Į Alytų sugrįžusių emigrantų patirtis: „Lietuvybės centras – neįkainojama pagalba” (1)
Atsikraustė azerbaidžaniečiai
Į Alytų gyventi šią vasarą atsikraustė azerbaidžaniečių šeima – tėtis Arifas Mammadovas, mama Kamala Mamedova, penkiametė dukra Irada Mammadli ir šešiametis sūnus Muradas Mammadlis.
Arifą su Alytumi šilti jausmai sieja nuo vaikystės, čia dažnai lankydavosi jo tėvai, čia įsikūrė ir gyveno kiti giminaičiai.
„Į Alytų atvažiuodavau labai dažnai, čia pradėjau kurti savo verslą. Šis miestas man tapo savas, mielas, į jį sugrįžti mane traukdavo nuolat. Tad nusprendžiau į jį atsivežti ir savo šeimą“, – pasakojo Arifas.
Beje, šiuo metu, bandydamas galutinai įsitvirtinti Alytuje, Arifas jau kuria verslo planus. Tačiau jais dalytis, kol visa tai neįgyvendinta, vyras neskuba.
Jo žmona Kamala, kurią alytiškiai jau įprato vadinti Kamila, savo šalyje dirbo medike laboratorijoje. Kol kas ieškoti darbo galimybių Alytuje neskuba, pirmiausia nori gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Pirmą kartą savo šeimą į Alytų jis atsivežė dar praėjusią žiemą po Naujųjų metų. Tris mėnesius pagyvenę Dzūkijos sostinėje, vėl sugrįžo į Azerbaidžaną, Baku, kur iki šiol gyveno, o vasarą sugrįžo į Lietuvą, tik jau su ketinimais čia pasilikti.
Mokyklą rekomendavo pažįstami
Šiuo metu šeima rūpinasi vizomis, leidžiančiomis nuolat gyventi mūsų šalyje. Sūnui gauti leidimą čia gyventi jau pavyko, nes jis pradėjo lankyti pradines klases. Kol kas tiek žmona, tiek dukra gyventi čia gali tik metus, tačiau Arifas tikisi, kad per tą laiką pavyks susitvarkyti visus biurokratinius reikalus ir nuolat gyventi Lietuvoje galės visa šeima.
„Aš jau pripratau čia gyventi ir labai noriu, kad visa mano šeima taip pat čia liktų. Man Lietuva yra kaip sava šalis. Nepasakyčiau, kad esu čia dėl to, kad daug uždirbu. Ne, tiesiog man čia patinka“, – teigė vyriškis. Arifas pasakojo, kad turėjęs pasiūlymų apsistoti ir dirbti kituose Lietuvos miestuose, tačiau sentimentai Alytui nugalėjo.
„Čia turiu daug pažįstamų, draugų, čia nėra triukšmo. Graži aplinka, viskas kompaktiškai išdėstyta. Be to, žmonės čia draugiški ir mus priima lyg savus“, – tikino ponas Mammadovas.
Tiesa, Arifas puikiai moka bendrauti lietuviškai, o kiti jo šeimos nariai dar tik mokosi tai daryti. Abu vaikus sutuoktiniai nusprendė leisti į Alytaus Likiškėlių progimnaziją, kur yra įkurtas Lietuvybės centras. Apie jo veiklą, orientuotą į integracijos pagalbą emigrantų vaikams, šeima sužinojo iš pažįstamų. Tai ir buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs mokyklos pasirinkimą.
Švęs dvigubai
Nors Lietuvoje Arifo šeima praleido dar tik keletą mėnesių, tačiau jau išmoko daug lietuviškų žodžių, jau pradėjo suprasti jiems pasakytų frazių esmę ir pamažu patys pradeda kalbėti lietuviškai. Vaikai jau laisvai bendrauja ir su savo mokyklos draugais. Tiek Iradai, tiek Muradui gausinti lietuvių kalbos žinias, padėti perprasti lietuvišką kultūrą padės ir Lietuvybės centro mokytojai.
Pasak Arifo, lietuvių ir azerbaidžaniečių kultūriniai skirtumai nėra tokie dideli, kad tai trikdytų jo vaikus, todėl ir čia didesnių problemų, vyro įsitikinimu, kilti neturėtų. Šiuo metu labiausiai Arifo ir Kamalos atžalas kamuoja Azerbaidžane likusių artimų giminaičių, draugų ilgesys, tačiau juos tikrai retkarčiais šeima aplankys.
Beje, abu vaikai turės galimybę iš arčiau susipažinti su lietuviškomis tradicijomis, šventėmis, religiniais aspektais. Apie tai daugiau sužinoti Iradai ir Muradui padės Lietuvybės centro mokytojai.
Nors Arifo šeima krikščioniškų švenčių nešvenčia, tačiau apie jas žino nemažai. Daug laiko Lietuvoje leisdamas Arifas su draugais jas irgi švęsdavo, todėl apie lietuvių šventes daug pasakodavo ir savo šeimai. Nuo šiol azerbaidžaniečiai planuoja švęsti dvigubas šventes – tiek savo, tiek lietuvių, krikščioniškosios kultūros.
Iššūkis mokytojai
Kad azerbaidžaniečiams vaikams būtų lengviau pritapti, prie to prisideda ir jų mokytojai. Pavyzdžiui, Murado mokytoja metodininkė Asta Dvareckienė ne tik susidarė individualų planą darbui su naujuoju mokiniu, bet ir išmoko keletą posakių azerbaidžaniečių kalba.
„Kai sužinojau, kad turėsiu auklėtinį iš Azerbaidžano, man buvo didelis iššūkis. Vis galvojau, ką reikės daryti, kaip reikės jį priimti, kaip su juo bendrauti, nes jis mokėjo tik azerbaidžaniečių kalbą. Susidariau sau planą, kaip dirbti su šiuo vaiku, o kad galėčiau labiau vaikui padėti, išmokau keletą posakių azerbaidžaniečių kalba. Praėjus maždaug pusantros savaitės, Muradas jau mokėjo skaičiuoti lietuviškai, suprato visus paliepimus, prašymus, ką reikia padaryti. Pastebiu, kad Muradas labai gražiai pertraukų metu įsitraukia į bendrą klasės šurmulį, bendrauja su vaikais, geba sukoncentruoti dėmesį pamokos metu“, – taip apie savo mokinį atsiliepė pedagogė.
Paklausus, o kaip kiti klasės draugai priima kitatautį berniuką, mokytoja tikino, kad tam irgi reikėjo pasiruošti ir paruošti vaikus. Su vaikais mokytoja turėjo keletą užsiėmimų, per kuriuos kalbėjosi su jais, kaip jie į savo ratą turėtų priimti naująjį iš kitur atvykusį klasės draugą.
Sugrįžo iš Italijos
Visus praėjusius mokslo metus Lietuvybės centre lankėsi Italijos pilietybę turintis, gyventi į Alytų atvykęs ir dabar su močiute gyvenantis Nikolas Guidotti. Jo mama – šiuo metu vis dar emigravusi alytiškė Sandra. Tėtis – italas Markas. Artimiausiu metu jie taip pat planuoja grįžti iš Italijos ir įsitvirtinti Alytuje. Pirmą žingsnį link to jie jau padarė – dvylikametį Nikolą ir jo brolį septyniolikmetį Kernių jau apgyvendino pas jų močiutę Onutę Jekelevičienę.
Kernius gimė Lietuvoje, o į Italiją gyventi išvyko kiek vėliau. Ten jis praleido trylika metų. Nikolas gimė Italijoje ir ten gyveno iki pat grįžimo gyventi į Lietuvą. Su tėvais abu berniukai bendrauja kiekvieną dieną telefonu, socialiniais tinklais.
Dabar jau praėjo dveji metai, kai abu alytiškės anūkai gyvena ir mokosi čia. Kerniui kiek lengviau, mat jo šaknys Lietuvoje tvirtesnės, o Nikolui reikia šiek tiek daugiau pastangų įvaldyti lietuvių kalbą.
Neįkainojama pagalba
Kaip sakė ponia Onutė, į Lietuvą grįžę jos anūkai šiek tiek kalbėjo lietuviškai, tačiau daug ko nesuprato, jiems labai reikėjo pagalbos. Tačiau per tuos dvejus metus jiems pavyko persilaužti, nes yra imlūs. Ypač Nikolas. Italijoje jis baigė keturias klases, tačiau dėl Lietuvos ir Italijos esminių švietimo sistemos skirtumų Lietuvoje jam tęsti mokslus teko antroje klasėje. Jam sunku buvo suprasti kai kuriuos terminus, tačiau su Lietuvybės centro lietuvių kalbos mokytojos pagalba ši problema buvo išspręsta. Močiutė pabrėžė, kad Nikolas lietuvių kalbos diktantus jau rašo beveik be klaidų. Abu berniukai puikiai moka ir Lietuvos himną.
„Apskritai Alytaus Likiškėlių progimnazija abiem mano anūkams labai daug padėjo. Kerniui buvo skirtos visų dalykų papildomos pamokos. Nikolui reikėjo pagalbos įveikiant lietuvių kalbos barjerus. Be to, jiems labai patiko Lietuvybės centre organizuoti užsiėmimai, ypač išvykos. Po vienos tokios išvykos pas ūkininką, kuris svečius vaišino blynais, visą savaitę turėjau kepti tokius pačius blynus ir jie juos valgė. Ypač Nikolas džiaugiasi Lietuvybės centro mokytoju Giedriumi, kuris, kaip sakė Nikolas, net pačius neįdomiausius dalykus moka perteikti įdomiai. Galiu patvirtinti, kad Lietuvybės centras yra neįkainojama pagalba iš emigracijos sugrįžusiems vaikams“, – sakė ponia Onutė.
Galimybė įveikti barjerus
Įveikti lietuvių kalbos barjerus, suprasti ir lengviau įsilieti į kultūrinį gyvenimą iš emigracijos sugrįžusiems vaikams padeda Lietuvybės centre dirbantys mokytojai.
„Lietuvių kalbos mokytoja jiems padeda įveikti lietuvių kalbos barjerus, su kuriais jie susiduria per pamokas. Be to, mokytojai vaikams padeda išmokti gyventi ir su kultūriniais skirtumais. Mokytojai turi patirties dirbant su tokiais vaikais“, – teigė Ieva Radzvilienė, Lietuvybės centro koordinatorė.
Lietuvių kalbos žinias vaikams gausinti padeda lietuvių kalbos mokytoja Zita Bražinskienė. Pasak Ievos, ji turi ir vieną nuolatinę mokinę, kuri dar pernai kalbėjo tik rusiškai, tačiau mergaitės atkaklumas besimokant padėjo per metus išmokti puikiai kalbėti lietuviškai.
Lietuvybės centro mokytojas Giedrius Griškevičius vaikams padeda pažinti lietuvių kultūrą, su juo užsiėmimai Lietuvybės centre niekada nebūna nuobodūs.
Šiemet – dar daugiau veiklų
Lietuvybės centre vyksta daugybė kitų įdomių veiklų – organizuojamos įvairios edukacijos, supažindinama su papročiais, tautiniais aspektais, organizuojami įdomūs susitikimai su žinomomis, įdomiomis asmenybėmis. Ypač smagių naujovių čia laukia nuo šių metų. Alytaus miesto savivaldybė Lietuvybės centrui skyrė finansavimą, kuris suteikia daugiau galimybių išvykti į įvairias ekskursijas po žymiausias Lietuvos kultūrines vietas, objektus, taip pat vykdyti daugybę įvairių edukacijų išvykose ir klasėje.
Rugsėjo pabaigoje suplanuota Lietuvybės centro lankytojų ekskursija į Rumšiškes, vėliau – į Trakų pilį, Žuvinto biosferos rezervatą ir daugybę kitų vietų.
„Alytaus miesto savivaldybės finansavimas mums yra didelė paspirtis į priekį. Tai leidžia praplėsti veiklų spektrą, mokyti vaikus per įvairius patyrimus, suorganizuoti daugiau išvykų ir taip iš pažiūros nuobodžius dalykus pateikti dominančiais būdais. Tuo labai džiaugiasi ir centro mokytojai, pamačiau jų dar didesnę motyvaciją dirbti, nes vaikams jau bus galima ne tik pasakoti apie įvairius kultūrinius dalykus, bet ir su jais supažindinti gyvai. Lietuvybės centre turime lietuvių liaudies kalendorių, pagal kurį ir suksis mūsų veiklos“, – taip apie naujus mokslo metus Lietuvybės centre pasakojo koordinatorė.
Patirties semiasi kiti
Alytuje prieš metus atidarytas Lietuvybės centras – pirmoji tokia įstaiga Lietuvoje, iš kurios patirties semiasi kiti miestai. Praėjus metams, patirtis rodo, kad tokių centrų poreikis mūsų šalyje yra didelis.
„Nėra jokių nurodymų, kaip reikėtų dirbti su grįžusiais emigrantų vaikais. Mes dirbame įsiklausydami į tokių vaikų poreikius ir remiamės savo pajautimu. Ir tai pasiteisina. Mūsų patirtimi jau domisi Marijampolė. Alytus tikriausiai taps tuo tašku, į kurį remsis ir kiti miestai“, – sakė I.Radzvilienė.
Koordinatorė užsiminė ir apie ateities planus suburti eksemigrantų šeimų bendruomenę, kuri galėtų susitikti Lietuvybės centre ir užsiimti įvairiomis veiklomis.
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
"verslininkas" Arifas vieną…
Komentaras
"verslininkas" Arifas vieną įmonę įkuria pridaro skolų ,kuria kitą. Apgauna šimtus žmonių ir daro gera Alytui