Miesto švietimo vedlė L.Šernienė: „Viešinimas kenkia bendram kontekstui“

L.Šernienė: „Viešinimas kenkia“

Savo atsakymą „Alytaus naujienoms“ buvusi Alytaus šv. Benedikto gimnazijos direktorė L.Šernienė pradėjo taip: „<...> teiginys „Jūsų pozicija buvo leisti mokytojui dirbti tol, kol neįsiteisėjo nuosprendis“ neatitinka tikrovės. Aš sužinojau apie teisiamą mokytoją, kai jis jau nebedirbo gimnazijoje. Su juo buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, ir ji buvo jau nutraukta. 

L.Šernienei buvo pateiktas ir šis klausimas: „Ar nemanote, kad vykstantis teisminis procesas galėjo pakenkti gimnazijos reputacijai?“ 

„Tos pačios istorijos tendencingas viešinimas antrus metus, daug kartų iš eilės kenkia ne tik gimnazijai, bet ir bendram švietimo kontekstui.“, – trumpai atsakė L.Šernienė.

Pasidomėjome ir tuo, kaip ji dabar vertina šią situaciją, kai tapo Švietimo ir sporto skyriaus vedėja. „Ar kas nors pasikeitė jūsų nuostatose?“ – klausėme buvusios gimnazijos vadovės. 

„Esu ne tik vadovė, bet taip pat ir mama, ir močiutė. Mano vertybinės nuostatos nepasikeitė, liko tos pačios“, – sekė trumpas atsakymas.

Turimais bylos duomenimis, dabar jau nuteistasis V.P. pats teigė, kad, tebedirbdamas gimnazijoje, direktorę apie pradėtą teisinį procesą informavo...

Atsakomybę dėl informavimo perleistų teisėsaugos institucijoms

Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas D.Žvirdauskas teisino gimnazijos direktorę, sakydamas, kad ji neturėjo galimybės sužinoti apie neįsiteisėjusį nuosprendį.

Ar daugiau nei po metų D.Žvirdausko nuomonė išliko tokia pat? „Iš esmės mano anksčiau išsakyta nuomonė nepasikeitė. Kyla klausimai: kaip ugdymo įstaigos vadovas gali sužinoti apie iškeltą baudžiamąją bylą, jeigu žmogus pats nepasisako? Dabartinė tvarka yra tokia, kad duomenų apie teistumą bei padarytas nusikalstamas veikas reikalaujama tik iš naujai įsidarbinančių mokytojų. Kyla klausimas, kaip kontroliuoti, ar mokytojas nėra padaręs nusikalstamų veikų, kai jis jau seniai dirba? 

Buvome išsiuntę užklausą į ministeriją, klausėme, kaip tai padaryti, tačiau atsakymo negavome. Manau, šios informacijos paieška neturėtų būti mokyklų vadovų rūpestis ir duomenys apie pradėtus teisinius procesus turėtų atkeliauti iš teisėsaugos institucijų. Kiek girdėjau, minėtoje byloje ėjo kalba, kad esą mokytojas pats pasisakė direktorei apie jam iškeltą baudžiamąją bylą. Tokiu atveju, jeigu pedagogas apie tokias aplinkybes pasisakytų man, pasikonsultuočiau su teisininku ir ieškočiau būdų sustabdyti jo darbą su vaikais. Tais klausimais visuomenė jautri ir vadovui reikia būti atidžiam, tačiau visada galioja nekaltumo prezumpcija – asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Manau, ateityje informacijos sutikrinimui bus panaudotos skaitmeninės priemonės ir dirbtinio intelekto galimybės“, – atsakė Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas.

Svarbiausias klausimas – ar suprato ir galėjo valdyti savo veiksmus

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresnioji patarėja Agnė Marčiukaitienė mūsų redakciją informavo, kad per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo nustatyta 190 galimo seksualinio smurto prieš vaiką atvejų, 2023 m. – 384, o 2022 m. – 300 atvejų. Alytiškiui mokytojui nustatytas pedofilijos sutrikimas. 

Dėl šios priežasties  alytiškis mokytojas V.P., prieš baigiant nagrinėti baudžiamąją bylą, buvo prašęs jo nebausti laisvės atėmimo bausme, bet...

Daugiau sužinosite skaitydami laikraščio „Alytaus naujienos“ 14037-ajį numerį.

Geriausias ir pats pigiausias būdas laikraštį skaityti, yra jį užsisakyti visiems metams. 

Su pristatymu į namus ar įstaigą 2025-iesiems „Alytaus naujienos“ kainuoja 75 Eur. 

Daugiau apie laikraščio prenumeratą – čia.

© Publikacijų autorystė yra saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas

„Alytaus naujienų“ laikraščio projekto „Viešojo intereso periskopas“ (VIP) publikacija.   

Projektą iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“.  

Daugiau skaitykite www.alytausnaujienos.lt/vip