Spren­di­mas draus­tis tu­ri bū­ti il­ga­lai­kė stra­te­gi­ja

Dar iki ne­ti­kė­tos sti­chi­jos du treč­da­liai na­rių žie­mi­nius pa­sė­lius įver­ti­no ge­rai ir la­bai ge­rai. Šiek tiek dau­giau nei pu­sė ap­klaus­tų­jų pa­lan­kiai įver­ti­no ir va­sa­ro­jų.

Ta­čiau si­tu­a­ci­ja per vie­ną nak­tį ap­si­ver­tė aukš­tyn ko­jo­mis: vie­ną die­ną di­džiau­sia ri­zi­ka lai­ko­ma saus­ra, o ki­tos die­nos ry­tą jau skai­čiuo­ja­me snie­go pa­da­ry­tus nuos­to­lius.

LGAA duo­me­ni­mis, la­biau­siai nu­ken­tė­jo Kė­dai­nių ir pie­čiau esan­čiuose ra­jo­nuo­se pa­sė­ti rap­sai, iš­gul­dy­ti ir žie­mi­niai mie­žiai. Nuos­to­lių dy­džiu iš­si­sky­rė Ma­ri­jam­po­lės re­gio­nas. Čia rap­sų pa­sė­lius ne tik lau­žė snie­gas, bet vė­liau už­klu­po ir kru­ša. Kru­šos ža­lą pa­ty­rė ir kai ku­rie Že­mai­ti­jos re­gio­nai.

LGAA ne­at­me­ta ga­li­my­bės, kad bus krei­pia­ma­si į vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas dėl ža­los kom­pen­sa­vi­mo, to­dėl re­ko­men­duo­ja žem­dir­biams ne­del­siant fik­suo­ti gam­tos pa­da­ry­tus nuos­to­lius da­rant nuo­trau­kas. Fo­to­gra­fuo­jant bū­ti­na vie­tos žy­ma ar­ba tu­ri ma­ty­tis ob­jek­tas, pa­gal ku­rį bū­tų ga­li­ma tiks­liai nu­sta­ty­ti tiks­lią lau­ko vie­tą.

Ap­si­drau­du­siems pa­sė­lius taip pat ak­tu­a­lu ži­no­ti, ar įvy­kis bus pri­pa­žin­tas drau­di­mi­niu. Drau­di­kai tei­gia, kad šiuo me­tu kon­sul­tuo­ja­si su drau­di­mo spe­cia­lis­tais iš Vo­kie­ti­jos ir Len­ki­jos, ku­rie su to­kio­mis si­tu­a­ci­jo­mis su­si­du­ria daž­niau. At­lie­ka­mas pa­sė­lių būk­lės ver­ti­ni­mas, o iš­va­dos bus pa­teik­tos ar­ti­miau­siu me­tu.

Iš­ana­li­za­vus pra­ėju­sių ke­le­rių me­tų ap­klau­sų re­zul­ta­tus ma­to­ma ten­den­ci­ja, kad Šiau­rės re­gio­nas yra saus­rin­ges­nis nei ki­ti re­gio­nai. Lie­tin­guo­ju lai­ko­tar­piu šio­je Lie­tu­vos da­ly­je kri­tu­lių ir su jais su­si­ju­sių už­mir­ki­mų bu­vo ma­žiau, ta­čiau saus­rin­gi me­tai čia smo­gia taip pat smar­kiau. Snie­go ža­la re­gio­ne taip pat žen­kliai ma­žes­nė.

Kli­ma­to kai­ta kas­met tam­pa vis aki­vaiz­des­nė. Jei­gu anks­čiau bū­da­vo ga­li­ma prog­no­zuo­ti orus ir gam­tos siun­čia­mas sti­chi­nes ne­lai­mes, tai šian­dien tai da­ry­ti vis sun­kiau. To­dėl ūki­nin­kai daž­niau su­si­du­ria su ža­la ir nuos­to­liais. De­ja, su pa­ti­ria­mais nuos­mu­kiais kiek­vie­nam ūkiui ten­ka su­si­do­ro­ti in­di­vi­du­a­liai.

Tad LGAA na­rių taip pat tei­rau­ta­si, kiek jų nau­do­ja­si ri­zi­kos val­dy­mo prie­mo­ne – pa­sė­lių drau­di­mo pa­slau­ga. Apie pu­sė ap­klaus­tų­jų nu­ro­dė, kad pa­sė­lius yra ap­si­drau­dę nuo įvai­rių ri­zi­kos veiks­nių.

95 proc. ap­si­drau­du­sių­jų rin­ko­si kru­šos, 80 proc. – liū­čių ri­zi­kas. Apie du treč­da­lius žem­dir­bių drau­dė­si nuo iš­ša­li­mo ir šal­nų ri­zi­kos. Ma­žiau draus­ta­si nuo saus­ros, gais­ro ir ki­tų ri­zi­kų.

Pa­si­rin­ki­mą draus­tis ar ne vis dar le­mia drau­di­mo iš­lai­dos. Tai pat pa­ste­bi­ma, kad vy­rau­ja prin­ci­pas: „Jei drau­die­si, tai tu­ri da­ry­ti kas­met.“ Spren­di­mas draus­tis tu­ri bū­ti il­ga­lai­kė stra­te­gi­ja, o ne vien­kar­ti­nis veiks­mas. Anot žem­dir­bių, drau­di­mo nuo sti­chi­nės saus­ros są­ly­gos vis dar yra itin ne­pa­lan­kios. Fi­nan­siš­kai stip­res­ni ūkiai ge­riau ren­ka­si re­zer­vą kaup­ti ūky­je.

LGAA inf.

Užs. Nr. 0037