„Jot­vin­gių el­do­ra­das”: uni­ka­li ar­che­o­lo­gi­jos pa­ro­da tran­sliuo­ja ži­nu­tę, kad pa­sau­ly­je dau­giau ne­tu­ri iš­nyk­ti nė vie­na tau­ta (22)

Saulė Pinkevičienė
Alytaus kraštotyros muziejuje šiuo metu galima pamatyti parodą „Jotvingių eldoradas“, joje – jotvingių kapavietės Krukuveke radiniai. Ši jotvingių memorialinių daiktų kolekcija vadinama didžiausia pasaulyje. Zitos Stankevičienės nuotr.
Alytaus kraštotyros muziejuje šiuo metu galima pamatyti parodą „Jotvingių eldoradas“, joje – jotvingių kapavietės Krukuveke radiniai. Ši jotvingių memorialinių daiktų kolekcija vadinama didžiausia pasaulyje. Zitos Stankevičienės nuotr.
„Jotvingių eldoradas“ – archeologijos paroda, kurios atsiradimo istorija verta filmo scenarijaus, nes joje dalyvavo ne tik archeologai, bet ir policininkai. Atrasta jotvingių kapavietė Krukuveke (lenk. Krukówek), Lenkijoje, yra vertingiausia iki šiol mokslininkų tyrinėta, o alytiškiai pirmieji Lietuvoje turi galimybę apžiūrėti jos radinių dalelę pristatančią parodą.

Kas to­kie bu­vo jot­vin­giai?

Į Lie­tu­vą iš Su­val­kų apy­gar­dos mu­zie­jaus at­ke­lia­vu­si pa­ro­da „Jot­vin­gių el­do­ra­das“ – uni­ka­li ir ver­tin­ga tuo, kad pa­de­da pra­ver­ti is­to­ri­nės pa­slap­ties skrais­tę, gau­bian­čią šios gen­ties is­to­ri­ją. Pa­ro­dą Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je pri­sta­tė ar­che­o­lo­gas Jer­zy Sie­mas­zko, pa­dė­ko­jęs aly­tiš­kiui mu­zie­ji­nin­kui Ar­tū­rui Bal­čiū­nui, ku­rio at­kak­lu­mas lė­mė, kad Lie­tu­vo­je jot­vin­gių el­do­ra­das at­ran­da­mas net­gi anks­čiau nei Len­ki­jos mu­zie­juo­se, ku­rie šios eks­po­zi­ci­jos kol kas lau­kia ei­lė­je.

„Ar­tū­ras bu­vo tas žmo­gus, ku­ris at­kak­liai tei­ra­vo­si apie ga­li­my­bes ją at­vež­ti į Aly­tų, kol to­kia ga­li­my­bė at­ras­ta“, – sa­ko J.Sie­mas­zko. Su­val­kų ir Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­jus ben­dra­dar­biau­ja jau dvi­de­šimt me­tų, yra pa­ren­gę ben­drų pa­ro­dų, lei­di­nių.

„Prū­sų že­mės kro­ni­ko­je Pet­ras Dus­bur­gie­tis va­di­na jot­vin­gius vie­na tau­riau­sių gen­čių pa­gal pa­pro­čius, taip pat – vie­na ka­rin­giau­sių bei tur­tin­giau­sių. Gal­būt ši pa­ro­da pa­dės pa­grįs­tai at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ar tik­rai jot­vin­giai to­kie bu­vo?“ – svars­to mu­zie­ji­nin­kas A.Bal­čiū­nas. At­sa­ky­mo pa­ieš­ka ta­po sti­mu­lu steng­tis, kad pa­ro­dą „Jot­vin­gių el­do­ra­das“ pa­ma­ty­tų ir aly­tiš­kiai.

Mu­zie­ji­nin­kas taip pat mi­nė­jo fak­tą, kad iki pat XI­II am­žiaus, kai bu­vo ga­lu­ti­nai su­nai­kin­ti, ra­šy­ti­niuo­se šal­ti­niuo­se jot­vin­giai dau­giau­sia mi­ni­mi nio­ko­ji­mų, ka­rų, ge­no­ci­do kon­teks­te. Yra tik ke­le­tas mi­nė­ji­mų apie di­plo­ma­ti­ją ir pre­ky­bą.

„La­bai džiu­gu, kad po tiek am­žių mes kar­tu su Su­val­kų apy­gar­dos mu­zie­ju­mi sau­go­me ir puo­se­lė­ja­me ben­drą jot­vin­gių pa­li­ki­mą, ben­dra­dar­biau­ja tiek mu­zie­jai, tiek ir abi tau­tos – lie­tu­viai ir len­kai, kad dau­giau su­ži­no­tu­me apie šią iš­ny­ku­sią gen­tį“, – kal­bė­jo A.Bal­čiū­nas.

 

Au­ten­tiš­ką „miš­ką“ par­vež­ti pa­dė­jo Aly­taus te­at­ras

Vie­nas iš svar­biau­sių jot­vin­gių gen­ties pra­ei­ties liu­di­nin­kų yra pil­ka­piai. Ne­to­li Aly­taus yra Dzir­miš­kių pil­ka­py­nas, Mi­ros­la­vo apy­lin­kė­se – Kau­kų pi­lia­kal­nis, jo ra­di­niai taip pat me­na jot­vin­gių is­to­ri­ją. Vis­gi au­ten­tiš­kos me­džia­gos yra la­bai ne­daug.

„Ne­pai­sant to, kad ar­che­o­lo­gi­jos is­to­ri­ja Su­val­kų kraš­te skai­čiuo­ja­ma ke­lis šim­tus me­tų, apie jot­vin­gius ži­no­ma ma­žai. Is­to­ri­niuo­se šal­ti­niuo­se ži­nios dau­giau­sia pa­lik­tos jot­vin­gių kraš­to už­ka­riau­to­jų, iš ten – ir jot­vin­gių, kaip la­bai ka­rin­gos tau­tos, api­bū­di­ni­mas. Tik pas­ta­rie­ji 20-ešimt me­tų lei­džia at­kur­ti ir pa­žin­ti tik­rą­jį jot­vin­gių vei­dą“, – pa­sa­ko­ja J.Sie­mas­zko.

Len­kų ar­che­o­lo­gas pa­ste­bi, kad at­ras­ti vis dau­giau jot­vin­gių gen­ties ka­pi­ny­nų ir juos iš­ty­ri­nė­ti pas­ta­ruo­ju me­tu pa­vy­ko tik pa­si­tel­kus šiuo­lai­ki­nes tech­no­lo­gi­jas. Jot­vin­gių pa­lai­do­ji­mai – spe­ci­fi­niai. Kaip ir dau­gu­ma gen­čių, jot­vin­giai sa­vo mi­ru­siuo­sius de­gi­no ant lai­do­tu­vių lau­žo, ta­čiau su­de­gin­ti pa­lai­kai ne­bu­vo lai­do­ja­mi, bet iš­bars­to­mi šven­to­je vie­to­je. Ar­ba už­ka­sa­mi la­bai ne­gi­liai.

Yra ži­no­ma, kad jot­vin­giai gy­ve­no pel­kių ir miš­kų ap­sup­tuo­se pi­lia­kal­niuo­se, te­ri­to­ri­ja drie­kė­si nuo Mo­zū­rų eže­rų va­ka­ruo­se iki Ne­mu­no upės šiau­rė­je ir iki Na­re­vo upės pie­tuo­se. Iš­li­ko ma­žai pa­lai­do­ji­mo vie­tų, nes šio­se te­ri­to­ri­jo­se bu­vo in­ten­sy­viai ūki­nin­kau­ja­ma. Miš­kuo­se, kur ūki­nės veik­los ne­bu­vo, pa­vy­ko at­ras­ti ir uni­ka­lų ka­pi­ny­ną Kru­ku­ve­ke, ta­pu­sį tik­ra sen­sa­ci­ja, iš ku­rio ra­di­nių su­da­ry­ta ko­lek­ci­ja eks­po­nuo­ja­ma pa­ro­do­je „Jot­vin­gių el­do­ra­das“.

Ori­gi­na­liai pa­tei­kia­mą pa­ro­dos eks­po­zi­ci­ją „įrė­mi­na“ au­ten­tiš­kas miš­ko, ku­rio te­ri­to­ri­jo­je ras­tas ka­pi­ny­nas, vaiz­das. At­spau­dus pa­dė­jo par­vež­ti Aly­taus mies­to te­at­ras sa­vo trans­por­tu, sa­vi­tas eks­po­zi­ci­jos di­zai­nas ver­tas dė­me­sio kaip ir jos eks­po­na­tai.

 

Pa­lai­do­ji­mų vie­tą pa­ro­dė „juo­die­ji ar­che­o­lo­gai“

Ka­pi­ny­no Kru­ku­ve­ke at­ra­di­mo is­to­ri­ja – dra­ma­tiš­ka. 2015 me­tais len­kų po­li­ci­ja su­lai­kė gru­pę as­me­nų, ku­rie ne­le­ga­liai ka­si­nė­jo ka­pa­vie­tes. Pra­dė­jus tir­ti ne­le­ga­lią pre­ky­bą gin­klais bei ki­tais ar­te­fak­tais, pa­aiš­kė­jo, kad tai – ne­įti­kė­ti­nai ver­tin­gi ar­che­o­lo­gi­niai ra­di­niai. Ka­pų plė­ši­kų api­plėš­ta ka­pa­vie­tė Kru­ku­ve­ko kai­me ta­po ob­jek­tu, pra­no­ku­siu drą­siau­sius ar­che­o­lo­gų lū­kes­čius. Jot­vin­gių ka­pi­ny­ne ap­tik­ta per 1000 ra­di­nių, ku­rių am­žius sie­kia dau­giau kaip 900 me­tų. Ši ko­lek­ci­ja va­di­na­ma di­džiau­sia pa­sau­ly­je jot­vin­gių me­mo­ria­li­nių daik­tų ko­lek­ci­ja.

„Po­li­ci­ja pa­pra­šė ma­no kaip ar­che­o­lo­go pa­gal­bos ver­ti­nant ra­di­nius, pa­si­ro­dė, kad tai –nuo­sta­būs ar­te­fak­tai iš anks­ty­vų­jų vi­du­ram­žių, ku­rie pri­klau­sė jot­vin­giams. Su­lai­ky­tie­siems už ne­le­ga­lią pre­ky­bą grė­sė di­de­lė baus­mė ir to­dėl jie su­ti­ko pa­ro­dy­ti vie­tą, iš kur pa­im­ti šie ra­di­niai. Ka­si­nė­ji­muo­se pa­pra­šė ben­dra­dar­biau­ti Var­šu­vos ar­che­o­lo­gi­jos mu­zie­jus. Dėl ka­si­nė­ji­mų at­si­ra­do ši ko­lek­ci­ja, ku­rios da­le­lę ma­to­me Aly­tu­je. Ji liu­di­ja, ko­kia ypa­tin­ga bu­vo jot­vin­gių gen­tis. Tur­tin­gos įka­pės ro­do, kad jie ne­bu­vo at­si­li­kę nuo kai­my­nų, lie­tu­vių, len­kų, prū­sų, ru­sė­nų. Vyks­ta dar ke­lių ka­pi­ny­nų ty­ri­nė­ji­mai, ra­di­niai pa­tvir­ti­na, kad tai bu­vo tur­tin­ga gen­tis. Ar­ti­miau­siu lai­ku su­ži­no­si­me apie jot­vin­gius dar dau­giau“, – sa­ko ar­che­o­lo­gas.

Pa­ro­da „Jot­vin­gių el­do­ra­das“ Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je veiks iki balandžio 30 dienos.

 

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    O ką reiškia "neturi išnykti nė viena tauta"?? Pvz. jei atvarys čia gyventi pusmilijonis ukrainiečių, pusmilijonis bangladešiečių, pusmilijonis rusų, keli šimtai tūkstančių gudų, keli šimtai tūkstančių afganų ir kokie penki milijonai afrikiečių - ar lietuvių tauta bus "išnykusi" ar, kaip Šimašius sako, tiesiog suglobalės..?

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.