Mes tu­ri­me tei­sę pa­rink­ti ug­dy­mo įstai­gą sa­vo vai­kams (185)

nuotr
Šven­tė „La­bas, ru­de­nė­li“.
Šiais per­mai­nų, ne­ri­mo dėl at­ei­ties lai­kais dau­ge­liui iš mū­sų šei­ma yra sta­bi­lu­mo ir sau­gu­mo šal­ti­nis. Ly­giai taip pat šių da­ly­kų tė­vai ti­ki­si iš­leis­da­mi sa­vo vai­kus iš šei­mos į dar­že­lį ar mo­kyk­lą. Ne iš­im­tis esa­me ir mes. La­bai at­sa­kin­gai rin­ko­mės ug­dy­mo įstai­gą sa­vo vai­kams.

Aly­taus „Dre­vi­nu­ko“ mo­kyk­la-dar­že­lis ati­ti­ko mū­sų lū­kes­čius. Mes ne­įsi­vaiz­duo­ja­me ge­res­nių są­ly­gų, sie­kiant ge­ros ug­dy­mo ko­ky­bės. Čia vai­kai au­ga nuo 2 iki 11 me­tų.

De­vy­ne­ri me­tai – tai tik­rai di­de­lis lai­ko tar­pas vai­kui su­bręs­ti kaip as­me­ny­bei. Iš­au­gę dar­že­lio rū­be­lius vai­kai žen­gia mo­kyk­los link. Vis­kas čia pat, vis­kas ži­no­ma ir mie­la! Vai­kai įstai­go­je jau­čia­si kaip na­mie.

To­dėl mes, tė­vai, ka­te­go­riš­kai ne­su­tin­ka­me, kad mū­sų vai­kai bū­tų iš­skir­ti. Nes dau­gu­mos iš mū­sų vie­ni vai­kai lan­ko įstai­gos dar­že­lio gru­pes, o ki­ti yra mo­ki­niai. Tai­gi, įstai­go­je ug­do­mi bro­liai, se­se­rys. Mū­sų vai­kai lai­min­gi ir pa­ten­kin­ti, jie su­si­tin­ka ben­drų veik­lų me­tu tiek mo­kyk­los-dar­že­lio vi­du­je, tiek įstai­gos kie­me, ku­ris, be­je, yra sau­gus, ap­tver­tas.

Sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, ką pa­tirs vai­kai, per­ėję į ki­tą žy­miai di­des­nę mo­kyk­lą. Mums, tė­vams, daug da­ly­kų ke­lia ne­ri­mą, pra­de­dant vai­ko aka­de­mi­niais ge­bė­ji­mais, sėk­me, už­mez­gant so­cia­li­nius ry­šius ir bai­giant emo­ci­ne sa­vi­jau­ta.

„Dre­vi­nu­ko“ mo­kyk­la-dar­že­lis ypač pa­trauk­lus tė­vams, ku­rie au­gi­na ne­įga­lius vai­kus. Drą­siai kal­ba­me vi­sų tė­vų var­du, ku­rie au­gi­na to­kius vai­ku­čius, nes bū­tent ma­žo­je ben­druo­me­nė­je į to­kius vai­kus žiū­ri­ma šei­my­niš­ku žvilgs­niu.

Šio­je mo­kyk­lo­je vyk­do­mas įtrau­ku­sis ug­dy­mas. Ne­ga­lią tu­rin­tys vai­kai yra ben­dro­jo ug­dy­mo pro­ce­so da­lis – vi­si vai­kai mo­ko­si drau­ge, jų ne­iš­ski­riant. Jų ug­dy­mo­si sėk­mei bū­ti­na tin­ka­mai pri­tai­ky­ta ap­lin­ka, pe­da­go­gi­nė, psi­cho­lo­gi­nė, lo­go­pe­di­nė, so­cia­li­nė, ki­ne­zi­te­ra­pi­nė ir ki­ta pa­gal­ba.

Vai­kai ne­bi­jo pa­duo­ti drau­gui, ku­ris sė­di ne­įga­lio­jo ve­ži­mė­ly­je, ran­kos, jam pa­dė­ti, pa­guos­ti, nes vie­ni ki­tus pa­žįs­ta jau daug me­tų.

Esa­me tik­ri, kad vai­kai iš „Dre­vi­nu­ko“ mo­kyk­los-dar­že­lio gat­vė­je pir­mi su­skubs pa­dė­ti „ki­to­kiam“ žmo­gui.

Mies­te esant 2 pra­di­nėms mo­kyk­loms ir 2 mo­kyk­loms-dar­že­liams, aiš­kiai ma­to­me šių įstai­gų po­pu­lia­ru­mą ir pa­klau­są mies­te.

Tė­vai ren­ka­si ma­žas ben­druo­me­nes sa­vo vai­kams. Tai ypač svar­bu tu­rint ne­įga­lų sū­nų ar duk­rą. Jei įvyk­tų pla­nuo­ja­ma per­tvar­ka ir bū­tų pa­keis­tas mo­kyk­los ti­pas, mes ne­tek­tu­me tei­sės pa­rink­ti sa­vo vai­kams tin­ka­mos ir ati­tin­kan­čios mū­sų vai­kų po­rei­kius ug­dy­mo įstai­gos. Tai pa­žei­džia ne tik ne­įga­lių vai­kų, bet ir tė­vų, kaip Lie­tu­vos pi­lie­čių, tei­ses.

MES NE­SU­TIN­KA­ME su per­tvar­kos siū­ly­mais dėl „Dre­vi­nu­ko“ mo­kyk­los-dar­že­lio re­or­ga­ni­za­vi­mo. Mū­sų siū­ly­mas yra aiš­kus – pa­lik­ti įstai­gą veik­ti to­kią, ko­kia ši yra šian­die­ną. Tik to­kiu bū­du bus įgy­ven­din­ta Lie­tu­vos švie­ti­mo stra­te­gi­ja, Ge­ros mo­kyk­los kon­cep­ci­ja, Me­mo­ran­du­mas dėl švie­ti­mo ir svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų pri­ei­na­mu­mo ir vals­ty­bės įsi­pa­rei­go­ji­mas gerb­ti vai­ko ir tė­vų tei­ses.

Mū­sų nuo­gąs­ta­vi­mai pa­grįs­ti ir mū­sų vai­kai – ne ban­dy­mo triu­šiu­kai! To­dėl, pa­sak Aly­taus mies­to me­ro Ne­ri­jaus Ce­siu­lio, mes – ne pa­spir­tu­kai!

Au­re­li­ja Lau­čie­nė

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai