Centralizuotai tiekiama šiluma Alytuje: prognozės taupymui ir brangimui (2)
Atsirado galimybė šilumos energiją taupyti iki 20 proc.
Šią vasarą „Alytaus šilumos tinklai“ miesto savivaldybei pavaldžiose įstaigose įrengė nuotolinį šilumos punktų valdymą. Kaip sakė šilumos tiekėjų bendrovės generalinis direktorius M.Nevardauskas, tai padaryta visose 49-iose įstaigose: „Savivaldybei pavaldžioms įstaigoms jau ateinantį šildymo sezoną atsirado galimybė taupyti iki 20 procentų sunaudojamos šilumos. Įrengtas nuotolinis šilumos punktų valdymas, kai temperatūriniai davikliai nuskaitomi nuotoliniu būdu ir sujungti su šilumos punktų valdymu, leis reguliuoti pastatų šildymo sistemą ir matyti, kiek šilumos yra sunaudojama.“
M.Nevardauskas pažymėjo, kad šilumos reguliavimas savivaldybei pavaldžiose įstaigose priklausys ir nuo šių įstaigų už ūkį atsakingų specialistų darbo, nes ir jie galės reguliuoti šilumos tiekimą visuose pastatuose ar tam tikrose patalpose, pavyzdžiui, klasėse.
Įrengto nuotolinio šilumos punktų valdymo sistemą savivaldybei pavaldžiose įstaigose. „Alytaus šilumos tinklų“ vadovas įvardijo kaip naują produktą rinkoje, – daugelis centralizuotam šildymui įrenginius gaminančių įmonių to neturėjo, užtruko minėtos sistemos paieškos.
Alytaus centralizuoto šildymo tiekėjų savivaldybei pavaldžiose įstaigose įdiegtas nuotolinis šilumos punktų valdymas yra naujovė tarp šalies savivaldybių. Pasak M.Nevardausko, „Alytaus šilumos tinklai“, brangstant šilumos energijai, ieškojo galimybių padėti taupyti savivaldybės įstaigoms, tiksliau – šioms įstaigoms suteikti energijos taupymo įrankį.
Minėto šilumos punktų valdymo įrengimas „Alytaus šilumos tinklams“ kainavo apie 90 tūkst. eurų.
„Alytus – vienintelis miestas Lietuvoje, kur per nuotolį nurašomi visi skaitikliai daugiabučiuose“
Prieš trejus metus „Alytaus šilumos tinklai“, iš ankstesnių šilumos tiekėjų – prancūzų kompanijos „Veolia“ antrinės įmonės „Litesko“, perėmę Dzūkijos sostinės šilumos ūkį, turėjo apsispręsti, kaip toliau vykdyti nuotolinį šilumos ir karšto vandens skaitiklių nurašymą daugiabučiuose. Arba reikėjo atsisakyti šios paslaugos, nes ankstesni centralizuotos šilumos tiekėjai visas paslaugas pirko iš vienos įmonės, kuriai priklausė įranga, o tai padarius, pavyzdžiui, gyventojai butuose vėl turėtų patys nurašinėti karšto vandens skaitiklių parodymus, arba kurti naują tam reikalingą sistemą.
„Alytaus šilumos tinklai“ pasirinko pastarąjį kelią ir per trejus metus visuose miesto daugiabučiuose, kurių yra apie 600, buvo įrengtas nuotolinis šilumos ir karšto vandens skaitiklių nurašymas. Darbai baigti šiais metais ir jie šilumos tiekėjams kainavo apie 800 tūkst. eurų.
„Alytus – vienintelis miestas Lietuvoje, kur per nuotolį nurašomi visi skaitiklių rodmenys daugiabučiuose. O tai duoda tikslesnę šilumos ir karšto vandens apskaitą ir patogumą gyventojams, kai skaitiklių parodymų nebereikia patiems fiksuoti mokant už paslaugas. Galiu pasakyti, kad mūsų investicijos į per nuotolį nurašomus skaitiklius daugiabučiuose jau atsipirko“, – teigė „Alytaus šilumos tinklų“ generalinis direktorius.
Jis tvirtino, kad šiuo metu šilumos tiekėjų įdiegtos minėtos sistemos daugiabučiuose pavyzdžiu jau naudojasi kita miesto savivaldybės kontroliuojama bendrovė „Dzūkijos vandenys“, įrengianti nuotolinį šalto vandens skaitiklių nurašymą.
Prognozuojamas centralizuotos šilumos pabrangimas – apie 20 proc.
„Alytaus šilumos tinklai“ prognozuoja, kad ateinantį šildymo sezoną centralizuota šiluma Dzūkijos sostinėje pabrangs apie 20 proc., palyginti su praėjusiu šiuo laikotarpiu. Tai priklausys nuo kuro kainų rinkoje.
Už spalį šiluma, palyginti su pernykščiu šiuo mėnesiu, pabrangs apie 40 proc., nes ji dar bus skaičiuojama pagal patvirtintą seną šilumos skaičiavimo formulę, o nuo lapkričio kaina turėtų pradėti mažėti.
Dzūkijos sostinės centralizuotos šilumos tiekėjai šios energijos gamybai naudoja 75 proc. biokuro, kuris dabar rinkoje, palyginti su prieš dvejus metus buvusia kaina, pabrango maždaug keturis kartus, ir 25 proc. gamtinių dujų, kurių dabartinė kaina, palyginti su minėtu laikotarpiu, padidėjo nuo aštuonių iki dešimties kartų.
Šilumos kainų mažėjimas nuo lapkričio siejamas su tuo, kad nuo šio mėnesio „Alytaus šilumos tinklai“ vietoj gamtinių dujų pradės naudoti rinkoje pigesnį skystą arba krosnių kurą. Taip pat iš dabar rekonstruojamų dviejų katilų, kurie gaminti šilumai bus pradėti lapkritį, vienas bus skirtas kūrenti skystu kuru.
Kaip rugsėjo 23-iąją Alytaus miesto savivaldybės administracijos surengtame verslo forume pastebėjo „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus, visa Europa ruošiasi žiemai, apsirūpindama energetinėmis atsargomis, o suskystintos dujos tampa šaltiniu, dėl kurio kovojama visame pasaulyje.
„Alytaus šilumos tinklų“ generalinis direktorius M.Nevardauskas sakė, kad galbūt ne pasaulinė, bet kova rinkoje vyksta ir dėl biokuro: „Mes dėl šio kuro priversti kovoti su lenkais. Jie anksčiau biokurą pirko iš Baltarusijos, dabar jo ieško Lietuvos rinkoje ir iškelia kainą. Ir dar kas svarbu – lenkai už šį kurą atsiskaito pagal įsigytus kiekius ir greitai, o tai patogu biokuro tiekėjams. Mes pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ir biržos reikalavimus mokame už energijos vienetus, o tam reikalinga nustatyti biokuro kaloringumą, drėgnumą ir peleningumą, tai nustatyti užtrunka, nes reikia atlikti laboratorinius tyrimus.“
Alytaus centralizuotos šilumos tiekėjai informavo, kad šilumos kainos dedamosios nepakitusios nuo 2017-ųjų, kaip pavyzdį pateikė rugsėjo mėnesio šilumos kainą, kuri – 10,09 cento už kilovatvalandę: joje bendrovės dalis, skiriama atlyginimams, remonto darbams, eksploatacinėms medžiagoms ir investicijoms, yra tik 1,78 cento už kilovatvalandę arba 17 proc., kuras sudaro 7,48 cento už kilovatvalandę arba 74 proc. ir pridėtinės vertės mokestis – 0,83 cento už kilovatvalandę arba 9 proc.
Centralizuotą šildymą įvardijo kaip pigiausią ir ekologiškiausią
Šiuo metu „Alytaus šilumos tinklai“ turi daugiau kaip 20 tūkst. centralizuotos šilumos vartotojų, tarp kurių daugiausia – butai daugiabučiuose. Iš minėto skaičiaus vartotojų yra apie 400 Alytaus įmonių.
Miesto įmonės centralizuoto šildymo ėmė atsisakyti pirmame atkurtos nepriklausomos Lietuvos dešimtmetyje.
M.Nevardausko pastebėjimu, dauguma jų pačios įsirengė šildymą gamtinėmis dujomis, tačiau pastaruoju metu visoje Europoje, brangstant gamtinėms dujoms, nemažai įmonių grįžta prie centralizuoto šildymo, nes tai pigiausias ir ekologiškiausias šilumos energijos tiekimo būdas.
Tad savivaldybės surengtame verslo forume „Alytaus šilumos tinklų“ vadovas pakvietė įmones svarstyti apie prisijungimą prie centralizuotos šilumos tinklų: „Ši infrastruktūra Alytuje pakankamai gera, prisijungimas brangiai nekainuotų, o ekonominė nauda įmonėms būtų akivaizdi.“
Tuoj po rugsėjo 23-iąją surengto verslo forumo centralizuotos šilumos tiekėjai sulaukė dviejų Alytaus įmonių prašymų sudaryti galimybę naudotis tokia šiluma.
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
ir neparase tik kad brangs
Komentaras
ir neparase tik kad brangs
Pagirtina, kad savivaldybės…
Komentaras
Pagirtina, kad savivaldybės įmonės vadovas analizuoja įmonės galimybes piginti šilumą. Vienok tokios gilios analizės nesimato iš mero - tarybos išimtinės kompetencijos strateguot kuo efektyvesnį miesto potencialo panaudojimą. Kodėl pratylima apie savivaldybės paskolas ir būdus gražint nekraunant naštos ateičiai per es paramos projektus, pilnai miesto labui neišnaudoti galingi pramonės parko ir aerodromo potencialai. Galintys turėt strateginę reikšmę miesto vystymui ir apie tai pirmi turintys kalbėt ir viešint politikai, pratyli. Dėmesį fokusuodami į smulkesnės vertės pasierzinimus.