„Jei tu­ri pi­ni­gų, ge­riau­sia in­ves­ti­ci­ja in­di­vi­du­a­lia­me na­me – į at­si­nau­ji­nan­čios ener­gi­jos šal­ti­nius” (5)

Alma MOSTEIKAITĖ, alma@ana.lt
Jonas Šalevičius
Kadugių gatvės gyventojas Jonas Šalevičius (dešinėje) su jo šeimos individualiame name atsinaujinančios energijos projektus padėjusiu įgyvendinti alytiškiu Vytautu Kazlausku. Zenono ŠILINSKO nuotr.
Aly­tu­je, Ka­du­gių gat­vė­je, in­di­vi­du­a­lia­me na­me gy­ve­nan­tys Ire­na ir Jo­nas Ša­le­vi­čiai jau ke­le­ri me­tai ne­ku­ria kros­nies ir ne­si­nau­do­ja elek­tros tie­kė­jų pa­slau­go­mis. Tu­ri įsi­ren­gę ge­o­ter­mi­nį šil­dy­mą ir sau­lės elek­tri­nę. „Taip tau­pai gam­tos re­sur­sus ir gau­ni fi­nan­si­nę nau­dą. Jei tu­ri pi­ni­gų, ge­riau­sia in­ves­ti­ci­ja in­di­vi­du­a­lia­me na­me – į at­si­nau­ji­nan­čios ener­gi­jos šal­ti­nius“, – sa­ko aly­tiš­kiai Ša­le­vi­čiai.

Dirb­da­mi Nor­ve­gi­jo­je ky­lan­čių bu­tų kai­nų ne­pa­si­vi­jo

Iš Va­rė­nos ra­jo­no ki­lę Ire­na ir Jo­nas Ša­le­vi­čiai Aly­tu­je ap­si­gy­ve­no dau­giau nei prieš tris de­šimt­me­čius – ben­dra­bu­ty­je, Pu­ti­nų mik­ro­ra­jo­ne.

No­rė­da­mi įsi­gy­ti bu­tą Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je prieš sep­ty­nio­li­ka me­tų iš­vy­ko už­si­dirb­ti į Nor­ve­gi­ją, su­si­ra­do dar­bą lan­gų ir du­rų ga­myk­lo­je. Kaip pri­si­me­na Ire­na, te­ko la­bai sun­kiai dirb­ti, net ir pa­pil­do­mai, ta­čiau ky­lan­čių bu­tų kai­nų Aly­tu­je ne­pa­vy­ko pri­si­vy­ti: „Jau kaž­kiek su­si­tau­pom, žiū­rėk, bu­tai pa­brangs­ta ir mes jau ne­be­ga­li­me įpirk­ti.“

Nors Ša­le­vi­čiai bu­vo įsi­gi­ję na­mą ir Nor­ve­gi­jo­je, ga­lė­jo ten kur­tis ir gy­ven­ti, bet bu­vo la­bai stip­rus no­ras su­grįž­ti į Lie­tu­vą ir kon­kre­čiai – Aly­tų, kur pra­leis­tas tik­rai ne­ma­žas jų gy­ve­ni­mo lai­ko­tar­pis.

Ir taip jau at­si­ti­ko, kad jie Lie­tu­vos por­ta­luo­se ra­do skel­bi­mą apie par­duo­da­mą 110 kvad­ra­ti­nių met­rų dy­džio na­mą Ka­du­gių gat­vė­je, jau net vi­siš­kai įreng­tą ir už įkan­da­mą kai­ną. Na­mas Ire­nai ir Jo­nui pa­ti­ko, jie bu­vo pa­si­ren­gę įsi­gy­ti ne­dels­da­mi, per drau­gą or­ga­ni­za­vo rank­pi­ni­gių per­da­vi­mą šei­mi­nin­kams.

Ta­čiau Ša­le­vi­čių nu­si­žiū­rė­tą na­mą jau bu­vo pa­reiš­kę no­rą pirk­ti ki­ti as­me­nys, lau­kė at­sa­ky­mo iš ban­ko, ar jiems bus su­teik­ta pa­sko­la. Ka­dan­gi pa­sko­la ne­bu­vo su­teik­ta, Ire­nai ir Jo­nui at­si­vė­rė ga­li­my­bės nu­si­pirk­ti la­bai pa­ti­ku­sį ir už, jų nuo­mo­ne, ge­rą kai­ną na­mą.

Taip jie prieš try­li­ka me­tų ta­po in­di­vi­du­a­laus na­mo Ka­du­gių gat­vė­je šei­mi­nin­kais. Iš pra­džių čia gy­ve­no tik Ša­le­vi­čių duk­ros su mo­čiu­te, nes Ire­na ir Jo­nas nu­spren­dė dar ku­rį lai­ką pa­si­dar­buo­ti Nor­ve­gi­jo­je. At­ei­nan­tį gruo­dį jau bus še­še­ri me­tai, kai įsi­gy­ta­me na­me na­me įsi­kū­rę ir šei­mi­nin­kai.

„Už­kni­so skal­dy­ti mal­kas“

Ša­le­vi­čių nu­si­pirk­ta­me na­me bu­vo vie­ti­nė ka­na­li­za­ci­ja, mal­ki­nė kros­nis, van­duo pa­si­šil­do­mas boi­le­riu. Vie­ti­nės ka­na­li­za­ci­jos ne­li­ko gat­vė­je nu­tie­sus tam skir­tus tin­klus. O mal­ki­ne kros­ni­mi nau­do­ta­si il­go­kai.

„Už­kni­so skal­dy­ti mal­kas. Ne­gi nė­ra bū­do at­si­sa­ky­ti to­kio dar­bo? Tuo la­biau kad Lie­tu­vo­je kaip ir ki­to­se ša­ly­se dis­ku­tuo­ja­ma apie gam­tos re­sur­sų tau­py­mą. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Ap­lin­kos pro­jek­tų val­dy­mo agen­tū­ro­je su­ži­no­jo­me apie ga­li­mą pa­raiš­kų tei­ki­mą ge­o­ter­mi­niam šil­dy­mui įsi­reng­ti, ski­riant eu­ro­pi­nę pa­ra­mą. Per pa­žįs­ta­mus su­si­ra­do­me aly­tiš­kį Vy­tau­tą Kaz­laus­ką, ku­ris tu­ri pa­tir­ties ren­giant to­kias pa­raiš­kas ir mon­tuo­jant ge­o­ter­mi­nį šil­dy­mą, pa­pra­šė­me jo pa­gal­bos ir mums pa­si­se­kė. Ga­vo­me eu­ro­pi­nę pa­ra­mą ge­o­ter­mi­niam šil­dy­mui įsi­reng­ti“, – pa­sa­ko­jo Jo­nas Ša­le­vi­čius.

Toks šil­dy­mas aly­tiš­kių na­me at­si­ra­do prieš ket­ve­rius me­tus. Tai kai­na­vo apie 15 tūkst. eu­rų, iš šios su­mos eu­ro­pi­nė pa­ra­ma su­da­rė 5 tūkst. 500 eu­rų.

Lie­tu­vos ge­o­ter­mi­jos aso­cia­ci­jos na­rio, in­di­vi­du­a­lia in­ži­ne­ri­ne veik­la už­si­i­man­čio V.Kaz­laus­ko tei­gi­mu, Ša­le­vi­čių na­me įreng­tas 12 ki­lo­va­tų ga­lin­gu­mo ge­o­ter­mi­nio šil­dy­mo šve­dų ga­min­to­jo NI­BE ka­ti­las su in­teg­ruo­tu boi­le­riu, o eu­ro­pi­nė pa­ra­ma vie­nam ki­lo­va­tui sie­kia be­veik 500 eu­rų.

Šei­mi­nin­kė ap­ro­dė ka­ti­li­nę, ku­rio­je bu­vo su­mon­tuo­ta mal­ko­mis kū­re­na­ma kros­nis, o da­bar va­di­na­mo­ji ka­ti­li­nė tel­pa į vie­ną ge­o­ter­mi­niam šil­dy­mui re­gu­liuo­ti skir­tą spin­tą. „Anks­čiau čia sie­nos bu­vo ap­rū­ku­sios, vi­sa­me na­me jau­čia­mas dū­mų kva­pas. Da­bar to ne­li­ko, pa­tys re­gu­liuo­ja­mės šil­dy­mą. O kros­nies vie­tą iš­nau­do­jo­me na­me įsi­reng­da­mi an­trą tu­a­le­tą“, – sa­kė Ire­na.

„Pa­gal­vo­jo­me, kam taip bran­giai mo­kė­ti už elek­trą“

Įsi­ren­gę ge­o­ter­mi­nį šil­dy­mą Ša­le­vi­čiai vėl­gi su­si­do­mė­jo Ap­lin­kos pro­jek­tų val­dy­mo agen­tū­ros ski­ria­ma pa­ra­ma sau­lės elek­tri­nėms įsi­reng­ti. „Tam tin­ka­mas mū­sų na­mo sto­gas nuo pie­tų pu­sės, čia už­tek­tų vie­tos sau­lės mo­du­liams, elek­tra nuo­lat brangs­ta, pa­gal­vo­jo­me, kam taip bran­giai mo­kė­ti už elek­trą, gal ver­ta įsi­reng­ti sau­lės elek­tri­nę.“

Vėl­gi su V.Kaz­laus­ko pa­gal­ba Ap­lin­kos pro­jek­tų val­dy­mo agen­tū­rai bu­vo pa­teik­ta pa­raiš­ka pa­si­sta­ty­ti 10 ki­lo­va­tų ga­lin­gu­mo sau­lės elek­tri­nę ir prieš tre­jus me­tus ji at­si­ra­do Ka­du­gių gat­vės gy­ven­to­jų na­me. Elek­tri­nės mo­du­liams bu­vo pa­nau­do­tas vi­sas Ša­le­vi­čių na­mo sto­gas nuo pie­tų pu­sės.

Tai aly­tiš­kiams kai­na­vo 10 tūkst. eu­rų, o iš su­mos vals­ty­bės pa­ra­ma su­da­rė per 3 tūkst. eu­rų. Vie­nam ki­lo­va­tui elek­tri­nės ga­lin­gu­mo ski­ria­ma 323 eu­rų vals­ty­bės pa­ra­ma.

Ka­dan­gi įsi­reng­tos sau­lės elek­tri­nės pa­ga­mi­na­mos elek­tros in­di­vi­du­a­liam na­mui, nau­do­jan­čiam vi­są rei­ka­lin­gą bui­ti­nę tech­ni­ką, už­te­ko pa­kan­ka­mai, o jos sau­go­ti pas šios ener­gi­jos skirs­ty­to­jus ne­si­no­rė­jo, Ša­le­vi­čiai nu­spren­dė pa­si­sta­ty­ti pir­tį su šil­do­mo­mis grin­di­mis ir čia ga­mi­na­mu karš­tu van­de­niu.

Tad įsi­ren­gus ge­o­ter­mi­nį šil­dy­mą ir sau­lės elek­tri­nę, aly­tiš­kiams žie­mą per mė­ne­sį iš­lai­dos elek­trai, rei­ka­lin­gai ši­lu­mai ga­min­ti ir bui­čiai, su­da­ro apie 85 eu­rus, va­sa­rą – apie 6 eu­rus.

„Šian­dien ge­o­ter­mi­nio šil­dy­mo ir sau­lės elek­tri­nės įsi­ren­gi­mas in­di­vi­du­a­lia­me na­me yra pro­tin­giau­sias spren­di­mas no­rint tu­rė­ti vi­siš­ką kom­for­tą, ma­žas na­mo eks­plo­a­ta­ci­jos iš­lai­das ir ne­suk­ti gal­vos dėl šiuo me­tu ky­lan­čių ener­gi­jos kai­nų. To­kios prie­mo­nės ati­tin­ka eu­ro­pi­nę ža­lio­sios ener­ge­ti­kos kryp­tį. O svar­biau­sia – gy­ven­to­jas gau­na kon­kre­čią fi­nan­si­nę nau­dą“, – tvir­ti­no V.Kaz­laus­kas.

„Pas­ta­ruo­ju me­tu la­bai po­pu­lia­ri prie­mo­nė – sau­lės elek­tri­nių įsi­ren­gi­mas na­mų ūkiuo­se“

Ap­lin­kos pro­jek­tų val­dy­mo agen­tū­ros Na­cio­na­li­nių pro­gra­mų val­dy­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Jo­nas Bal­ke­vi­čius tei­gė, kad vals­ty­bės biu­dže­to lė­šo­mis pa­gal Kli­ma­to kai­tos pro­gra­mą at­si­nau­ji­nan­čių ener­gi­jos šal­ti­nių pro­jek­tai in­di­vi­du­a­liuo­se na­muo­se yra re­mia­mi nuo 2012 me­tų, o nuo 2019 me­tų – sau­lės elek­tri­nių įsi­ren­gi­mas na­mų ūkiuo­se ar se­nų bio­ma­sę nau­do­jan­čių ka­ti­lų kei­ti­mas į at­si­nau­ji­nan­čius ener­gi­jos iš­tek­lius nau­do­jan­čias tec­no­lo­gi­jas yra re­mia­mi ir Eu­ro­pos Są­jun­gos fon­dų lė­šo­mis.

„Pas­ta­ruo­ju me­tu la­bai po­pu­lia­ri prie­mo­nė – sau­lės elek­tri­nių įsi­ren­gi­mas na­mų ūkiuo­se ar sau­lės elek­tri­nėms iš sau­lės par­kų įsi­gy­ti. Šių me­tų sau­sio 10 die­ną– va­sa­rio 11 die­ną vyku­siame kvie­ti­me bu­vo pa­tvir­tin­ta kiek dau­giau nei 14,7 tūkst. pa­raiš­kų sau­lės elek­tri­nėms na­mų ūky­je įsi­reng­ti ir virš 4,7 tūkst. pa­raiš­kų sau­lės elek­tri­nėms iš sau­lės par­kų įsi­gy­ti. Pa­ra­mos dy­dis įsi­ren­gus vi­są kom­plek­tą – sau­lės mo­du­lius ir in­ver­te­rį ar­ba įtam­pos kei­tik­lį yra 322, 91 eu­ro už vie­ną ki­lo­va­tą sau­lės elek­tri­nės įreng­to­sios ga­lios, o pa­ra­mos dy­dis įsi­ren­gus tik sau­lės mo­du­lius yra 242,92 eu­ro už vie­ną ki­lo­va­tą šios ga­lios. Pa­ra­mos dy­dis įsi­gi­jus sau­lės elek­tri­nę iš sau­lės par­kų – 322,91 eu­ro už ki­lo­va­tą“, – pa­sa­ko­jo J.Bal­ke­vi­čius.

Per praėjusius metus be­veik 5 tūkst. 500 ša­lies gy­ven­to­jų įsi­ren­gė sau­lės elek­tri­nes ant in­di­vi­du­a­lių gy­ve­na­mų­jų na­mų. Dar 1 tūkst. 400 gy­ven­to­jų įsi­gi­jo sau­lės elek­tri­nes iš sau­lės par­kų. Už at­lik­tas in­ves­ti­ci­jas Ap­lin­kos pro­jek­tų val­dy­mo agen­tū­ra jiems iš­mo­kė­jo per 16 mln. eu­rų.

Taip pat per­ pernykščius me­tus dau­giau kaip 3 tūkst.100 šalies na­mų ūkių in­di­vi­du­a­lių gy­ve­na­mų­jų na­mų ap­šil­dy­mui nau­do­tus ne­efek­ty­vius bio­ku­ro ka­ti­lus pa­kei­tė į efek­ty­ves­nius šil­dy­mo įren­gi­nius ir agen­tū­ra už tai iš­mo­kė­jo dau­giau kaip 7,6 mln. eu­rų.

Per 2021 metus 31 pa­reiš­kė­jas iš Aly­taus mies­to įsi­die­gė sau­lės elek­tri­nes in­di­vi­du­a­liuo­se na­muo­se ir 21 pa­reiš­kė­jas šiuo­se na­muo­se pa­si­kei­tė se­nus bio­ma­sę nau­do­jan­čius ka­ti­lus į skir­tus at­si­nau­ji­nan­tiems ener­gi­jos šal­ti­niams.

„Kli­ma­to kai­ta ke­lia eg­zis­ten­ci­nę grės­mę Eu­ro­pai ir pa­sau­liui. Eu­ro­pos ža­lia­sis kur­sas yra skir­tas pa­dė­ti įveik­ti šiuos iš­šū­kius ir pri­si­dė­ti prie to, kad Eu­ro­pos Są­jun­ga tap­tų mo­der­niu, efek­ty­viai iš­tek­lius nau­do­jan­čiu kon­ti­nen­tu. Pa­grin­di­nis tiks­las – siek­ti, kad šilt­na­mio efek­tą su­ke­lian­čių du­jų kie­kis bū­tų ly­gus nu­liui iki 2050 me­tų. Vi­sos prie­mo­nės, ska­ti­nan­čios at­si­nau­ji­nan­čių ener­gi­jos šal­ti­nių plėt­rą, pri­si­de­da prie šio tiks­lo sie­ki­mo“, – sa­kė Ap­lin­kos pro­jek­tų val­dy­mo agen­tū­ros Na­cio­na­li­nių pro­gra­mų val­dy­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­rius.

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai