Pir­mo­ji mo­ko­mo­ji spaus­tu­vė so­vie­tuo­se (1)

Auš­ra Zda­na­vi­čiū­tė-Ba­jo­rai­tie­nė
Vla­das Zda­na­vi­čius.
Vla­das Zda­na­vi­čius.
Jei­gu šian­dien pa­klaus­tu­mė­me Adol­fo Ra­ma­naus­ko- Va­na­go gim­na­zi­jo­je be­si­mo­kan­čių­jų, ar ži­no, kad čia vei­kė mo­ko­mo­ji spaus­tu­vė, tik­riau­siai la­bai nu­steb­tų. O spaus­tu­vės tik­rai bū­ta, ji funk­cio­na­vo ir fi­nan­siš­kai iš­si­lai­kė.

Vi­so­je tuo­me­ti­nė­je So­vie­tų Są­jun­go­je ji bu­vo pir­mo­ji mo­ko­mo­ji ga­my­bi­nė ba­zė, ku­rio­je nuo de­vin­tos kla­sės reng­ti po­li­gra­fi­jos spe­cia­lis­tai-rai­džių rin­kė­jai ir ma­ši­nin­kai. Tuo sun­kiu po­ka­rio pe­ri­odu sklan­dė idė­ja, kad mo­kyk­la iš­leis­tų abi­tu­rien­tus ne tik su ates­ta­tais, bet ir pa­ruoš­tus sa­va­ran­kiš­kam gy­ve­ni­mui – tu­rin­čius spe­cia­ly­bę.

Prieš ma­ne pluoš­te­lis tė­čio ran­ka ra­šy­tų ran­kraš­čių. Jie įvar­dy­ti taip: „Aly­taus II vi­du­ri­nės mo­kyk­los po­li­gra­fi­jos kla­sės po­li­tech­ni­nio ga­my­bi­nio ap­mo­ky­mo 1959–1960 moks­lo me­tų p r o g r a m a“.

No­riu pa­pa­sa­ko­ti, ko­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis bu­vo įkur­ta ši kla­sė. Ma­no tė­vas Vla­das Zda­na­vi­čius (1906–1970) bu­vo pro­fe­sio­na­lus spaus­tu­vi­nin­kas. Mo­kė­si Aly­taus gim­na­zi­jo­je, kur ma­te­ma­ti­ką dės­tė mo­ky­to­jas Ka­zi­mie­ras Kli­ma­vi­čius.

Pa­ste­bė­jęs ne­ei­li­nius mo­ki­nio ga­bu­mus ma­te­ma­ti­kai (tė­tis su­ge­bė­da­vo at­min­ti­nai dau­gin­ti, da­lin­ti, su­dė­ti, at­im­ti... vė­liau ben­dra­dar­biai jį va­di­no skai­čia­vi­mo ma­ši­nė­le „Fe­lix“), ap­gy­ven­di­no sa­vo na­muo­se ir glo­bo­jo kaip sū­nų, ka­dan­gi jis anks­ti ne­te­ko tė­vo ir šei­ma sun­kiai ver­tė­si. Po pa­mo­kų tė­tis už­dar­biau­da­vo – pa­pil­do­mai mo­ky­da­vo ma­te­ma­ti­kos at­si­lie­kan­čius mo­ki­nius. Vė­liau mo­ky­to­jo K.Kli­ma­vi­čiaus glo­ba per­au­go į drau­gys­tę ir tę­sė­si vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą.

Bū­da­mas „kny­gius“, tė­vas anks­ti pra­dė­jo do­mė­tis po­li­gra­fi­ja. Ne­ži­nau, ko­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis jis pir­mą kar­tą per­žen­gė spaus­tu­vės slenks­tį. Ma­nau, kad tai bu­vo Aly­tu­je. Tuo me­tu „li­te­rai“ (spaus­tu­vi­nei švi­no rai­dei) bu­vo di­de­lė pa­gar­ba. Rai­džių rin­kė­jai šrif­tą rink­da­vo bal­tais marš­ki­niais, su kak­la­raiš­čiais ir švar­kais. Tai bu­vo in­te­li­gen­tų dar­bas. Tik vė­liau at­si­ra­do cha­la­tai.

Nuo 1925 me­tų tė­vas dir­bo Kau­ne, „Švie­sos“ spaus­tu­vė­je, vė­liau ga­vo pa­siū­ly­mą dirb­ti Klai­pė­dos „Ry­te“. Ten jam ki­lo min­tis įsteig­ti nuo­sa­vą po­li­gra­fi­jos „taš­ką“. 1939 me­tais vo­kie­čiams oku­pa­vus Klai­pė­dos kraš­tą, tė­vas jau su šei­ma grį­žo į Kau­ną, įsi­dar­bi­no „Spin­du­ly­je“ ir pra­dė­jo kur­ti nuo­sa­vą spaus­tu­vę.

Įsi­ver­žus so­vie­tams į Lie­tu­vą, spaus­tu­vės įran­ga bu­vo kon­fis­kuo­ta. Kaž­ko­kiu bū­du iš­li­ko ne­su­mon­tuo­ta spaus­di­ni­mo ma­ši­na, ti­ge­lis – ran­ki­nė spaus­di­ni­mo ma­ši­na, ran­ki­nė są­siu­vi­nių su­se­gi­mo ma­ši­na. Šie spaus­tu­vi­niai įren­gi­niai ko­kį de­šimt­me­tį iš­gu­lė­jo mū­sų na­mo pa­lė­pė­je.

Nau­jo­ji val­džia iš­siun­tė tė­ve­lį į Aly­tų, nes ten rei­kė­jo at­kur­ti spaus­tu­vės veik­lą – or­ga­ni­zuo­ti laik­raš­čio „Ko­mu­nis­ti­nis ry­to­jus“ spaus­di­ni­mą. Tė­vą pa­sky­rė spaus­tu­vės ve­dė­ju, ir šei­ma per­si­kė­lė į Aly­tų, o ap­si­gy­ve­no pas mo­ky­to­ją K.Kli­ma­vi­čių. Dar­bo są­ly­gos bu­vo var­ga­nos – teks­tas ren­ka­mas prie ži­ba­li­nių lem­pų, o pir­mie­ji laik­raš­čio nu­me­riai spaus­di­na­mi ran­ki­niu bū­du, nes ne­bu­vo elek­tros. Su­bom­bar­duo­ta­me Aly­tu­je bu­vo di­de­lė bu­tų pro­ble­ma. Tė­čiui Vaiž­gan­to gat­vė­je pa­skir­tas skly­pas na­mui sta­ty­ti.

Apie 1957 me­tus į Aly­taus II vi­du­ri­nę mo­kyk­lą di­rek­to­riu­mi pa­ski­ria­mas Pra­nas Rin­gys – maž­daug 27 me­tų en­tu­zias­tin­gas jau­nuo­lis. Jis pas mus ir ap­si­gy­ve­no. Taip li­ki­mas su­ve­dė tuos du vy­rus – V.Zda­na­vi­čių ir P.Rin­gį.

V.Zda­na­vi­čius tu­rė­jo di­de­lę or­ga­ni­za­ci­nę pa­tir­tį, o P.Rin­gys – grei­tą orien­ta­ci­ją, jau­nat­viš­ką už­si­de­gi­mą nau­jo­vėms ir ga­li­my­bę jas įgy­ven­din­ti. Po dar­bo abu už­si­da­ry­da­vo P.Rin­gio kam­ba­ry­je ir iki vė­lu­mos kaž­ką brai­žė, ra­šė, de­ri­no, pla­na­vo. Pas­kui kaž­kur va­žia­vo...

Tų vy­rų du­e­to dar­bo re­zul­ta­tas – pir­mo­ji mo­ko­mo­ji ga­my­bi­nė spaus­tu­vė so­vie­tuo­se. Ne­ži­nau, kaip bu­vo įfor­min­ta spaus­di­ni­mo ma­ši­na, bet ji iš mū­sų na­mo pa­lė­pės at­si­dū­rė II vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je.

Tuo me­tu prie Aly­taus bu­vo pri­jung­tos Prie­nų ir Jiez­no spaus­tu­vės. V.Zda­na­vi­čius ski­ria­mas di­rek­to­riu­mi, juo dir­bo iki pen­si­jos. Į pen­si­ją iš­ėjo 56 me­tų (kenks­min­gas dar­bas, pro­fe­si­nė li­ga – ap­si­nuo­di­ji­mas švi­no dul­kė­mis). Pri­si­me­nu, kad iš­ėjęs į pen­si­ją jis ku­rį lai­ką dir­bo mo­ko­mo­jo­je spaus­tu­vė­je, ko­kios jo pa­rei­gos – ne­pri­si­me­nu, tik­riau­siai – ve­dė­jo.

Pa­blo­gė­jus tė­čio svei­ka­tai iš ra­jo­no spaus­tu­vės ei­ti ve­dė­jo pa­rei­gas pa­kvies­tas Jo­nas Ši­me­le­vi­čius. Tai bu­vo ra­mus ir pa­rei­gin­gas žmo­gus, su­ge­ban­tis su­kur­ti dar­bi­nę nuo­tai­ką. Tu­rė­jo svei­ką hu­mo­ro jaus­mą, daug rū­kė...

1964–1965 me­tais bu­vau ir aš pri­im­ta į Aly­taus II vi­du­ri­nės mo­kyk­los mo­ko­mo­sios spaus­tu­vės rai­džių rin­kė­jo in­struk­to­riaus pa­rei­gas. Po me­tų iš­vy­kau mo­ky­tis. Tiks­lios da­tos, ka­da ga­my­bi­nė kla­sė pra­dė­jo funk­cio­nuo­ti, ne­ga­liu pa­sa­ky­ti. Ma­nau, kad dar­bo pra­džia ga­lė­jo bū­ti apie 1959 me­tus. Tai liu­dy­tų tė­čio ran­ka ra­šy­ta 1959–1960 moks­lo me­tų pro­gra­ma. Pa­gal ma­no kuk­lius pa­skai­čia­vi­mus, mo­ko­mo­ji kla­sė ga­lė­jo veik­ti ko­kį de­šimt­me­tį.

(Iš mo­kyk­los ar­chy­vi­nių do­ku­men­tų ma­ty­ti, jog ga­my­bi­nė kla­sė vei­kė 31 me­tus – nuo 1960-ųjų iki 1991-ųjų; V.Bi­gai­los pa­sta­ba).

Šio mo­kyk­los da­ri­nio ne­rei­kė­jo fi­nan­suo­ti. Spaus­tu­vė gau­da­vo įvai­rių įstai­gų už­sa­ky­mų, už ku­riuos ga­lė­jo ne tik sa­va­ran­kiš­kai iš­si­lai­ky­ti, bet ir plės­tis. Ta­čiau po­li­gra­fi­ja žen­gė į prie­kį, at­si­ra­do nau­jos tech­no­lo­gi­jos, pa­se­no įran­ga ir mo­kyk­los spaus­tu­vė sa­vai­me už­ge­so. Iš bai­gu­sių šią kla­sę po­ra mo­ki­nių pa­si­rin­ko po­li­gra­fi­jos spe­cia­ly­bę ir tę­sė stu­di­jas Le­ning­ra­do (da­bar Sankt Pe­ter­bur­go) po­li­gra­fi­jos ins­ti­tu­te.

 

P. S.  Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­jos ne­for­ma­lio­jo švie­ti­mo mo­ky­to­jas Vy­tau­tas Bi­gai­la, at­sa­kin­gas už gim­na­zi­jos mu­zie­jaus veik­lą, dė­ko­ja po­niai Auš­rai Zda­na­vi­čiū­tei-Ba­jo­rai­tie­nei iš Kau­no už pluoš­te­lį at­si­mi­ni­mų, fik­suo­jan­čių įsi­min­ti­ną nu­ei­tą mo­kyk­los ke­lio da­lį iš jos tė­vo V.Zda­na­vi­čiaus veik­los, su­si­ju­sios su mo­ko­mą­ja ga­my­bi­ne spaus­tu­ve. Taip pat p. Auš­rai dė­ko­ja­me, kad gim­na­zi­jos mu­zie­jaus fon­dus pa­pil­dė po­li­gra­fi­jos kla­sės ar­chy­vi­nė­mis pro­gra­mo­mis, nuo­trau­ko­mis.

Na, o Vy­tau­tui Moc­ke­vi­čiui, 2017 me­tų Aly­taus mies­to gar­bės pi­lie­čiui, p. Auš­ros mo­ky­to­jui, dė­kin­gi už tar­pi­nin­ka­vi­mą, kad šie at­si­mi­ni­mai bei ki­ta me­džia­ga pa­siek­tų gim­na­zi­ją.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai