Veisiejų regioninis parkas kviečia į varliagyvių balsų naktį

 Kokios varliagyvių rūšys gyvena Lietuvoje? Ar žinojote, kad Veisiejų regioniniame parke aptinkamos visos 13 Lietuvoje gyvenančių varliagyvių rūšių? Iš jų – 2 uodeguotieji ir 11 beuodegių. Kiekviena rūšis pasižymi savita išvaizda, spalvomis, elgsena bei gyvenimo būdu. Pasaulyje priskaičiuojama apie 500 tikrųjų varlių rūšių. Dalis jų – žaliosios varlės, kurios didžiąją gyvenimo dalį praleidžia vandenyje, o sausumoje pasirodo tik pakrantėse, iš kurių gali greitai vėl pasinerti į vandenį. Lietuvoje sutinkamos trys žaliosios varlės: ežerinė, mažoji kūdrinė ir didžioji kūdrinė varlė. Be jų, išskiriamos ir rusvosios varlės – pievinė bei smailiasnukė. Pastaroji ypač įdomi – pavasarį smailiasnukių varlių patinėliai trumpam tampa ryškiai mėlyni. 

Veisiejų regione taip pat aptinkamas paprastasis tritonas, o paprastoji česnakė išsiskiria ne tik savitu kvapu, bet ir katiną primenančiomis akimis. Pasaulyje gyvena ir apie 630 rupūžių rūšių, o Lietuvoje sutinkamos trys – pilkoji, žalioji ir nendrinė rupūžės. Varliagyvių pasaulis yra itin trapus. 

Net 5 iš 13 Lietuvoje gyvenančių rūšių įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą: europinė medvarlė, raudonpilvė kūmutė, žalioji ir nendrinė rupūžės bei skiauterėtasis tritonas. Kodėl jie nyksta? Pagrindinės varliagyvių nykimo priežastys – sparčiai besikeičiančios ir nykstančios jų gyvenamosios buveinės. Viena didžiausių grėsmių yra šlapynių sausinimas – natūralios, drėgnos vietos, kuriose varliagyviai veisiasi ir maitinasi, virsta dirbamais laukais ar kitomis žmogaus veiklai pritaikytomis teritorijomis. Taip prarandamos svarbiausios nerštavietės ir slėptuvės. Ne mažiau pavojingas ir vandens telkinių užaugimas – kai tvenkiniai, kūdros ar ežerų pakraščiai palaipsniui užželia augmenija, vandens paviršiaus sumažėja, o buveinės tampa nebetinkamos jautrioms rūšims. Prie to prisideda ir tarša – į vandens telkinius patekusios trąšos, pesticidai bei kitos cheminės medžiagos ne tik blogina vandens kokybę, bet ir tiesiogiai veikia varliagyvių vystymąsi bei išlikimą. Didelį poveikį daro ir intensyvus ūkininkavimas – melioracija, pievų ir šlapynių suarimas bei natūralių pakrančių sunaikinimas mažina biologinę įvairovę ir naikina svarbias migracijos bei veisimosi vietas.

 Galiausiai vis stipriau jaučiamas klimato kaitos poveikis: šiltėjantis klimatas, neįprasti orų svyravimai, sausros ar staigūs temperatūrų pokyčiai trikdo varliagyvių dauginimosi ciklus ir išgyvenimą. Ko tikėtis renginyje? Sužinosite daug įdomių varliagyvių ypatybių, pavyzdžiui, ar žinojote, kad pirmosios po žiemos pabunda pievinės varlės, vėliau – rupūžės, o žaliosios varlės – paskutinės? Ar teko girdėti skiauterėtąjį tritoną ar europinę medvarlę? Jos kurkimas gali būti girdimas net už 1,5 km. O kaip skamba raudonpilvės kūmutės balsas – panašus į kurio paukščio, o gal muzikos instrumento?

 Renginio pradžioje Veisiejų regioninio parko lankytojų centre dalyviai klausysis pasakojimų apie varliagyvius, galės pasimatuoti medvarlės kostiumą, o vaikai – žaisti ir kurti varlių tema. Vėliau keliausime į gamtą – pievas ir balas, kur stebėsime varliagyvių elgseną ir klausysimės jų chorų natūralioje aplinkoje. 

Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ruošta informacija