Aly­taus ra­jo­ne per daug dik­ta­tū­ros, po­ky­čius ga­li da­ry­ti tik nau­ji žmo­nės val­džio­je

Tu­rė­jau daug nu­si­skun­di­mų dėl ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­bo

Kai Jūs, Aly­taus ra­jo­no gy­ven­to­jai, ma­ne iš­rin­ko­te į pra­ėju­sios ka­den­ci­jos Sei­mą, sa­vi­val­dy­bė įsta­ty­miš­kai man tu­rė­jo su­teik­ti pa­tal­pas Jū­sų pri­ėmi­mui pa­čio­je ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je. Taip, man jas su­tei­kė.

Ir ką aš pa­ste­bė­jau? Ogi žmo­nės ne­drį­so pas ma­ne at­ei­ti su sa­vo pro­ble­mo­mis, bai­mi­no­si, kad bus pa­ste­bė­ti ra­jo­no val­džios at­sto­vų. Man be­li­ko ieš­ko­ti ki­tų pa­tal­pų gy­ven­to­jų pri­ėmi­mui. Jas iš­si­nuo­mo­jau Aly­taus cen­tre. Ka­dan­gi į ma­ne, kaip Sei­mo na­rį, ėmė kreip­tis ne tik aly­tiš­kiai, bet žmo­nės ir iš ap­lin­ki­nių ra­jo­nų, ati­da­riau sa­vo biu­rą ir Va­rė­no­je.

Dau­giau­sia gy­ven­to­jai pra­šė pa­gal­bos že­mės klau­si­mais ir dėl ke­lių tvar­ky­mo. Tu­rė­jau daug nu­si­skun­di­mų dėl Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­bo.

Žmo­nės įsi­vaiz­duo­ja, kad Sei­mo na­rys ga­li jiems daug pa­dė­ti. Ži­no­ma, ne­ma­žai ir pa­dė­jau. Ne vie­nu at­ve­ju ma­no ini­cia­ty­vas per­im­da­vo Aly­taus ra­jo­no val­džia ir jas įgy­ven­din­da­vo kaip sa­vo pro­jek­tus, ypač dėl kai ku­rių ke­lių ra­jo­ne tvar­ky­mo. Bet į tai per daug ne­krei­piau dė­me­sio, svar­biau­sia, kad žmo­nės su­lauk­da­vo pa­gal­bos.

La­bai džiau­giuo­si, kad ma­no, kaip Sei­mo na­rio, pa­dė­jė­ja ta­da su­ti­ko dirb­ti Sei­mo kon­tro­lie­rių įstai­gos bu­vu­si spe­cia­lis­tė tei­si­nin­kė An­ta­ni­na Snars­kie­nė, su jos pa­gal­ba pa­vy­ko tik­rai la­bai daug pa­da­ry­ti. Ji da­bar yra Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rė ir ma­no at­sto­vau­ja­mos par­ti­jos – Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos kan­di­da­tų są­ra­še į rajono tarybą.

Ar­tė­jant bū­si­mos ka­den­ci­jos sa­vi­val­dos rin­ki­mams, nu­spren­džiau kan­di­da­tuo­ti į Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­rus, nes tik dirb­da­mas vie­ti­nė­je val­džio­je ga­li dau­giau­sia pa­dė­ti gy­ven­to­jams.

Ma­nau, kad tam tu­riu pa­tir­ties ne tik kaip bu­vęs Sei­mo na­rys, kai te­ko dirb­ti jo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­te, An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jo­je, va­do­vau­ti Kon­sti­tu­ci­jos ko­mi­si­jai, bet ir kaip bu­vęs že­mės ūkio spe­cia­lis­tas – moks­li­nis ag­ro­no­mas, Aly­taus ra­jo­no ben­dro­vė­se dar­ba­vę­sis šiuo spe­cia­lis­tu ir va­do­vu.

Jau­čiuo­si pri­si­dė­jęs prie va­di­na­mo­sios che­mi­jos ga­myk­los sta­ty­bos Aly­tu­je su­stab­dy­mo

Tik­riau­siai aly­tiš­kiai ir ra­jo­no gy­ven­to­jai pri­si­me­na, kaip vi­siš­kai ne­se­niai Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je bu­vo pla­nuo­ja­ma sta­ty­ti mi­ne­ra­li­nių uo­lie­nų per­dir­bi­mo ar­ba va­di­na­mą­ją che­mi­jos ga­myk­lą. Iki šios die­nos esu įsi­ti­ki­nęs, kad jai pra­dė­jus veik­ti, nuo sklei­džia­mų kva­pų ir ne­lai­mės at­ve­ju bū­tų ken­tė­ję ne tik Aly­taus mies­to žmonės, bet ir ne­ma­ža da­lis Aly­taus ra­jo­no gy­ven­to­jų. Šią ga­myk­lą bu­vo pla­nuo­ja­ma sta­ty­ti vos ne ties mies­to su ra­jo­nu ri­ba.

Ta­da bū­da­mas Sei­mo na­riu ėmiau or­ga­ni­zuo­ti gy­ven­to­jų pe­ti­ci­ją, kaip pa­si­prie­ši­ni­mą to­kios ga­myk­los sta­ty­bai. Ją pa­si­ra­šė apie pus­tre­čio tūks­tan­čio gy­ven­to­jų. Tuo­met man, kaip Sei­mo na­riui, šios ga­myk­los sta­ty­bos klau­si­mu te­ko skai­ty­ti pra­ne­ši­mą Sei­me. Kai kas iš ko­le­gų net ne­pa­ti­kė­jo, kad Aly­tu­je pla­nuo­ja­ma sta­ty­ti pa­vo­jų gy­ven­to­jams ke­lian­čią įmo­nę.

Jau­čiuo­si pri­si­dė­jęs prie va­di­na­mo­sios che­mi­jos ga­myk­los sta­ty­bos Aly­tu­je su­stab­dy­mo. Gal­būt gy­ven­to­jai ir pra­ra­do ža­dė­tas bran­giai ap­mo­ka­mas dar­bo vie­tas, bet žmo­nių svei­ka­ta ir ap­lin­kai ne­ke­lia­mas pa­vo­jus, man re­gis, svar­biau­sia.

Gy­ven­to­jų ge­ro­vė ir jų svei­ka­ta – man svar­biau­sia

Jei Jūs, Aly­taus ra­jo­no žmo­nės, ma­ne iš­rink­tu­mė­te me­ru, man Jū­sų ge­ro­vė ir svei­ka­ta bū­tų svar­biau­sia. Ne vel­tui mes vie­ni ki­tiems lin­ki­me svei­ka­tos, nes žmo­gus lai­min­gas, kol svei­kas.

Ge­rai pri­si­me­nu me­ce­na­to, Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos pir­mi­nin­ko Ra­mū­no Kar­baus­kio ir ma­no ini­cia­ty­va ra­jo­ne or­ga­ni­zuo­tas vy­rų ir mo­te­rų pa­tik­ros dėl vė­žio ak­ci­jas, kai spe­cia­lia­me au­to­bu­siu­ke jie tai ga­lė­jo pa­si­krin­ti. Daug žmo­nių at­ei­da­vo, ne vie­nam bu­vo nu­sta­ty­ta anks­ty­va vė­žio sta­di­ja ir pa­vy­ko žmo­nėms iš­si­gel­bė­ti gy­dan­tis.

Bet koks bu­vo ra­jo­no val­džios pa­si­prie­ši­ni­mas to­kiai ak­ci­jai! Kai ku­rio­se se­niū­ni­jo­se net ne­leis­da­vo pri­si­jung­ti elek­tros iš jai pa­val­džių įstai­gų, nes ak­ci­ją or­ga­ni­za­vo ne ra­jo­ną val­dan­čių par­ti­jų at­sto­vas.

Jei tap­čiau ra­jo­no me­ru, man tik­rai ne­rū­pė­tų, ko­kia par­ti­ja ren­gia žmo­nių svei­ka­tos pa­tik­ros ak­ci­jas, svar­biau­sia – kad jos vyk­tų ir žmo­nės ga­lė­tų tik­rin­tis.

Ko­ky­biš­kas ke­lių tvar­ky­mas ir at­lie­kų mo­kes­tis – bū­tų vie­ni iš pri­ori­te­tų

Šian­dien Aly­taus ra­jo­ne tik­rai ne­ma­žai lė­šų ski­ria­ma ke­liams tvar­ky­ti. Bet kaip jie tvar­ko­mi, ko­kia dar­bų ko­ky­bė, jei gy­ven­to­jai nuo­lat skun­džia­si. Iš­ky­la klau­si­mas, ar šie dar­bai pa­kan­ka­mai kon­tro­liuo­ja­mi.

Gal ir klys­tu, ta­čiau, ma­nau, kad ra­jo­no va­do­vus sie­ja tam tik­ri ne­skaid­rūs ry­šiai su kai ku­rio­mis ke­lių tvar­ky­mo įmo­nė­mis. Tad svar­bu ke­liams tvar­ky­ti ski­ria­mus pi­ni­gus, kaip sa­ko­ma, įsi­sa­vin­ti, o dar­bų ko­ky­bė lie­ka kaž­ke­lin­to­je vie­to­je.

Jei Jūs, mie­li ra­jo­no žmo­nės, ma­ne iš­rink­tu­mė­te me­ru, ko­ky­biš­kas ke­lių tvar­ky­mas, at­lie­ka­mų dar­bų kon­tro­lė ir gy­ven­to­jų nuo­mo­nė dėl pir­miau­sia re­mon­tuo­ti­nų šių ob­jek­tų tap­tų pri­ori­te­tu.

Aš, bū­da­mas Aly­taus ra­jo­no gy­ven­to­ju, kaip ir dau­ge­lis iš Jū­sų, ne­su­pran­tu, ko­dėl, įdie­gus at­lie­kų kon­tei­ne­rių svė­ri­mo sis­te­mą, už šią pa­slau­gą vis dar mo­ka­me pa­gal tu­ri­mą gy­ve­na­mą­jį plo­tą ir taip re­mia­me šiukš­lių tvar­ky­to­jų įmo­nę.

Tik­rai at­ėjo lai­kas keis­ti to­kią tvar­ką, ku­ri fi­nan­siš­kai ne­nau­din­ga gy­ven­to­jams. O ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė yra at­lie­kų tvar­ky­to­jų įmo­nės ak­ci­nin­kė ir ga­li da­ry­ti įta­ką, tik rei­kia tu­rė­ti no­rą pa­dė­ti žmo­nėms. Aš to­kį no­rą tu­riu ir, jei man su­teik­si­te ga­lias Aly­taus ra­jo­no val­džio­je, at­lie­kų mo­kes­čio skai­čia­vi­mo pa­kei­ti­mas bus vie­nas iš pir­mų­jų dar­bų.

Da­bar be­veik vi­si kan­di­da­tai į Aly­taus ra­jo­no me­rus kal­ba apie po­ky­čius. Ko­kie ga­li bū­ti po­ky­čiai, jei vi­si kan­di­da­tai ar­ba esa­mi, ar­ba bu­vę ra­jo­no va­do­vai, ar­ba ra­jo­no ta­ry­bos val­dan­čio­sios dau­gu­mos at­sto­vai. Įsi­ti­ki­nęs, kad tik­rų po­ky­čių ra­jo­ne ga­li­ma su­lauk­ti, jei­gu jo val­džio­je bus nau­ji žmo­nės.

Apie sa­ve ir ko­man­dą Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos rin­ki­muo­se

Gi­miau 1961 me­tais ba­lan­džio 11-ąją Va­rė­nos ra­jo­ne, Druc­kū­nų kai­me. Mo­kiau­si šio kai­mo tuo­me­tė­je aš­tuon­me­tė­je mo­kyk­lo­je, vė­liau – Aly­taus ra­jo­no Pu­nios ta­da be­si­va­di­nu­sio­je vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je, o bai­giau bu­vu­sią Mi­ros­la­vo vi­du­ri­nę mo­kyk­lą.

Dar be­si­va­di­nu­sio­je Lie­tu­vos že­mės ūkio aka­de­mi­jo­je įgi­jau moks­li­nio ag­ro­no­mo spe­cia­ly­bę, o Vil­niaus uni­ver­si­te­te – tei­sės ma­gist­ro laips­nį.

Gy­ve­nu Aly­taus ra­jo­ne, Pi­va­šiū­nų se­niū­ni­jo­je, Mi­ka­la­vo kai­me. Su žmo­na Zi­ta už­au­gi­no­me tris duk­ras, da­bar džiau­gia­mės pen­kiais anū­kais.

Tu­riu ke­lis di­džiau­sius po­mė­gius – dai­nuo­ti ir gro­ti gi­ta­ra, me­džio­ti, ko­lek­cio­nuo­ju vi­ni­li­nes plokš­te­les, re­mon­tuo­ju se­nus au­to­mo­bi­lius.

Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos kan­di­da­tų į Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bą są­ra­še, ku­ria­me rin­kė­jams pa­siū­ly­si­me 41 as­me­nį, yra daug ra­jo­ne ūki­nin­kau­jan­čių jau­nų žmo­nių, su ku­riais esu pa­žįs­ta­mas ne­ma­žai me­tų. Tai žmo­nės – pa­tys pa­si­siū­lę ba­lo­ti­ruo­tis į ra­jo­no ta­ry­bą ir no­rin­tys jo­je dirb­ti Jū­sų vi­sų la­bui.

Mū­sų nuo­mo­ne, šian­dien Aly­taus ra­jo­ne tik­rai per daug dik­ta­tū­ros. No­ri­si, kad vie­toj jos at­si­ras­tų dau­giau de­mo­kra­tijos, kad bū­tų gir­di­ma kiek­vie­no žmo­gaus nuo­mo­nė, kad ra­jo­no val­džios pa­gal­bos su­lauk­tų vi­si pra­šan­tie­ji, o ne iš­skir­ti­nai kaž­ku­ri par­ti­nė gru­pe­lė. Ne­at­si­tik­ti­nai į Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dos rin­ki­mus ei­na­me su šū­kiu – Tau, šei­mai, Aly­taus kraš­tui.

Tad, mie­li Aly­taus ra­jo­no gy­ven­to­jai, pra­šau Jū­sų ma­no, kaip kan­di­da­to į ra­jo­no me­rus, ir ma­no ko­man­dos pa­lai­ky­mo per ko­vo 5-ąją vyk­sian­čius sa­vi­val­dos rin­ki­mus. Di­de­lis ir nuo­šir­dus Jums ačiū – jau iš anks­to.

Pet­ras Va­liū­nas

Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos kan­di­da­tas į Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­rus

Po­li­ti­nė re­kla­ma bus ap­mo­kė­ta iš Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos PK są­skai­tos.

Užs. Nr. 22-011.