Mudita Makaveckienė: „Kad atsikratyčiau sielą gniuždančių nuoskaudų ir pajausčiau begalinį palengvėjimą, kad krūtinėje netelpantį džiaugsmą užkelčiau į aukščiausią kalną, turiu rašyti” (171)
– Mudita – labai retas sanskritiškos kilmės vardas. Gal žinote šio vardo Jums skyrimo istoriją?
– Ilgą laiką maniau, jog mano vardas yra latviškas, bet visai neseniai sužinojau, kad tarp latviškų vardų jo nėra. Panašų vardą – Mudite – atradau indų vardyne. Ko gero, Jūs – teisi, priskyrusi manajam sanskritišką kilmę.
Kažkada mano mamos sesuo išvyko gyventi į Latviją. Man gimus, ji trumpam parvyko ir tapo mano krikštamote. Taip ir gavau šį keistą vardą, dėl kurio pusę savo gyvenimo kompleksavau. Iki šiolei visoje Lietuvoje neturiu savo vardo antrininkės. Iš tiesų tai nėra tikrasis mano vardas gimimo liudijime, bet tai tegul lieka mažyte paslaptimi tiems, kas manęs nepažįsta.
– Telieka paslaptimi, juk tai ne pagrindinė mūsų pokalbio tema. Jau ne pirmą kartą girdžiu Jus skaitant savo poeziją tarmiškai ir galvoju, kad turbūt net ir profesionalus skaitovas taip jautriai, taip užkabinamai nepaskaitytų ta tarme, kokia Jūs kalbate nuo ankstyvos vaikystės. Tikriausiai tik patys autoriai tarmiškus eilėraščius turėtų skaityti. Papasakokite daugiau apie savo vaikystę, apie žmones, kurie Jus supo, tuos neįkainojamus tarmės išteklius, tą vienauti paliktą gimtinės trobelę.
– Dėkoju Jums už žavėjimąsi mano tarmiškomis eilėmis bei jų skaitymu, kam gi nemalonios pagyros? Juokauju, žinoma. Aš daugiau linkusi šešėlyje būti. Kiekvieną kartą išeidama į sceną skaityti, išgyvenu auditorijos baimę. Neduokdie, jeigu klausytojui nesugebėsiu įtaigiai perteikti savo eilėraščio. Kartais tas perdėtas jaudulys man koją pakiša.
Sutinku su Jūsų nuomone, kad tarmiškus eilėraščius yra lengviau pačiam autoriui skaityti, nes tik jis, mano manymu, geriausiai jaučia nuotaikos bangavimą, jos atspalvius, intonavimo subtilybes, žino kirčio vietą kiekviename tarmiškame žodyje.
Na, o apie vaikystę. Augau didelėje šeimoje, buvau antras vaikas tarp trijų seserų ir trijų brolių.
Nerypausiu dabar dėl savo sunkios vaikystės, tik prisipažinsiu, kad visą laiką pavydėjau savo draugei, augančiai trijų vaikų šeimoje. Mūsų kaime buvo keletas tokių šeimų, tad visi panašų vargą nešėme, nes nuo pat mažų dienų dirbome įvairius namų liuobos bei žemės ūkio darbus. Be to, vyresniems vaikams buvo privalu mažuosius prižiūrėti. Taigi, laisvos valandėlės mums buvo tarsi auksinės.
Šeimoje tikrai netrūko duonos, tėvų rūpinimosi mumis bei meilės, tačiau nėra namų be dūmų…
Aš nuo pat mažumės pasižymėjau savo vikrumu, smalsumu, domėjimusi aplinka, noru dainuoti, artistiškai perpasakoti girdėtas istorijas. Prisimenu, kartais mano klausinėjimai suaugusiuosius išvesdavo iš kantrybės, nes aš neatstodavau tol, kol negaudavau aiškaus atsakymo. Tik mano senelė, kuri ypač mane mylėjo, niekada nepritrūkdavo nei laiko, nei kantrumo su manimi pabendrauti.
Nuo pat vaikystės mane supo dzūkiškai kalbantys žmonės. Aš iš savo kaimelio niekur kojos nebuvau iškėlusi iki tol, kol baigiau Aštriosios Kirsnos vidurinę mokyklą. Žinoma, mokykloje kalbėjome literatūrine kalba, o po pamokų vėl „atsirišdavo“ dzūkiškų žodžių maišas.
Mano mamelė turėjo gražų, skambų balsą. Ji kalbėjo gyvai ir raiškiai, buvo sąmojinga, niekada kišenėje reikiamo žodžio neieškojo. Iš jos lūpų dzūkiška šneka, pilna spalvingumo, liete liejosi. Dar ir dabar girdžiu tą skambesį.
O trobelė. Deja, trobelė jau dvylika metų tuščia, jau nėra kam tos savitos, tarmiškos kalbėsenos joje lieti.
Gal todėl aš dabar ir ėmiau savo gimtąja tarme rašinėti, nes kuo toliau, tuo dažniau savo mamelės balsą girdžiu. Be to, imu manyti, jog tai ji mane iš anapus tam darbui laimina.
– Ko gero, Jums kaip terapija – posmuoti tarmiškai?
– Iš tiesų, posmuodama tarmiškai pasijuntu lyg žuvis vandenyje. Esu kilusi iš Lazdijų rajono, tad ir tarmę, tiksliau – potarmę, reikėtų įvardyti kaip lazdijietišką. Išties ji gruboka, tiesmukiška, tačiau kokia bebūtų, ji man – pati mieliausia.
– Sutikite, kad tarmė duoda daug žavesio. Jūsų tarmė, tiksliau potarmė – grubesnė, bet visiems dzūkams sava. Tarmiškai poezijai kompozitoriams turbūt nelengva būtų sukurti muziką?
– Aš manau, jog kompozitoriams tai neaktualu. Jeigu tik panorėtų, tikrai sukurtų. Galbūt jie ir kuria, tik mes nesame tokių dainų girdėję. Jeigu eilėraštis turi savo rimą, ritmą, skambesį – kodėl gi jis negalėtų daina pavirsti?
Negi senovėje liaudis nekūrė savo vaikams lopšinių gimtąja tarme, neapdainavo savo prasmingų darbų?
– Sakote, kad savo kūryboje neseniai atsigręžėte į tarmę. O apskritai, kada parašėte pirmą eilėraštį, apie ką jis buvo?
– Tarmiškai posmuoti ėmiau visai neseniai – pernai rudenį. Pirmasis mano tarmiškas eilėraštis gavo pavadinimą „Kiba ruduoj?“
O apskritai patį pirmąjį savo eilėraštį parašiau prieš dvidešimt šešerius metus, skausmingai išgyvendama tuometės ypač lietingos vasaros daromą žalą gamtai ir žmogui. Su juo sėkmingai debiutavau „Alytaus naujienose“. Gerai prisimenu tik vienintelę šio eilėraščio frazę „Paskutinė šviesioji viltis – vasarojus…“
– Kaip save kūryboje vadinate – literate, eiliuotoja, poete, kūrėja?
– Kūryboje savęs nelaikau nei poete, nei kūrėja, man patinka literate būti. Ne kiekvienas rašantysis nusipelno laurų vainiko, manau, kad tam reikia įgimto talento. Tik Dievo palaimintieji gali kilti į žvaigždes, pripažinimo sparnus įgavę.
– Slapyvardžio neturite?
– Neturiu aš nei slapyvardžio, nei garbaus poeto vardo. Negi nuo to laimingesnė arba, atvirkščiai, nelaimingesnė būsiu?
– Dabar vėl madingų trioletų esate sukūrusi?
Kadangi madų nesivaikau, taigi ir vėl madingų trioletų nerašau, o gal jų netgi ir nemokėčiau rašyti. Tikrai žinau, jog yra daug gabesnių už mane, tegul jie sėkmingai kuria ir džiugina skaitovų širdis. Sakau tai gana nuoširdžiai. Aš niekuomet negailiu šiltų žodžių bet kuriam rašančiajam, ypač knygą išleidusiam.
– Kūryba užsiimantys žmonės linkę sakyti, kad juos maitina įspūdžiai. O kas Jus skatina pajausti tą posmų pynimąsi, tą jausmą, kad jau reikia užrašyti? Štai Donaldas Kajokas apie poeziją yra taip pasakęs: „Poezija – ypatingos sukaupties metu sugauta vibracija, kurią perduodi žodžiais.“
– Kaip ir kiekvienam jautrios sielos žmogui, taip ir man labai svarbu išsakyti tai, ką jaučiu, kas mane džiugina arba kelia nerimą, žeidžia.
Daug ką norėčiau pakeisti gyvenime, bet tai ne mano valioje. Kad atsikratyčiau sielą gniuždančių nuoskaudų ir pajausčiau begalinį palengvėjimą, kad krūtinėje netelpantį džiaugsmą užkelčiau į aukščiausią kalną, turiu rašyti.
Baltas popieriaus lapas visuomet perima iš manęs visa, ko dažniausiai nesugeba priimti šalia esantis žmogus. Taip ir pinasi posmai vienas su kitu, nesirinkdami nei temų, nei tam tikro metų laiko, nei paros dalies, nei mano amžiaus paisydami.
– Prisiminiau mintį jaunos poetės, tik jos pavardės dabar nepasakysiu. Mintis maždaug tokia: eilėraštis turi būti kaip tunelis, kurį kasa dviese – iš vienos pusės kūrėjas, iš kitos – skaitytojas. Kai kūrėjo pirštai po žeme apčiuopia skaitytojo pirštus – eilėraštis pavykęs, jei jie prakasa prošal – eilėraščio nėra. Ar tai minčiai pritartumėte?
– Dažnas sakome, kad rašome sau, tačiau kažkodėl esame linkę savo kūryba dalytis su skaitytoju. Ar ji pasieks skaitytojo vidų, mes nenutuokiame, tačiau iš anksto bijome nuvilti skaitytoją ir nusivilti patys savimi.
Pritariu tos poetės nuomonei, jog bekasant eilėraščio tunelį, kūrėjo pirštai būtinai turi susitikti su skaitytojo pirštais, antraip eilėraštis bus pasmerktas žlugti.
– Nesu svarbi vertintoja, bet nemoku ir nenoriu klausytis posmų, kurie nepasiekia, neišjudina mano jausmų, neturi psichologiškumo. Va, Jūsų „Senmergė“, „Meilės atstumci“ nuo birželio, kai juos išgirdau, ramybės neduoda. Kokia jų atsiradimo istorija?
– Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Jūs teigiamai įvertinote mano dzūkiška tarme parašytus eilėraščius – „Senmergė“ bei „Meilės atstumci“. Pirmajame eilėraštyje dominuoja mano kaime gyvenusios keistuolės senmergės paveikslas, kuri labai norėjo ištekėti. Antrajame perteikiau seno, vienišo žmogaus dalią, sutapatindama ją su šuns Rudzio likimu.
– Kas Jums yra eilėraščio grožis, apskritai grožis?
– Nemanau, jog eilėraštis yra vien žodžių žaismas, kaip kažkada teko girdėti. Jo gelmėje, mano manymu, turi slypėti prasminga mintis, kurią norėtumei atrasti, išgvildenti bei pamąstyti, kas dar potekstėje liko. Ne visada man pavyksta tokį eilėraštį sukurti.
Visa, kas jautriai suvirpina sielą, kas ją pakylėja virš banalumo, lėkštumo, kas sužadina norą sugrįžti prie perskaitytų eilučių dar ir dar – yra eilėraščio grožis. Apskritai grožis man prasideda nuo tyro vaiko žvilgsnio ir tęsiasi iki suaugusiojo vidaus, švytinčio dvasinėmis vertybėmis.
O jeigu kukliau – grožį aš įžvelgiu daug kur: lauko žolyne, neįprastos formos medžio šakelėje, akmenėlyje, ant laumžirgio sparnų. Girdžiu jį driežo vikrume, lietaus šnarėjime, varlės kurkime, netgi varnos kranksėjime. Visko nepajėgsiu išvardyti, nes to grožio aplink mane tiek, kad akys raibsta.
– Sakote varnos kranksėjime. O aš jau daug metų žaviuosi krankliais, jų gyvenimo būdu, ryšiu su žmonėmis. Tai nuostabūs paukščiai ir labai išmintingi. Dar pasakykite, koks Jūsų ryšys su tikėjimu?
– Išpažįstu katalikų tikėjimą, bet nesu uoli bažnyčios lankytoja, retokai joje lankausi. Stengiuosi gyventi taip, kad nereikėtų akių nuleisti prieš bet kurį žmogų. Manau, jog turiu ryšį su dangumi, nes daug pranašiškų sapnų mane aplankė.
– Kiek rašančiam žmogui svarbi savikritika?
– Kalbant apie rašymą, drįstu teigti, kad dar niekam nepakenkė įžvalgaus kritiko pastaba ar paties rašančiojo savikritika. Manau, kad kiekvienas, prieš imdamas plunksną į rankas, turėtume atsakingiau pasverti savo mintis ir atidžiau pažvelgti į save iš šalies. Juk nesame vaikai, kad negalime įvertinti savo gebėjimų arba, kad patarimus priimtume kaip įžeidimą.
– Būsiu kandi, bet man visuomet kelia šypseną tai, kad vos keletą kūrinių surimavusi moteris ištraukia į viešumą savo mergautinę pavardę ir, pasijutusi svarbia poete, ima kalbėti apie savo poezijos knygą. Kaip vertinate kuriančio žmogaus susireikšminimą? Juk toks gausus kiekis rimtos, prasmingos, skaitytojams artimos poezijos Jūsų kūrybiniame kraityje, o knygos dar nėra. Kodėl skriaudžiate skaitytoją? Ir pavardės mergautinės nežinome. Prieš ką protestuojate, poete? Juk ne viena pastebiu, kai Jus kviečia paskaityti savos kūrybos – auditorija net ūžteli nuo laukiamos palaimos.
– Netrokštu susireikšminti, nes neturiu dėl ko. Savo kūrybą auginu, brandinu po truputį, vis dar semiuosi patirties iš tobulumo šulinio, kurį pripildo talentingieji. Jau daugel metų rašinėju apie šį bei tą, bet niekaip neprisiruošiu išleisti knygos, nes nesu tikra, ar tai yra būtina. Visi puikiai žinome – knygynų, bibliotekų lentynos lūžta nuo klasikų kūrybos, tik imk ir skaityk. Žinau, kad mano mergautinė pavardė populiarumo man nei pridės, nei atims, todėl visur su savimi „nešiojuosi“ dabartinę pavardę.
– Kažkas iš senovės klasikų yra pasakęs, kad poezija – jaunystės užsiėmimas, brandžiame amžiuje reikia imtis prozos. Šiuo žanru nesidomite?
– Man gana to, kad esu Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ narė. Džiaugiuosi, jog dažnai turiu galimybę klausytojams paskaityti ne tik savo, bet ir kitų autorių eilėraščius bei prozą.
Tikriausiai poezija taip ir liks vienintelis mano išmėgintas žanras, nes jau vėlu į neišplėstus prozos dirvonus dairytis. Be to, dar vis bėgu į „Volungėlės“ darželį mažųjų džiaugsmais pagyventi bei atgaivos iš meilės delnų atsigerti.
Jūsų pageidavimu, siunčiu porą dzūkiškų eilėraščių, tuos, kuriuos jau ne vienas skaitytojas yra girdėjęs.
* * *
Senmergė
Cikrai nelangva vienai man be dziedo, –
Pagynė strėnas no darbų sunkių.
Nakcim sapnuju baltų šliobį, žiedų
Ir valionų su rūtų vainiku.
Teisybė, aš jau ne pirmos jaunystės,
Bet nešpėtna, da vis kvacka, straina.
Dasbrydo šidzinimų man klausycis,
Kad aš bernų baidaus, kad aš – čiudna.
Nei vieno kaimo liūrbio nepristosiu,
Ba kožnas myli čėrkų pakiloc,
Verciau jau aic už vyro ylgu nosiu,
Katrį anuosyk spėjau pasdaboc.
Raikės parinkc kiaušinių, sūrų, sviesto
Ir subatoj in jomarkų važuoc,
Kad vėl susciktau su našliu iš miesto, –
Mes vienas kitam cinkam, kam meluoc?
Tai kas, kad biskį krividna jo nosis,
Kad turi paaugytus tris vaikus,
Ale žmogus – razumnas, ne pijokas,
Susžanysim, abiem spakaina bus.
Meilės atstumci
Ko žūrai, Rudzi, ko tep spoksai,
Ko spitrinies man in akis?
Gal mislini – aš neišmoksiu
Tep kap ir tu kaukc per nakcis?
Žinok ir man apkarto dzienos,
In dūšų braunas abelga,
Iš proto varo mėnesiena,
Šalci kampai ir vienuma.
Abudu, Rudzi, mes panašūs –
Pasenį, meilės atstumci,
Aplinkui mus – jauni ir gražūs,
Bagoci ir unarisci.
Nelįskim, kur mumiem neraikia,
Gerau nepykdzykim mes tų,
Katriej kelnių klešnes pasraitį
Lankcynių aina dėl daiktų.
Sumins jiej mus in juodų žamį
Aklai in niekur bėgdami,
Pastraukim sau in kelio grabį,
Veliai jau likim pamiršči.
Akšį arciau, ko stovi, Rudzi, –
Aš pakedensiu tau kudlas.
Pašokinėk, kaulus pajudzyk,
Pajausk šiltas mano rankas...
Komentarai
Palikite savo komentarą
order generic prednisolone…
Komentaras
order generic prednisolone 40mg - oral viagra 150mg cheap sildenafil pill
order amoxil 500mg pill -…
Komentaras
order amoxil 500mg pill - order amoxicillin 250mg pill order sildenafil online
generic for cialis -…
Komentaras
generic for cialis - purchase modafinil sale purchase modafinil pill
ivermectin 6 mg online -…
Komentaras
ivermectin 6 mg online - price of ivermectin order vardenafil 20mg generic
purchase ampicillin - oral…
Komentaras
purchase ampicillin - oral cipro 1000mg order tadalafil 5mg generic
buy cefuroxime - cheap…
Komentaras
buy cefuroxime - cheap cialis 10mg cialis 5mg price
oral rhinocort - oral…
Komentaras
oral rhinocort - oral rhinocort disulfiram 250mg generic
buy sildenafil 100mg pills -…
Komentaras
buy sildenafil 100mg pills - order fildena 50mg without prescription stromectol south africa
buy cephalexin generic -…
Komentaras
buy cephalexin generic - erythromycin canada buy erythromycin 250mg sale
buy bactrim pill - purchase…
Komentaras
buy bactrim pill - purchase viagra pill sildenafil in usa
cheap augmentin 625mg -…
Komentaras
cheap augmentin 625mg - clavulanate price tadalafil for women
prednisolone buy online -…
Komentaras
prednisolone buy online - cheap cialis generic cialis
order cipro generic - cipro…
Komentaras
order cipro generic - cipro tablet oral cialis
casino games online - slot…
Komentaras
casino games online - slot game acillin without prescription
best online casino -…
Komentaras
best online casino - research papers writing help with assignments uk
order zocor 10mg without…
Komentaras
order zocor 10mg without prescription - cheap valacyclovir 500mg letter editing
purchase flomax pills -…
Komentaras
purchase flomax pills - order zofran 8mg generic buy spironolactone online
isotretinoin 20mg drug -…
Komentaras
isotretinoin 20mg drug - accutane 40mg tablet purchase celebrex sale
buy erectile dysfunction…
Komentaras
buy erectile dysfunction medication - prednisone 40mg uk buy prednisone 20mg pills
modafinil ca - cheap viagra…
Komentaras
modafinil ca - cheap viagra for sale purchase sildenafil generic