Alytaus mieste gyventojų padaugėjo, Alytaus rajone – sumažėjo (1)
Gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo karo pabėgėliai iš Ukrainos
Kaip sakė Valstybės duomenų agentūros Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus specialistė Birutė Stolytė, pernykščiam šalies nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo tai, kad į Lietuvą daugiau atvyko nei iš jos išvyko žmonių ir karo pabėgėliai iš Ukrainos.
2022-aisiais į Lietuvą imigravo arba atvyko gyventi 95,4 tūkst. žmonių. 50,5 tūkst. arba 2,1 karto daugiau nei 2021-aisiais. Užpernai 1 tūkst. šalies gyventojų teko 16, pernai – jau 33,7 imigrantų.
Pernai 62 tūkst. arba 65 proc. visų imigrantų atkeliavo iš Ukrainos, 9,9 tūkst. arba 10,4 proc. visų imigrantų – iš Baltarusijos, 5,8 tūkst. arba 6,1 proc. visų atvykusiųjų – iš Jungtinės Karalystės, 3,2 tūkst. arba 3,3 proc. visų atvažiavusiųjų gyventi į Lietuvą – iš Rusijos.
2022-aisiais į šalį grįžo 14,4 tūkst. arba 15 proc. visų imigrantų – Lietuvos piliečių. 9,3 tūkst. mažiau nei 2021-aisiais. Daugiausia jų pernai parvyko iš Jungtinės Karalystės – 5,7 tūkst., Norvegijos – 1,5 tūkst. ir Vokietijos – 1,4 tūkst. Imigravusių lietuvių iš Jungtinės Karalystės, palyginti su 2021-aisiais, sumažėjo 2,1 karto, iš Norvegijos ir Vokietijos – po 1,4 karto.
B.Stolytė pastebėjo, kad dėl didelio karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus pernai neto tarptautinė migracija – imigravusių ir emigravusių asmenų skaičiaus skirtumas – siekė net 72,4 tūkst. gyventojų. Į šalį, kaip minėta, atvyko 95,4 tūkst. žmonių. O iš Lietuvos išvyko – 23 tūkst. gyventojų.
Daugiausia emigrantų išvyko į Ukrainą
Kaip skelbia Valstybės duomenų agentūra, pernai emigravusių nuolatinių šalies gyventojų buvo 2,2 tūkst. arba 8,7 proc. mažiau nei užpernai. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. Lietuvos gyventojų, per metus sumažėjo nuo 9 iki 8,1.
2022-aisiais daugiausia emigrantų išvyko į Ukrainą – 4,7 tūkst. arba 20,4 proc. visų emigravusiųjų.
Valstybės duomenų agentūros Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus specialistės B.Stolytės teigimu, tikėtina, kad atgal į savo šalį grįžo karo pabėgėliai, kurie Lietuvoje turėjo nuolatinių gyventojų statusą. Ji akcentavo, jog nuolatiniais gyventojais laikomi tie atvykę iš Ukrainos piliečiai – karo pabėgėliai, kuriems Migracijos departamentas išdavęs leidimus laikinai gyventi Lietuvoje vienus metus ar ilgiau.
Pernai iš visų 23 tūkst. išvykusiųjų iš šalies antroji pagal emigrantų skaičių šalis – Jungtinė Karalystė. Į ją išvažiavo 2,8 tūkst. arba 12,2 proc. visų emigrantų. Trečioje vietoje – Baltarusija, į ją išvyko 2,7 tūkst. arba 11,7 proc. visų nuolatinių mūsų šalies gyventojų.
2022-aisiais emigravusiųjų į Jungtinę Karalystę Lietuvos piliečių skaičius, palyginti su 2021-aisiais, sumažėjo 3,2 tūkst. arba 2,1 karto, į Vokietiją – 0,8 tūkst. arba 33,3 proc., į Norvegiją – 0,6 tūkst. arba 23,5 proc. Į šias šalis pastaraisiais metais išvykdavo daugiausia tautiečių.
Tad sausio 1-ąją Lietuvoje gyveno 2 mln. 860 tūkst. žmonių. 54 tūkst. daugiau nei prieš metus.
„1992 metais gyventojų skaičius Lietuvoje buvo pasiekęs maksimumą. Tais metais šalis turėjo 3 milijonus 700 tūkstančių gyventojų. Iki 2021 metų lapkričio jų sumažėjo 25 procentais arba daugiau nei 900 tūkstančių – daugiau negu dabar gyvena žmonių Vilniuje ir Kaune kartu sudėjus. Gyventojų skaičiaus mažėjimas sulėtėjo 2018 metais“, – sakė Valstybės duomenų agentūros Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus specialistė B.Stolytė.
Mažiau gimusiųjų ir mirusiųjų
Pernai Lietuvoje gimė 21,9 tūkst. vaikų. Tai 1,4 tūkst. arba 6 proc. mažiau nei užpernai. 1 tūkst. šalies gyventojų 2022-aisiais teko 7,7, 2021-aisiais – 8,3 gimusiojo.
2022-aisiais šalyje mirė 40,3 tūkst. žmonių. Guodžia tai, kad pernai mirė 7,4 tūkst. arba 15,5 proc. mažiau nei 2021-aisiais. Per metus mirusiųjų skaičius, tenkantis 1 tūkst. Lietuvos gyventojų, sumažėjo nuo 17 iki 14,2.
Pernai šalyje registruota 15,6 tūkst. santuokų ir 7,1 tūkst. ištuokų. Santuokų skaičius, palyginti su 2021-aisiais, sumažėjo 1,2 tūkst. arba 7,1 proc. ištuokų – 0,7 tūkst. arba 9 proc.
Alytaus apskrityje gyventojų padaugėjo Druskininkų ir Alytaus miesto savivaldybėse
Alytaus apskrityje, kurioje yra penkios savivaldybės – Alytaus miesto, Alytaus, Lazdijų, Varėnos rajonų bei Druskininkų, palyginti 2022-ųjų ir šių metų pradžią, gyventojų padaugėjo tik Druskininkų ir Alytaus miesto savivaldybėse.
Kaip skelbia Valstybės duomenų agentūra, pernykščių metų pradžioje Druskininkų savivaldybėje gyveno 19 tūkst. 843 gyventojai, 2023-iųjų pradžioje – 20 tūkst. 229. Tad Pietų Lietuvos kurorto savivaldybėje per metus praturtėjo 386 žmonėmis.
Alytaus miesto savivaldybėje 2022-ųjų pradžioje buvo 51 tūkst.793, šių metų pradžioje – 51 tūkst. 856 gyventojai, jų skaičius per metus ūgtelėjo 63.
Kitose trijose Alytaus apskrities savivaldybėse gyvenančiųjų per metus sumažėjo. Labiausiai – Lazdijų rajono savivaldybėje. Nuo pernykščių iki šių metų pradžios čia gyventojų skaičius susitraukė 440 – nuo 17 tūkst. 892 iki 17 tūkst. 452.
Varėnos rajono savivaldybė per minėtą laikotarpį neteko 272 gyventojų. 2022-ųjų pradžioje čia gyveno 20 tūkst. 746 žmonės, šių metų pradžioje – 20 tūkst. 474.
Alytaus rajono savivaldybėje gyvenančiųjų, palyginti praėjusių ir šių metų pradžią, sumažėjo 73. 2022-ųjų pradžioje čia buvo 25 tūkst. 429, 2023-iųjų pradžioje – 25 tūkst. 356.
Kiek gyventojų atvyko į Alytaus miesto ir Alytaus rajono savivaldybes?
Pagal Valstybės duomenų agentūros pateiktą informaciją, pavyzdžiui, į Alytaus miesto savivaldybę pernai atvyko gyventi 1 tūkst. 296 žmonės, užpernai – 629, o iš jos 2022-aisiais išvyko 320, 2021-aisiais – 389 gyventojai. Iš pernai į Dzūkijos sostinę atvykusiųjų gyventi buvo 898 Ukrainos piliečiai, o tarp išvykusiųjų – 17 ukrainiečių.
Gyventi Alytaus rajono savivaldybėje pernai pasirinko 195 žmonės, užpernai – 227. 2022-aisiais iš šios savivaldybės emigravo 120 gyventojų, 2021-aisiais – 219. Tarp 2022-aisiais apsigyvenusiųjų Alytaus rajone buvo 19 ukrainiečių, o tarp emigravusiųjų – 5 šios valstybės piliečiai.
Gimusiųjų padaugėjo tik vienoje Alytaus apskrities savivaldybėje
Valstybės duomenų agentūra pateikė informaciją ir apie gimusiųjų bei mirusiųjų skaičius Alytaus apskrities savivaldybėse.
Kaip iš jos matyti, keturiose šios apskrities savivaldybėse per pastaruosius metus gimusiųjų sumažėjo nežymiai, o vienoje – Lazdijų rajono savivaldybėje gimimų padaugėjo, bet taip pat neženkliai.
2021-aisiais Alytaus miesto savivaldybėje gimė 337, 2022-aisiais – 319 vaikų, 18 mažiau, Alytaus rajono savivaldybėje atitinkamai – 161 ir 147, 14 mažiau, Druskininkų savivaldybėje gimimų skaičiai atitinkamai – 133 ir 114, 19 mažiau, Varėnos rajono savivaldybėje taip pat atitinkamai – 111 ir 98, 13 mažiau.
O Lazdijų rajono savivaldybėje užpernai pasaulį išvydo 96 naujagimiai, pernai – 109, 13 daugiau.
Mirusiųjų sumažėjo visose Alytaus apskrities savivaldybėse
2021-aisiais mirė 885 Alytaus miesto savivaldybės gyventojai, pernai – 673, 212 mažiau, Alytaus rajono savivaldybėje atitinkamai – 561 ir 453, 108 mažiau, Druskininkų savivaldybėje atitinkamai – 373 ir 338, 35 mažiau.
Lazdijų rajono savivaldybėje 2021-aisiais gyvenimą paliko 444 žmonės, 2022-aisiais – 395. Šioje savivaldybėje per metus fiksuota 49 mirtimis mažiau.
Varėnos rajone pernai mirė 457 gyventojai, užpernai – 499, mirusiųjų sumažėjo 42.
Tad į amžinybę iškeliavusiųjų per metus sumažėjo visose Alytaus apskrities savivaldybėse.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Nemeluokit, Alytuje sumažėjo…
Komentaras
Nemeluokit, Alytuje sumažėjo, padaugėjo, tik dėl pabėgėlių