Valerijus Vencius: Mo­ra­lios po­li­ti­kos pa­ma­tas tu­ri bū­ti ki­toks (403)

Valerijus Vencius: „Šian­dien aš pri­va­lau iš­tar­ti kiek ki­to­kią frazę – aš at­si­i­mu sa­vo pa­ra­šą po ko­a­li­ci­jos su­tar­ti­mi ir trau­kiuo­si iš val­dan­čio­sios „dau­gu­mos“.“
Valerijus Vencius: „Šian­dien aš pri­va­lau iš­tar­ti kiek ki­to­kią frazę – aš at­si­i­mu sa­vo pa­ra­šą po ko­a­li­ci­jos su­tar­ti­mi ir trau­kiuo­si iš val­dan­čio­sios „dau­gu­mos“.“
Ba­lan­džio 15 die­ną su­ka­ko ly­giai 5 me­tai po pir­mo­jo 2015–2019 me­tų ka­den­ci­jos Aly­taus mies­to ta­ry­bos po­sė­džio, o dabar su­kaks me­tai šios ka­den­ci­jos ta­ry­bai. Aš at­vi­rai pa­sa­ky­siu, jog ne­tu­riu kuo la­bai pa­si­džiaug­ti. Kaip po­li­ti­ko­je „įpras­ta“, vi­si daug vis­ko ža­da, bet, ga­vę val­džią, daž­niau­siai pa­mirš­ta pa­ža­dus, el­gia­si la­biau as­me­ni­nių in­te­re­sų ve­da­mi ar pil­dy­da­mi pa­ža­dus vie­naip ar ki­taip su­in­te­re­suo­tiems ypač pa­lai­kiu­siems rin­ki­muo­se as­me­nims.

Ma­no svar­biau­sias pa­ža­das – mo­ra­li po­li­ti­ka. Bū­da­mas op­ti­mis­tas esu dar ir re­a­lis­tas bei su­pran­tu, jog ne vi­sa­da pa­vyks­ta šim­tu pro­cen­tų pa­si­rink­ti tei­sin­giau­sią spren­di­mą ar pa­lai­ky­ti kie­no nors pu­sę.

Bū­na si­tu­a­ci­jų, jog, kaž­kam ge­ri­nant są­ly­gas, rei­ka­lin­ga re­sur­sus pa­im­ti ki­tos pu­sės są­skai­ta. Po­li­ti­ko­je, kaip ir fi­zi­ko­je, eg­zis­tuo­ja ener­gi­jos tver­mės dės­nis.

Ma­no nuo­mo­ne, dir­bant ta­ry­bo­je ker­ti­niai yra ke­li da­ly­kai – at­sa­kin­gai pa­si­reng­ti svars­to­mais klau­si­mais, va­do­vau­tis są­ži­ne, stra­te­gi­niu mąs­ty­mu bei lo­gi­ka. Be abe­jo, la­bai svar­bi ir gy­ve­ni­miš­ka pa­tir­tis, nuo­la­ti­nio sa­vi­to­bu­li­ni­mo pro­ce­se įgy­tos ži­nios. Bet šį kar­tą ne apie tai.

Po pra­ėju­sio ket­vir­ta­die­nio ta­ry­bos po­sė­džio man ten­ka ap­gai­les­tau­ti, kad svars­tant gru­pę klau­si­mų ne tik ne­bu­vo įsi­klau­sy­ta į dau­giau kaip 2000 pa­si­ra­šiu­sių­jų pe­ti­ci­ją dėl „Dre­vi­nu­ko“ ir „Sa­ka­lė­lio“ mo­kyk­lų ben­druo­me­nių iš­sau­go­ji­mo, bet ir ga­vus ga­li­my­bę (Vy­riau­sy­bės at­sto­vo tei­ki­mų at­šauk­ti ne­tei­sė­tus ta­ry­bos spren­di­mus pras­me) ne­pa­si­nau­do­ta ge­ra pro­ga pa­si­tai­sy­ti.

Me­ro bei ki­tų „kryp­tį“ pa­lai­kan­čių ta­ry­bos na­rių tra­piais bal­sais bei tai­kant „bul­do­ze­rio“ prin­ci­pą Vy­riau­sy­bės at­sto­vo tar­ny­ba bei da­lis vi­suo­me­nės aiš­kiai bu­vo pa­siųs­ti to­li to­li į Pe­ru.

Kar­to­ja­si ir sce­na­ri­jus, kai ma­ni­pu­liuo­jant skam­biais pa­sa­ky­mais, gra­žiais ke­ti­ni­mais ar ne­va tei­si­nin­ko iš­si­la­vi­ni­mu ban­do­ma pa­min­ti pa­grin­di­nį ta­ry­bos veik­los do­ku­men­tą – reg­la­men­tą.

Gai­la, bet tai ne pir­mas kar­tas ir nuo­lat kar­to­ja­si. Vi­sa tai kar­di­na­liai ker­ta­si su ma­no ver­ty­bė­mis, vi­zi­ja ir mi­si­ja dir­bant mies­to ta­ry­bo­je. Vis dar ga­ji nuo­mo­nė, kad jei esi dau­gu­mo­je ar kaž­ku­rio­je frak­ci­jo­je, par­ti­jo­je, tai pri­va­lai lai­ky­tis nu­brėž­tos tam tik­ros li­ni­jos.

Aš taip ne­ma­nau. Esu iš­rink­tas tar­nau­ti aly­tiš­kiams, o kar­tu ir ap­skri­tai vi­siems Lie­tu­vos žmo­nėms. Bet lai­kan­tis „tra­di­ci­jos“ daž­nu at­ve­ju tu­rė­čiau bal­suo­ti ir pa­lai­ky­ti tik san­ty­ki­nai la­bai ma­žos gru­pės žmo­nių, nes iš es­mės ir val­dan­čio­ji dau­gu­ma, ir ki­ti da­ri­niai yra tik or­ga­ni­zuo­ta žmo­nių gru­pė, nuo­mo­nę.

Ypač kai esu įsi­ti­ki­nęs, jog spren­di­mai nė­ra tei­sin­gi, ne­bal­sa­vau ir ne­ke­ti­nu keis­ti sa­vo po­žiū­rio at­ei­ty­je. Tai su­si­ję ne vien su pas­ta­ro­jo ta­ry­bos po­sė­džio spren­di­mais. Anks­tes­niuo­siuo­se aš ne­pa­lai­kiau spren­di­mų dėl ra­di­jo sto­ties „FM99“ „iš­kel­di­ni­mo“, dėl ta­ry­bos po­sė­džių tran­slia­ci­jų per TV, dėl pla­nų nu­griau­ti Li­kiš­kė­lių mo­kyk­lą ir nau­jos mo­kyk­los sta­ty­mo, dėl so­cia­li­nių iš­mo­kų nau­do­ji­mo ki­toms reik­mėms, dėl VšĮ „Aly­taus in­fra­struk­tū­ra“ lik­vi­da­vi­mo, dėl per­tek­li­nio spor­to klu­bų fi­nan­sa­vi­mo ir ki­tais aly­tiš­kiams jaut­riais klau­si­mais.

Mie­li aly­tiš­kiai, dau­ge­lis Jū­sų tu­rė­tu­mė­te pri­si­min­ti pas­ku­ti­nę 1999 me­tų die­ną per vi­są pa­sau­lį nu­skam­bė­ju­sią gar­si­ą­ją kai­my­ni­nės vals­ty­bės pre­zi­den­to fra­zę: „Aš pa­var­gau, aš iš­ei­nu.“

Šian­dien aš pri­va­lau iš­tar­ti kiek ki­to­kią – aš at­si­i­mu sa­vo pa­ra­šą po ko­a­li­ci­jos su­tar­ti­mi ir trau­kiuo­si iš val­dan­čio­sios „dau­gu­mos“. Šis spren­di­mas bren­do nuo­sek­liai, tai nė­ra aki­mir­kos emo­ci­ja. Tai – ap­gal­vo­tas bei vi­sa­pu­siš­kai pa­sver­tas spren­di­mas.

Nors ir iki šiol va­do­va­vau­si tik lais­vu sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rio man­da­tu bei pa­ša­li­nė nuo­mo­nė ne­da­rė įta­kos ma­no spren­di­mams, bet ne­no­riu net ir for­ma­liai va­din­tis dau­gu­mos at­sto­vu, „žais­ti“ pa­gal man ne­pri­im­ti­nas tai­syk­les ir ke­ti­nu va­do­vau­tis tik sa­vo są­ži­ne, at­vi­ru­mu, tu­ri­mo­mis kom­pe­ten­ci­jo­mis bei duo­ta ta­ry­bos na­rio prie­sai­ka.

Man ap­skri­tai ne­su­pran­ta­mas po­li­ti­kų skirs­ty­mas į dau­gu­mą ir ma­žu­mą, po­zi­ci­ją ir opo­zi­ci­ją. Kam to rei­kia, jei vi­si de­kla­ruo­ja­me vie­ną tiks­lą – dirb­ti dėl tau­tos? No­riu keis­ti šį ste­re­o­ti­pą.

Šiuo žings­niu no­riu pri­min­ti sa­vo ko­le­goms Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bo­je – ir ša­lia mū­sų, ir virš mū­sų yra aly­tiš­kiai, nie­ka­da to ne­pa­mirš­ki­me!

 

Pa­gar­biai

Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys Va­le­ri­jus Ven­cius

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai