Ka­ras ir „iš­tek­lių kon­flik­tų” kon­cep­ci­ja

Liūd­nų me­ti­nių pro­ga bus vėl ne­ma­žai ana­li­zės, at­si­mi­ni­mų. Vie­ni eks­per­tai pri­si­mins ke­lių de­šimt­me­čių se­nu­mo ame­ri­kie­čių po­li­to­lo­go ir vals­ty­bės vei­kė­jo Zbig­ne­wo Brze­zins­kio te­zę, esą Ru­si­ja be Uk­rai­nos – jau ne­be im­pe­ri­ja.

Su­prask: ka­dan­gi p. Pu­ti­nas yra pri­sie­kęs im­pe­ria­lis­tas, lai­kąs sa­ve „ru­siš­kų že­mių su­rin­kė­ju“, anks­čiau ar vė­liau ka­rą prieš uk­rai­nie­čius jis tu­rė­jęs pra­dė­ti. Ypač, jei­gu po­li­ti­nis Ky­ji­vas im­tų drei­fuo­ti kur nors į ki­tą, nei Ru­si­jos da­bar­ti­niam po­li­ti­kos eli­tui no­ri­si, pu­sę.

Ki­ti vėl mė­gins pa­teik­ti sąskai­tas Va­ka­rams, esą jie per­ne­lyg ap­si­blau­su­sio­mis aki­mis ste­bė­jo Ru­si­jos ka­ri­nę ak­ci­ją prieš Gru­zi­ją 2008 m., 2014 m. Uk­rai­nai pri­klau­siu­sio Kry­mo pu­sia­sa­lio anek­si­ją ir ban­dy­mą su­kel­ti pi­lie­ti­nį ka­rą šios ša­lies ry­tuo­se – Lu­gans­ko ir Don­ba­so re­gio­ne.

Tre­ti ne­pa­mirš pri­kiš­ti uk­rai­nie­čiams, kad jie per­ne­lyg il­gai blaš­kė­si tarp orien­ta­ci­jos vek­to­rių, tarp Ry­tų ir Va­ka­rų. Men­ki­no sa­vo gin­kluo­tą­sias pa­jė­gas ir per­nai p. Pu­ti­no or­ga­ni­zuo­tą in­va­zi­ją pa­si­ti­ko veik pli­ki ir ba­si ka­ro amu­ni­ci­jos po­žiū­riu.

Iš tik­rų­jų Uk­rai­na p. Pu­ti­nui – kaž­koks iš pa­są­mo­nės kir­ban­tis klau­si­mas. 2014 m., ka­da man te­ko ben­drau­ti su vie­nu įžy­miau­sių nuo Ru­si­jos val­džios ne­pri­klau­so­mų eks­per­tų – laik­raš­čio „No­va­ja ga­ze­ta“ ko­res­pon­den­tu ir fon­do „Ja­mes­town“ ben­dra­dar­biu Pa­ve­lu Fel­gen­hau­e­riu. Jis sa­kė, kad kol Mask­va yra įstri­gu­si Uk­rai­no­je, jos ag­re­sy­vi po­li­ti­ka ne­tu­rė­tų plės­tis to­lyn į Va­ka­rus.

Tą­syk kal­bė­jo­mės ir apie tai, kur jis ma­to am­žių san­dū­ro­je at­si­ra­du­sio Ru­si­jos po­li­ti­nio re­ži­mo pa­ma­ti­nį ag­re­sy­vu­mą (t. y. at­me­tant vie­šai gir­di­mą re­to­ri­ką). Po­nas Fel­gen­hau­e­ris iš­kart nu­ro­dė veik ne­at­re­mia­mą fak­tą: tuo me­tu Ru­si­jos val­džia bu­vo pri­ėmu­si spren­di­mą iki 2020 m. į ša­lies gy­ny­bą in­ves­tuo­ti apie 300 mlrd. Eur.

Šis spren­di­mas bu­vo pa­rem­tas kon­cep­ci­ja, ku­rią tuo me­tu tran­slia­vo Ru­si­jos gin­kluo­tų­jų pa­jė­gų ge­ne­ra­li­nio šta­bo vir­ši­nin­kas, ge­ne­ro­las Va­le­ri­jus Ge­ra­si­mo­vas (tas pats, ku­ris šian­dien va­do­vau­ja ka­ro veiks­mams Uk­rai­no­je), o po­li­ti­nį pa­grin­di­mą vie­ši­no vie­nas ar­ti­miau­sių p. Pu­ti­no ben­dra­žy­gių – Ru­si­jos sau­gu­mo ta­ry­bos sek­re­to­rius Ni­ko­la­jus Pa­tru­še­vas.

Tos kon­cep­ci­jos es­mė – Ru­si­jai ta­ria­mai gre­sian­tys ka­rai dėl gam­tos iš­tek­lių. Ją Krem­lius grin­dė va­di­na­mą­ja XIX a. Malt­hu­so spąs­tų (angl. Malt­hu­sian trap) te­ori­ja. Esą Že­mė­je at­si­ra­dęs gy­ven­to­jų per­tek­lius, pri­trū­kus mais­to pro­duk­tų, vers Va­ka­rų ša­lis kė­sin­tis į Ru­si­jos tu­ri­mas iš­ka­se­nas, juo la­biau to­kią te­zę kaž­ka­da vie­šai reiš­ku­si ir bu­vu­si JAV vals­ty­bės sek­re­to­rė pre­zi­den­to Bil­lo Clin­to­no ad­mi­nist­ra­ci­jo­je Ma­de­lei­ne Alb­right (nors šis jai pri­ski­ria­mas tei­gi­nys iš tik­rų­jų yra klie­de­sys).

O dėl to Ru­si­jai ky­lan­tis iš­šū­kis – sa­vo tu­ri­mus iš­tek­lius ap­gin­ti vi­so­mis įma­no­mis prie­mo­nė­mis.

Kon­cep­ci­ja ra­do­si tuo me­tu, ka­da jau bu­vo aiš­ku, kad gam­tos iš­tek­liai yra ma­žiau ti­kė­ti­na bū­si­mų­jų re­gio­ni­nių ar glo­ba­lių ka­rų prie­žas­tis nei ka­da nors anks­čiau: pa­sau­ly­je ra­do­si ne­kon­ven­ci­nių naf­tos ir du­jų ga­vy­bos bū­dų, to­bu­lė­jo ga­vy­bos tech­no­lo­gi­jos, at­si­nau­ji­nan­čių­jų iš­tek­lių ir dau­gė­jo ša­lių, iš­gau­nan­čių iš­tek­lius, skai­čius.

Ir Va­ka­rų ša­lių po­li­ti­kų akys ap­si­blau­sė dėl to, kad už per­ka­mus ener­gi­jos iš­tek­lius jie dos­niai mo­kė­jo do­le­riais, eu­rais, sva­rais bei fran­kais ir lai­min­gai, tin­giai gy­ve­no. Ta­čiau Mask­vo­je ši in­te­lek­tu­a­liai at­gy­ve­nu­si po­li­ti­nė kon­cep­ci­ja ta­po pir­ma­ei­lės svar­bos dar­bo­tvarkės te­ma. Nes bu­vo in­ves­tuo­ja­ma ne tik į gin­kluo­tą­sias pa­ja­mas, bet ir va­di­na­mą­ją ener­ge­ti­nę di­plo­ma­ti­ją, sie­kiant pa­jung­ti nuo Ru­si­jos ener­gi­jos iš­tek­lių pri­klau­san­čias ša­lis į Mask­vos or­bi­tą.

Ru­si­jos ener­gi­jos kom­pa­ni­jų va­do­vai, su jo­mis ir po­li­ti­ne ša­lies val­džia su­si­ję ener­ge­ti­kos bei po­li­ti­kos eks­per­tai ke­le­tą me­tų tar­si už­si­kir­tę kar­to­jo, esą JAV ska­lū­nų du­jų ga­vy­bos pra­mo­nė, at­si­nau­ji­nan­čių ener­gi­jos iš­tek­lių plėt­ra tė­ra prieš Ru­si­ją nu­kreip­tos pro­pa­gan­dos bur­bu­lai.

Ru­si­jos vals­ti­ni­nės naf­tos kom­pa­ni­jos kom­pa­ni­jos „Ros­neft“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas Igo­ris Se­či­nas (taip pat se­nas p. Pu­ti­no bi­čiu­lis) gąs­di­no vi­są pa­sau­lį, kad 2017 m. naf­tos sta­ti­nė rin­ko­se kai­nuos ma­žiau­siai 150 JAV do­le­rių.

Pa­gal tuo me­tu vy­ku­sius ka­ri­nius Ru­si­jos ka­riuo­me­nės mo­ky­mus, jų sce­na­ri­jai ar­ba le­gen­dos aki­vaiz­džiai ro­dė, kad ruo­šia­ma­si jei ne ka­rui, tai rim­tam gin­kluo­ta­jam kon­flik­tui. 2013 m. įvy­ku­siuo­se mil­ži­niš­kuo­se, net ver­ti­nant So­vie­tų Są­jun­gos lai­kus, mo­ky­muo­se bu­vo vei­kia­ma pa­gal sce­na­ri­jų, esą „Mi­su­ri­jos“ (su­pran­ta­ma, kad tai JAV) vals­ty­bė To­li­muo­siuo­se Ry­tuo­se pa­si­nau­do­jo te­ri­to­ri­niu gin­ču (tu­ri­mas gal­vo­je Ru­si­jos ir Ja­po­ni­jos gin­čas dėl Ku­ri­lų sa­lų) ir su sa­vo są­jun­gi­nin­kais pra­dė­jo in­va­zi­ją į pras­tai gi­na­mus Ru­si­jos To­li­mų­jų Ry­tų pu­sia­sa­lius bei sa­las: Ku­ri­lus, Sa­cha­li­ną, Kam­čiat­ką, Čiuk­či­ją ir Vran­ge­lio sa­lą.

O Ru­si­jos ka­riuo­me­nė tel­kė re­zer­vus net eu­ro­pi­nė­je ša­lies da­ly­je, per­me­tė juos į ry­tus ir kontr­ata­ka­vo įsi­ver­žė­lius. Taip įsi­vaiz­duo­ti at­ei­ties ka­rai Ru­si­jo­je.

Iro­ni­ja: nuo­sek­liai bei įnir­tin­gai dau­žy­da­mas gal­vą į kel­mą vis dėl­to ga­li at­si­dur­ti ly­gia­gre­čioje tik­ro­vė­je. Pra­ėjus 12 mė­ne­sių nuo ka­ro Uk­rai­no­je pra­džios, kai ku­riuose Ru­si­jos, vi­sų pir­ma na­cio­na­li­niuo­se, re­gio­nuo­se ran­da­si bruz­de­sio žen­klų, ku­rie Krem­liaus mąs­ty­to­jams ga­li tap­ti pa­na­šūs į tuos, ku­rie ati­tin­ka ta­ria­mą Va­ka­rų no­rą su­skal­dy­ti ir su­nai­kin­ti Ru­si­ją dėl pre­ten­zi­jų į jos iš­tek­lius...