Dėl pa­ti­ria­mo mo­bin­go iš ge­no­ci­do cen­tro pa­si­trau­kė Lie­tu­vai nu­si­pel­nęs Oku­pa­ci­jos ir lais­vės ko­vų mu­zie­jaus di­rek­to­rius Eu­ge­ni­jus Peikš­te­nis (7)

2022-05-27
R. Šarknickas
Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tre (Ge­no­ci­do cen­tras, LGGRTC) su­si­klos­tė su­dė­tin­ga dar­bi­nė at­mo­sfe­ra. Dar­buo­to­jai skun­džia­si dėl grės­mės jų fi­zi­nei, mo­ra­li­nei bei so­cia­li­nei ge­ro­vei ir, svar­biau­sia, svei­ka­tai. Tai, kas šiuo me­tu vyks­ta Ge­no­ci­do cen­tre, yra ne­pa­aiš­ki­na­ma. Da­bar­ti­nė si­tu­a­ci­ja nė iš to­lo ne­pri­me­na įstai­gai pri­skir­tų tiks­lų – tir­ti nu­si­kal­ti­mus žmo­giš­ku­mui. Prie­šin­gai, kaip sa­kė ke­li jo at­sto­vai, šiuo me­tu Ge­no­ci­do cen­tre kles­ti psi­cho­lo­gi­nis spau­di­mas ir at­si­ra­do gi­lios mo­bin­go ap­raiš­kos. Pa­da­li­nių va­do­vai yra nu­ša­li­na­mi nuo spren­di­mų pri­ėmi­mo, nu­ver­ti­na­ma ar net iš­juo­kia­ma jų kom­pe­ten­ci­ja. Dar­buo­to­jai taip pat skun­džia­si ne­tin­ka­mu dar­bo or­ga­ni­za­vi­mu, vi­daus ko­mu­ni­ka­ci­jos ne­bu­vi­mu, ne­skaid­riai pri­ima­mais spren­di­mais, ne­aiš­kia dar­bo už­mo­kes­čio bei prie­mo­kų dar­buo­to­jams sky­ri­mo tvar­ka.

Ge­no­ci­do cen­tro ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­riu­mi prieš kiek dau­giau nei me­tus Sei­mo val­dan­čio­sios dau­gu­mos va­lia bu­vo pa­skir­tas dr. Arū­nas Bub­nys, ku­ris vie­šai pa­si­ža­dė­jo su­vie­ny­ti su­skal­dy­tą ko­lek­ty­vą ir su­da­ry­ti vi­siems dar­buo­to­jams vie­no­das ir tin­ka­mas dar­bo są­ly­gas. Kaip nu­ro­dė įstai­gos at­sto­vai, Ge­no­ci­do cen­tro va­do­vas dar­buo­to­jams vis dar ne­pri­sta­tė 2022 me­tų LGGRTC veik­los pla­nų, vi­zi­jos, šiuo me­tu įstai­go­je vyks­ta ne­skaid­rūs struk­tū­ri­niai pa­kei­ti­mai, su ku­riais ko­lek­ty­vas tai­po­gi nė­ra su­pa­žin­din­tas. Dėlesa­mos psi­cho­lo­gi­nės įtam­pos Ge­no­ci­do cen­tre dar­bą ja­me jau pa­li­ko ke­li kva­li­fi­kuo­ti ir pa­ty­rę spe­cia­lis­tai.

Da­bar, kuo­met Sei­mo na­rių, ko­mi­te­tų ir val­dy­bos pa­što dė­žu­tes pa­sie­kia Ge­no­ci­do cen­tro dar­buo­to­jų pa­gal­bos šauks­mas su mo­bin­go ir ne­skaid­ru­mo ra­šy­ti­niais įro­dy­mais, šia te­ma ne­be­si­do­mi­ma. Kas nu­ti­ko, ger­bia­mas Sei­me, kad ne­re­a­guo­ja­ma į si­tu­a­ci­ją, su­si­da­riu­sią Ge­no­ci­do cen­tre? Kur Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos, Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tai, ku­riems pri­skir­ta ku­ruo­ti LGGRTC veik­lą?

Šiuo me­tu Ge­no­ci­do cen­tro dar­buo­to­jai, ne­gau­da­mi sau pri­klau­san­čio dar­bo už­mo­kes­čio, jau krei­pė­si į Dar­bo ins­pek­ci­ją, ki­ti net­gi pra­dė­jo ir teis­mi­nį nag­ri­nė­ji­mą. Na ir kas? Lai­mės by­las, pri­si­teis kom­pen­sa­ci­jas, bet ar tai iš­spręs su­si­da­riu­sias pro­ble­mas? Šiuo at­ve­ju, pro­ble­ma yra po­li­ti­nė. Ne­su Ge­no­ci­do cen­tro dar­buo­to­jas, kad vi­sas de­ta­les ži­no­čiau iš ar­ti, taip pat ne­su Vals­ty­bės au­di­to at­sto­vas, ku­ris įver­tin­tų, kas kal­tas dėl ga­li­mų ne­skaid­riai pri­ima­mų spren­di­mų Ge­no­ci­do cen­tre. Vis­gi aki­vaiz­du, kad da­bar­ti­nis Ge­no­ci­do cen­tro va­do­vas ar­ba pats yra vi­so ši­to cha­o­so kal­ti­nin­kas, ar­ba tie­siog ne­su­ge­ba tin­ka­mai va­do­vau­ti įstai­gai ir už­tik­rin­ti ko­lek­ty­vo ge­ro­vės. Ki­tas va­rian­tas – są­mo­nin­gai lei­džia­ma to­kiai si­tu­a­ci­jai at­si­ras­ti.

Ga­li­ma tik spė­lio­ti, ko­dėl su­si­klos­tė to­kia si­tu­a­ci­ja, ta­čiau pro­ble­mos Ge­no­ci­do cen­tre aki­vaiz­džios. Įstai­gą jau pa­lie­ka il­ga­me­čiai ir nu­si­pel­nę Ge­no­ci­do cen­tro dar­buo­to­jai (vie­nas jų – Oku­pa­ci­jos ir lais­vės ko­vų mu­zie­jaus di­rek­to­rius, vė­liau LGGRTC Me­mo­ria­li­nio de­par­ta­men­to vy­res­ny­sis pa­ta­rė­jas mu­zie­ji­nei veik­lai Eu­ge­ni­jus Peikš­te­nis, reikš­min­gai pri­si­dė­jęs prie Lie­tu­vos par­ti­za­nų va­do Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go pa­lai­kų pa­ieš­kos). Tie­sa, kad ger­bia­mas Eu­ge­ni­jus ruo­šė­si ki­to par­ti­za­no pa­lai­kų pa­ieš­koms, ras­ti par­ti­za­nų va­do Juo­zo Luk­šos-Dau­man­to pa­lai­kus. De­ja, Ge­no­ci­do cen­tras, ku­ris ir tu­ri vyk­dy­ti šiuos dar­bus, pats iš­va­ro nu­si­pel­niu­sius žmo­nes. Tai – la­bai blo­gas po­žiū­ris, jei am­bi­ci­jos yra svar­bes­nės nei Lie­tu­vos is­to­ri­ja.

Tad tik lai­ko klau­si­mas, ka­da to­kiu sti­liu­mi dir­ban­tis Ge­no­ci­do cen­tras ne­be­at­liks jam vals­ty­bės pa­ti­kė­tų funk­ci­jų.

Krei­piuo­si į Sei­mo val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą, pra­šy­da­mas dau­giau ne­be­ig­no­ruo­ti LGGRTC pro­fe­si­nės są­jun­gos pa­gal­bos šauks­mo, siun­čia­mų raš­tų su pri­dė­tais pro­ble­mų įro­dy­mais.

Už­kirs­ki­te ke­lią įstai­gos val­dy­mui so­vie­ti­nės no­men­kla­tū­ros sti­liu­mi.

 

 

LR Sei­mo na­rys Ro­ber­tas Šar­knic­kas

Užs. Nr. 075

 

    Komentarai

    Palikite savo komentarą

    Apie teksto formatus

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Seimo nario kompetencijos - teikt svarstymui įstatymų projektus, užtikrint valstybėj parlamentinę kontrolę, kaip institucijos laikosi įstatymų. Nes Seimas tvirtindami ir teisėsaugos institucijų metines veiklos ataskaitas, per tai užtikrina kaip laikomasi teisingumo šalyje. Alytuj problema, kontroliuojančių ir teisėsaugos institucijų dvigubi standartai, per ką Alytus valdyme stagnuoja. Per Alytų gan silpni Seimo nariai, kur pagal kompetencijas net priartėt nesistengia.

    jeigu nuolatinę savireklaminę užsakomųjų straipsnių bakchanaliją žiniasklaidoje rengiate už savo pinigus, tai sėkmės juos ir toliau išmetant į balą, tačiau jeigu tam naudojate mano pinigus, t.y., biudžetines lėšas, skirtas Seimo nario pareigoms vykdyti, tai aš tokios teisės ponuliui nedaviau, nes tai yra mano ir visų Lietuvos piliečių pinigų švaistymas savo reikmėms.

    Mobingai - Žmogaus teisių pažeidimų požymiai. Nesilaikymas Konstitucijos 21,22,25,29,33,118.. straipsnių. Kur pagal įstatymus LR Prezidentas Konstitucijos garantas. Kur būtent nuo Prezidento ir Seimo, kurie tvirtina teisėsaugos ir kitų institucijų veiklų metines ataskaitas, skiria/atleidžia institucijų vadovus kokį teisingumo lygį užtikrina, taip ir turi. Nesiskaitymo su žmonėm toleravimas nuo jų ir eina, kur patys žmonės rinkos Prezidentą, Seimą. Alytuj konkrečiai tik šis politikas drysta atviriau su žmonėm kalbėt, kviečiamas ir vyksta į susitikimus su žmonėm, išklauso nepalankiausias nuomones. Ko nepasakyt apie kitus Alytaus politikus, per daug atitrūkę nuo žmonių, privengia ir nemėgsta nepalankių nuomonių, ignoruoja mobingų atvejus... Lietuvos mastu jau net iš atskirų ministerijų pasigirsta signalai dėl mobingų, kuriuos valdantieji ignoruoja pašiepdami, atseit painioja su reiklumu. Net kiek buvo atvykę į Alytų šioj kadencijoj ministrų, net premjerė - vienodai vengia susitikt su eiliniais alytiškiais ir išklausyt jų nuomones. Net LR Prezidentas privengia atvykt į Alytų, nes privengia tam tikrų savo kompetencijos temų, kurias žino. Kiek vyko į šį regioną, tai pasirinko Lazdijus kur ramiau, ten nevengia susitikt su ramesne visuomene. Kur problemų per daug nekelia. Nors ir Alytaus visuomenė privengia temų apie mobingus net užsimint, ką šis Seimo narys sau leidžia.

    Ir Alytaus miesto tarybos šioj valdymo kadencijoj pirmą kartą net į viešumą prasiskverbus kolektyviniams pareiškimams dėl mobingų, net nereaguota. Nors visur požymiai dėl Žmogaus teisių pažeidimų, esmėj nesvarstė taryba, institucijos ir visuomenė pasyvumu tas pats kas nematė. Tai kolektyviniai pareiškimai net iš socialinių grupių pedagogų, ligoninės medikų, savivaldybės valdininkų. Normaliai taryba turėjo reaguot, viešai svarstyt taryboj išsikvietę atstovus ir išklausę akis į akį argumentus, išsiaiškinę priežastis imtis priemonių, kad žmonių teisės būt gerbiamos. Bet, nors ir nuo Alytaus miesto rinktas į Seimą yra kartu ir Seimo žmogaus teisių komiteto narys, realiai neraguota. Vengia, ar nežino kaip konkrečioj situacijoj elgtis. Nors, Alytuj konkrečiai Alytaus teismo civ. bylos Nr.2-952-292/2017 nutarimu užtvirtinta triados teisme- kas ubagams davė teisę aiškint, klaust.. Taip atskiri turtuoliai po politika nusakę ubagam Alytuj laisves, iki kiek kalbėt su ponais po politika. Tradiciškai dauguma žino, bet nei piršto nekrutins situacijai gerinti. Po to stebis, iš kur mobingai didėja. Valdžiai tinka, kad apačios neprieštarautų ir bijotų.

Kiti straipsniai

Nesiekia streikuoti, nori būti išgirsti – nuo ketvirtadienio ryto

Skaityti daugiau

Alytaus apskrities policijos pareigūnei – Seimo apdovanojimas

Skaityti daugiau