bepridursi.
Nu ir gudru nieko nekeisti…
Komentaras
Nu ir gudru nieko nekeisti,tik renovuoti ir lėšas švaistyti.Tai gal nuo rugsėjo jau bus klasėse po 15 mokinių.Gal savo privačią mokyklą atidarysit.Kvailesnio straipsnio neteko skaityti.Apskritai,šv.Alytuje stagnacijoje.O gabūs vaiksi ieško vietų Kaune ar Vilniuje.
Žiūrėkit, kas pragydo…
Komentaras
Žiūrėkit, kas pragydo...partija, kuri visą savo gyvenimą karpė lėšas, taupė silpniausių sąskaita, uždarinėjo mokyklas, mokyklose tualetus...
Paslėpkit tą lūzerį iš akių!
Komentaras
Paslėpkit tą lūzerį iš akių!
Alytaus miesto politikoje…
Komentaras
Alytaus miesto politikoje pagrinde kelios vyraujančios tradicinės partijos kur lemia branduoliai po pedagogais. Jie ir aktyvesni vieni iš rinkėjų per paskutinius dešimtmečius. ir dar regis ateitį lems. Galima sakyt, bent kol kas dar, jie lėmė, kad šioje kadencijoje Alytaus miesto valdyme neįsigaliotų kaip atviri metodai nuo gatvės. Dar rinkimų metu jų bendruomenė garbingiau elgėsi, nei nuo verslo atskiri ..kaip galutinai suciniškėję. Per ką besibaigianti tarybos kadencija rimtai vertinant fiasko. Bei ir būsimoje nusišviečia nuo priklausomai, kaip užsileis.
Pagal įstatymus valdžia turi…
Komentaras
Pagal įstatymus valdžia turi tarnaut -dirbt žmonėms. Pagal LR Konstitucijos 46 str. tarnaut bendrai tautos gerovei. Reiškia per savivaldą Alytuje tarnaut viso apie 50 tūkstančių alytiškių gerovei. O ne renovuotom, bet pustuštėm mokyklom ar aikštėm, pertekliniams etatams išlaikomiems saviems ar kelių po verslu nežabotom ambicijom. Kur visi atvejai Alytuje veda į nykimą. Nes per besibaigiančią kadenciją praktiškai visų valstybinių institucijų padaliniai Alytuje dėl drastiško gyventojų mažėjimo jau atlikę pertvarkymus. Tik savivaldybė ir teisėsauga, kur nuo Vilniaus valdžia su teisėsauga sau susikėlę atlyginimus o į apačias kitiems taupyt -dar užsilikę Alytuj. Vienok jų bendrom pastangom pasiekta, kad Alytuje užslopinti ir reti kur gali sėkmingai vystyt Alytų, sminga. Net naujas meras pastebėjo, kad pasitvirtintoj per tarybą strategiją siekt, kad gyventojų mažėjimas ne viršytų4 proc. kaip esamo 2,4 proc. per daug -vienok kitiems nerūpi. Tai reiškia gyventojų mažėjimas per būsimą kadenciją regis nesunkiai pritemps iki 10 tūkstančių. Esmėj patys savo neatsakingumo valdyme įkaitai. Nes dabartinė situacija, kaip švietimo sistemoj vyrauja dauguma kur iki pensijos keli metai ir nėra kur dėtis - taip ir daugumoj Alytuj panaši situacija vyrauja. Ir aštrėja.... Tad prakutę vaikai mauna kuo toliau nuo Alytaus net neatsisukdami, palikę čia gudručius su savo rinktom valdžiom ..smagintis. Kur mokyklose ne visiems užtenka jau pamokų dėl mokinių retėjimo ir prasideda, kas ką? Per ką didėja stresai ir nervai bei sveikatos eikvojasi. Tad rajone nors kelis kolumbariumus įsirengė, kad neverkšlent likę, kad nėra kam kapų prižiūrėt. Alytuj ir to nesugebėta...
Kodėl Alytuj nesirūpinama…
Komentaras
Kodėl Alytuj nesirūpinama ekonomikos užvedimu ir efektyviu lėšų naudojimu? O stengiamasi tuštėjančio biudžeto likučius į save nusitempt, o kitiems nors ir tvanas. Tas švietimo pertvarkas reaguojant į gyventojų mažėjimą visi pasidarę ir be problemų. Tik Alytuje gudraut nenustoja. Ir praktiškai per visas sritis. Štai Kaunas pirmą kart pasiekė, kad anais metais padidėjo gyventojų prie 1000 per metus. Iki tol mažėjo. Reiškia Kaunas kaip kadencijos pradžioje užsibrėžė reaguot į gyventojų mažėjimą ir mažino savivaldybės ir jos institucijų darbuotojų skaičių. Nes siekė efektyvumo ir pasiekė. Tada prieš kelis metus jie švietimo pertvarką ant greičio darė. Ten ir konservatoriai pradėjo prieš. Tada konservatoriams prieš akis padėjo audito išvadas dėl bendros savivaldybės finansinės būklės. Ir švietimo sistemos audito išvadas. Kur trumpai buvo surašyta ten taip ir taip, bei galimi sprendimai. Pasiūlė konservatoriams geriau pateikt -nesugebėjo ir aptilo. Ir pasiekė, kad gyventojų jau daugėja reiškia finansiniai srautai ekonomiškai cirkuliuoja. Jie net neleidžia sau dabar mero igaunuracijos, nes per brangu. Kaip Alytuj sau leidžia, vadinasi ne per brangu jiems? Tai yra iškart parodo požiūrių skirtumus Kauno ir Alytaus m. per savivaldą. Kurie priešingi. Dabar ši Alytaus bebaigianti kadencija prieš mėnesį pasitvirtino strateginį vystymo planą 3 metams. Kur net naujas meras užsižiūrėjo, kad siekis siekt, kad gyventojų mažėjimas ne viršytų 4 proc. neramina. Nes ir esamas mažėjimas 2,4 proc. daug ir slegia. Tik gal nespėjo pasigilint, kad esamas meras pagal kompetenciją esmėj kas mėnesį gauna visapusišką informaciją iš visų sričių. Kaip kinta gyventojų skaičius, kiek atliekų kiekiai svyruoja ir panašiai. Todėl LR Vietos sav. Įst. 20 str., 3., 2) aiškiai sako. Meras rūpinasi savivaldybės raidos rodiklių analize ir strategijų-programų-projektų gerint sprendimais bei jų įgyvendinimo kontrole. Reiškia meras pagal šią informaciją turi parengt pirminius sprendimų variantus ir teikt tarybai svarstyt ir visi kartu priimt apdirbtus galutinius sprendimus. Bet to nesimato. Vienok įtraukiant į strategiją galimą 4 proc. gyventojų mažėjimą reiškia reaguoja pagal faktą. Kas kartu reiškia kaip ir didėja lėšų neefektyvumas. Tik Alytuj sugeba ir po rinkimų neįvardint kiek biudžete paskolų. O jų grubiai apie 15 milijonų eurų. vertinant, kad didieji projektai pasibaigę reiškia sugrįžę skolintos lėšos, tų paskolų gali būt kokia 5 milijonai eurų. ką galima pagrįst atseit pajamų mokesčių skirtumų išlaidos. Bet štai apie 10 milijonų eurų, čia kaip ne pagal galimybes. Lyginam, metinis biudžetas apie 60 milijonų eurų. Pusė iš Vilniaus švietimui. Sava dalis apie 30 milijonų. Gyventojų mažėjimas reiškia mažėja savų renkamų mokesčių dalis. Tad kaip Kaunas kurie jau patys iš savęs, Alytus patys neužsidirba jau ir seniai. Tad džiugesys ir dėl šilumos tinklų, kur galimos ieškinių sumos 10n milijonų, matyt todėl apie biudžeto konkrečius lėšų skaičiukus ir jų pokyčius nutyli. Leisdami sau iš konteksto pafilosofuot..savo miesto ateities sąskaita. Kur ateitis kol kas nieko gera... O gyvent Alytuje ir uždirbt visi nori. Tik ne visiems...
Komentuoti