Lau­ry­nas Kas­čiū­nas: „Ge­ro­vės vals­ty­bė ne­at­sie­ja­ma nuo aukš­tos pa­si­ti­kė­ji­mo kul­tū­ros. Pa­si­ti­kė­ji­mo vals­ty­be ir pa­si­ti­kė­ji­mo vie­ni ki­tais” (303)

Laurynas Kasčiūnas: „Bet ku­rios ša­lies ge­ro­vės pa­grin­das yra ko­ky­biš­kas iš­si­la­vi­ni­mas. Ta­čiau mies­tuo­se ar so­cia­li­nių iš­šū­kių pa­ti­rian­čio­se šei­mo­se gy­ve­nan­tys vai­kai daž­nai tu­ri pra­stes­nes ga­li­my­bes siek­ti ge­rų moks­lo re­zul­ta­tų. To­dėl švie­ti­mą bū­ti­na or­ga­ni­zuo­ti taip, kad ma­žė­tų ne­igia­ma so­cia­li­nio, eko­no­mi­nio ar kul­tū­ri­nio kon­teks­to, ku­ria­me au­go vai­kas, įta­ka jo pa­sie­ki­mams ir pro­fe­si­nei kar­je­rai.“
Laurynas Kasčiūnas: „Bet ku­rios ša­lies ge­ro­vės pa­grin­das yra ko­ky­biš­kas iš­si­la­vi­ni­mas. Ta­čiau mies­tuo­se ar so­cia­li­nių iš­šū­kių pa­ti­rian­čio­se šei­mo­se gy­ve­nan­tys vai­kai daž­nai tu­ri pra­stes­nes ga­li­my­bes siek­ti ge­rų moks­lo re­zul­ta­tų. To­dėl švie­ti­mą bū­ti­na or­ga­ni­zuo­ti taip, kad ma­žė­tų ne­igia­ma so­cia­li­nio, eko­no­mi­nio ar kul­tū­ri­nio kon­teks­to, ku­ria­me au­go vai­kas, įta­ka jo pa­sie­ki­mams ir pro­fe­si­nei kar­je­rai.“
Spalio 25 dieną pasibaigę rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą parodė visą būsimojo Seimo sudėtį. Opozicija su pozicija apsikeitė vietomis, iš Seimo dingo kai kurie senbuviai, atėjo nemažai naujų, jaunų asmenybių. Alytaus krašte vienmandatėse apygardose buvo išrinkti keturi politikai: Vytautas Bakas, Kęstutis Mažeika, Juozas Baublys, Andrius Palionis. Kai kurie Alytaus regione kandidatavę politikai buvo išrinkti daugiamandatėje apygardoje pagal partijų sąrašus: Laurynas Kasčiūnas, Robertas Šarknickas, Julius Sabatauskas. Šis septynetas atstovaus mums parlamente, todėl juos turime pažinti. Visiems išrinktiems Seimo nariams buvo pateikti klausimai, septyni minkštieji ir septyni kietieji. Nuo to, kokias didžiausias problemas įžvelgia mūsų valstybėje bei kaip jas ketina spręsti iki jų favorito JAV prezidento rinkimuose. Skaitykite ir susipažinkite su Alytaus krašto žmonių pasitikėjimą gavusiomis asmenybėmis.

1. Ko­kios yra TOP 3 pro­ble­mos Lie­tu­vo­je ir ko­kie bus Jū­sų kon­kre­tūs žings­niai tas pro­ble­mas spręs­ti?

 Pir­ma – tai ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­ja su vi­so­mis eko­no­mi­nė­mis pa­sek­mė­mis. Vis la­biau įsi­smar­kau­ja ant­ro­ji ban­ga ir tai ar­ti­miau­siu me­tu re­gu­liuos vi­sų mū­sų gy­ve­ni­mus, įskai­tant vals­ty­bės biu­dže­tą. To­dėl dau­giau­sia dė­me­sio nau­jo­je Vy­riau­sy­bė­je bus ski­ria­ma bū­tent pan­de­mi­jai su­val­dy­ti. Tam rei­kia tu­rė­ti la­bai aiš­kų veiks­mų pla­ną, ku­ris bū­tų leng­vai adap­tuo­ja­mas, pri­klau­so­mai nuo be­si­kei­čian­čios si­tu­a­ci­jos, ir jį lai­ku vyk­dy­ti.

Ki­ta pro­ble­ma – so­cia­li­nė ir re­gio­ni­nė at­skir­tis, ku­ri yra vie­na di­džiau­sių Eu­ro­pos Są­jun­go­je. To­dėl pir­miau­sia tu­ri­me už­tik­rin­ti, kad jos ne­pa­gi­lin­tų pan­de­mi­jos pa­sek­mės. Bū­ti­na rū­pin­tis se­ny­vo am­žiaus žmo­nė­mis, spar­čiau di­din­ti pen­si­jas, kad jos ar­tė­tų prie Va­ka­rų Eu­ro­pos stan­dar­tų, ge­rin­ti są­ly­gas žmo­nėms, de­rin­ti šei­mos ir dar­bo rei­ka­lus.

Mė­gi­nant ge­riau iš­nau­do­ti skir­tin­gų ša­lies mies­tų ir re­gio­nų eko­no­mi­nį po­ten­cia­lą, bū­tų tiks­lin­ga per­ei­ti prie tri­jų skir­tin­gų pa­ko­pų eko­no­mi­nio au­gi­mo cen­trų mo­de­lio. Taip bū­tų ga­li­ma vals­ty­bės pa­ra­mą su­kon­cen­truo­ti į 10 per­spek­ty­viau­sių Lie­tu­vos eko­no­mi­nių ži­di­nių, kiek­vie­nam iš jų nu­ma­tant at­ski­rą au­gi­mo pla­ną ir ati­tin­ka­mą fi­nan­sa­vi­mą, jį su­sie­jant su la­bai kon­kre­čiais tiks­lais ir re­zul­ta­tais. To­kia re­gio­nų spe­cia­li­za­ci­ja, efek­ty­vaus dar­bo jė­gos mo­bi­lu­mo už­tik­ri­ni­mas leis­tų la­biau iš­nau­do­ti at­ski­rų re­gio­nų stip­ry­bes, pri­ar­tin­tų dar­bo vie­tas prie gy­ven­to­jų, stab­dy­tų jų mig­ra­ci­ją į did­mies­čius ar už­sie­nį ir ma­žin­tų so­cia­li­nę at­skir­tį.

Re­gio­ni­nę at­skir­tį ma­žin­tų ir veiks­min­ga re­gio­ni­nė po­li­ti­ka. Tam rei­ka­lin­ga glau­des­nė re­gio­nų ir cen­tri­nės val­džios są­vei­ka – sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jų įga­lio­ji­mų plėt­ra ir ga­li­my­bės veik­ti lais­viau, įga­lio­ji­mai pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę už sa­vo spren­di­mus ir teik­ti siū­ly­mus ten, kur sa­vi­val­da ne­ga­li iš­spręs­ti pro­ble­mos ar­ba tei­si­nė ba­zė ne­lei­džia to pa­da­ry­ti. O ir pa­čios re­gio­nų sa­vi­val­dy­bės tu­ri glau­džiau ben­dra­dar­biau­ti, telk­ti jė­gas ben­drų są­ly­čio taš­kų ir ga­li­my­bių pa­ieš­kai, o ne ak­lai kon­ku­ren­ci­jai.

Tre­čia pro­ble­ma – švie­ti­mo sis­te­mos ne­to­ly­gu­mai. Bet ku­rios ša­lies ge­ro­vės pa­grin­das yra ko­ky­biš­kas iš­si­la­vi­ni­mas. Ta­čiau mies­tuo­se ar so­cia­li­nių iš­šū­kių pa­ti­rian­čio­se šei­mo­se gy­ve­nan­tys vai­kai daž­nai tu­ri pra­stes­nes ga­li­my­bes siek­ti ge­rų moks­lo re­zul­ta­tų. To­dėl švie­ti­mą bū­ti­na or­ga­ni­zuo­ti taip, kad ma­žė­tų ne­igia­ma so­cia­li­nio, eko­no­mi­nio ar kul­tū­ri­nio kon­teks­to, ku­ria­me au­go vai­kas, įta­ka jo pa­sie­ki­mams ir pro­fe­si­nei kar­je­rai. Tam bū­tų tiks­lin­ga vai­ko pi­ni­gus, ski­ria­mus so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­moms, su­sie­ti su pri­va­lo­mu iki­mo­kyk­li­niu ug­dy­mu ir su­kur­ti pa­pil­do­mas pa­ska­tas sa­vi­val­dy­bėms, kad bū­tų už­tik­rin­tas vai­kų at­vy­ki­mas į iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gas ar stei­gia­mos nau­jos gru­pės. Taip pat bū­ti­na siek­ti, kad vi­sos ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bės tu­rė­tų bent vie­ną ko­ky­biš­kai ap­rū­pin­tą gim­na­zi­ją-dau­gia­funk­cį cen­trą, o tuo­se ra­jo­nuo­se, kur jau vei­kia pa­na­šaus ti­po gim­na­zi­jos, jos tu­ri bū­ti stip­ri­na­mos, ge­ri­na­ma in­fra­struk­tū­ra; kur to­kių ga­li­my­bių nė­ra, sta­to­mos nau­jos. Be abe­jo­nės, rei­kia plės­ti for­ma­lų­jį švie­ti­mą pa­pil­dan­tį ne­for­ma­lio­jo švie­ti­mo pri­ei­na­mu­mą. Tai yra tie už­da­vi­niai, ku­rie pa­dė­tų už­tik­rin­ti, kad ko­ky­biš­kas švie­ti­mas bū­tų pa­sie­kia­mas ir pri­ei­na­mas vi­siems vai­kams.

 2. Jei Jums bū­tų su­teik­ta ga­li­my­bė 2020–2024 me­tų Sei­mo ka­den­ci­jo­je tap­ti bet ku­rios mi­nis­te­ri­jos mi­nist­ru, ku­rią mi­nis­te­ri­ją no­rė­tu­mė­te val­dy­ti ir ko­dėl?

 Pas­ta­ro­jo­je Sei­mo ka­den­ci­jo­je pa­grin­di­nė dar­bo sri­tis yra sau­gu­mo ir gy­ny­bos klau­si­mai. Su ko­le­go­mis pa­ren­gė­me ne vie­ną su tuo su­si­ju­sį įsta­ty­mo pro­jek­tą, tiek dėl in­for­ma­ci­nės erd­vės ap­sau­gos, tiek dėl vals­ty­bės gy­ny­bi­nio po­ten­cia­lo stip­ri­ni­mo. Dau­ge­lį jų Sei­mas pri­ėmė. Da­bar­ti­nė­je ge­o­po­li­ti­nė­je si­tu­a­ci­jo­je šie klau­si­mai yra itin svar­būs, to­dėl, bū­da­mas Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ju, jiems ski­riu ypa­tin­gą dė­me­sį. Esa­me ne­di­de­lė ša­lis, ku­ri tu­ri bū­ti ma­to­ma, gir­di­ma ir pa­ti­ki­ma tarp­tau­ti­nė­je are­no­je, nes nuo ak­ty­vaus sa­vo vi­di­nių, iš­ori­nių ir ge­o­po­li­ti­nių ap­lin­ky­bių pa­nau­do­ji­mo pri­klau­so mū­sų ga­lia ir sau­gu­mas. Kuo ak­ty­viau tuo nau­do­si­mės, kuo po­zi­ty­viau sau tai pri­tai­ky­si­me, tuo de fac­to bū­si­me di­des­ni. Tą Lie­tu­va ir da­ro. To­dėl ar­ti­miau­sia bū­tų bū­tent Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja. Tai leis­tų tęs­ti pra­dė­tus dar­bus, tik šiuo at­ve­ju iš vyk­do­mo­sios val­džios po­zi­ci­jos.

 3. In­gri­da Ši­mo­ny­tė – pui­ki mi­nist­rė pir­mi­nin­kė. Ar­gu­men­tuo­tai pri­tar­ki­te šiam tei­gi­niui ar­ba ar­gu­men­tuo­tai jį pa­nei­ki­te.

 Lie­tu­vai la­bai pa­si­se­kė ir džiau­giuo­si to­kiu Lie­tu­vos žmo­nių pa­si­rin­ki­mu, kad tu­rė­si­me to­kią prem­je­rę kaip In­gri­da Ši­mo­ny­tė, ku­ri yra ne tik pro­fe­sio­na­li, bet ir pa­do­ri as­me­ny­bė. Per ben­drą ket­ve­rių me­tų dar­bą Sei­me, frak­ci­jo­je įsi­ti­ki­nau jos pro­fe­sio­na­lu­mu, di­džiu­liu at­sa­ko­my­bės jaus­mu ir va­dy­bi­niais ge­bė­ji­mais, ku­rie ne­abe­jo­ti­nai bus nau­din­gi nau­ja­jai Vy­riau­sy­bei ko­vo­jant su ant­rą­ją ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­jos ban­ga. Nes ko la­biau­siai trū­ko ka­den­ci­ją bai­gian­čiai Vy­riau­sy­bei, tai bū­tent va­dy­bi­nių ge­bė­ji­mų. Ma­tė­me, kad vi­sas si­tu­a­ci­jos val­dy­mas bu­vo ir yra cha­o­tiš­kas, bu­vo vė­luo­ja­ma pri­im­ti kai ku­riuos bū­ti­nus spren­di­mus, svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ma prak­tiš­kai ne­pa­ruoš­ta ant­ra­jai pan­de­mi­jos ban­gai. Ap­skri­tai vi­sas pro­ce­sas di­džia da­li­mi vyks­ta ne­kon­tro­liuo­ja­mai. Ir tai le­mia va­dy­bi­nių ge­bė­ji­mų trū­ku­mas šio­je Vy­riau­sy­bė­je.

 4. Įsi­vaiz­duo­ki­te, kad Jums pa­ve­da­ma už­duo­tis su­da­ry­ti val­dan­či­ą­ją ko­a­li­ci­ją su bet ku­rio­mis par­ti­jo­mis, pa­te­ku­sio­mis į nau­ją­jį Sei­mą. Ko­kios bū­tų dvi par­ti­jos, ku­rioms tik­rai nie­ka­da ne­teik­tu­mė­te siū­ly­mo dirb­ti kar­tu? Ko­dėl?

 Tik­rai ne­ičiau į ko­a­li­ci­ją su Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja-krikš­čio­niš­kų šei­mų są­jun­ga (LLRA-KŠS). Nors ši po­li­ti­nė jė­ga sa­vo frak­ci­jos nau­ja­me Sei­me ne­tu­rės, ta­čiau pir­miau­sia at­kreip­čiau dė­me­sį į jos at­ski­rų na­rių ga­li­mai grės­mę na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ke­lian­čius ry­šius su po di­plo­ma­ti­ne prie­dan­ga dir­ban­čiais Ru­si­jos žval­gy­bi­nin­kais. Į tai dė­me­sį bu­vo at­krei­pęs ir Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas, net­gi per­spė­jo pa­čius LLRA-KŠS po­li­ti­kus apie to­kių ry­šių ri­zi­kas, t. y. kad per juos Ru­si­ja ga­li ban­dy­ti vyk­dy­ti prie­šiš­ką veik­lą, bet tie per­spė­ji­mai bu­vo at­vi­rai ig­no­ruo­ja­mi.

Ta­čiau, be abe­jo, pri­imant svar­bius spren­di­mus, Sei­me ga­li pri­reik­ti pla­tes­nio su­ta­ri­mo, to­dėl ma­nau, kad ga­li­me su­tar­ti su opo­zi­ci­jo­je bū­sian­čio­mis par­ti­jo­mis dėl ben­dra­dar­bia­vi­mo ir pa­lai­ky­mo at­ski­rais klau­si­mais. Su­ta­ri­mo, kom­pro­mi­sų ieš­ko­ti tik­rai pri­reiks ir juos bus ga­li­ma su­ras­ti. Vi­sos par­ti­jos, ku­rios pa­te­ko į Sei­mą, tu­ri jaus­ti at­sa­ko­my­bę, ku­rią už­kro­vė rin­kė­jai.

 5. Kaip ma­no­te, ar Aly­taus mies­to ir Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bes rei­kė­tų su­jung­ti į vie­ną? Ko­kie, Jū­sų ma­ny­mu, pra­na­šu­mai ar trū­ku­mai ga­lė­tų bū­ti gy­ven­to­jams tai pa­da­rius? 

To­kių sa­vi­val­dy­bių per­tvar­ky­mas, nau­jų stei­gi­mas ar se­niū­ni­jų sa­va­ran­kiš­ku­mo di­di­ni­mas yra su­si­jęs su ša­lies te­ri­to­ri­ne ad­mi­nist­ra­ci­ne re­for­ma. Svar­biau­sia, kad to­kia per­tvar­ka bū­tų da­ro­ma at­si­žvel­giant į gy­ven­to­jų po­rei­kius ir siū­ly­mus, ne­pri­eš­ta­rau­tų ben­driems sa­vi­val­dos kon­cep­ci­jos prin­ci­pams ir už­tik­rin­tų kaip ga­li­ma ra­cio­na­les­nį sa­vi­val­dai ski­ria­mų lė­šų pa­nau­do­ji­mą bei vie­šų sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jų tei­kia­mų pa­slau­gų ko­ky­bę. Vis­gi ga­lu­ti­nį spren­di­mą dėl sa­vi­val­dy­bių ir op­ti­ma­laus jų skai­čiaus tu­ri pri­im­ti vi­sas Sei­mas.

 6. Gi­ta­nas Nau­sė­da į pre­zi­den­to rin­ki­mus ėjo su šū­kiu „Ge­ro­vės vals­ty­bė“. Da­bar šią fra­zę gir­di­me ko­ne iš kiek­vie­no po­li­ti­ko. Kaip Jūs su­pran­ta­te, kas yra ge­ro­vės vals­ty­bė ir kaip as­me­niš­kai pri­si­de­da­te prie jos kū­ri­mo?

 Ge­ro­vės vals­ty­bę ma­tau kaip to­kią vals­ty­bę, ku­ri yra vi­siems ly­giai tei­sin­ga, ku­rio­je nė­ra di­de­lių iš­si­vys­ty­mo ne­to­ly­gu­mų, at­skir­ties, kur nie­kas ne­lie­ka eko­no­mi­nio au­gi­mo už­ri­by­je, kur vi­si vai­kai tu­ri vie­no­das star­to ga­li­my­bes kur­ti at­ei­tį sa­vo gim­ti­nė­je, ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar gy­ve­na sos­ti­nė­je ar kur nors pro­vin­ci­jo­je. Ge­ro­vės vals­ty­bė ne­at­sie­ja­ma nuo aukš­tos pa­si­ti­kė­ji­mo kul­tū­ros. Pa­si­ti­kė­ji­mo vals­ty­be ir pa­si­ti­kė­ji­mo vie­ni ki­tais. Ga­liau­siai – tai mo­der­ni, ino­va­ty­vi vals­ty­bė, ku­ri drą­siai žvel­gia į at­ei­tį.

Ge­ro­vės vals­ty­bės kū­ri­mas yra nuo­la­ti­nis pro­ce­sas. To sie­kiu ir kon­kre­čiais dar­bais Sei­me. Su ko­le­go­mis pa­vy­ko įti­kin­ti Sei­mą pra­tęs­ti vai­ko prie­žiū­ros iš­mo­kų mo­kė­ji­mą stu­di­juo­jan­tiems jau­niems tė­vams, iki vai­kui su­kaks dve­ji me­tai, o ne vie­ne­ri, kaip bu­vo iki šiol. Ne­daug trū­ko, kad pa­siek­tu­me, jog ir pir­mai­siais vai­ko prie­žiū­ros atos­to­gų me­tais tė­vai tu­rė­tų ga­li­my­bę ne tik gau­ti vai­ko prie­žiū­ros iš­mo­ką, bet ir dirb­ti iki pu­sės eta­to ir už­si­dirb­ti.

Sie­kiant di­din­ti ne­for­ma­lio­jo vai­kų švie­ti­mo pri­ei­na­mu­mą, siū­liau tai­ky­ti gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio leng­va­tą už vai­kų lan­ko­mus bū­re­lius. De­ja, bet val­dan­tie­ji šį pa­siū­ly­mą at­me­tė. Vis­gi švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­rui esu pa­tei­kęs idė­jas dėl pa­ra­mos ne­for­ma­liam švie­ti­mui krep­še­lio, ku­rio dy­dis 15 eu­rų vie­nam bū­re­liui, t. y. kad jis bū­tų ski­ria­mas ne tik moks­lei­viams, bet ir dar­že­li­nu­kams, lan­kan­tiems bū­re­lius, taip pat jį skir­ti vi­siems vai­ko lan­ko­miems bū­re­liams, ne tik pir­mam.

Tai­gi, tai yra blo­kas svar­biau­sių dar­bų, ku­rie skir­ti šei­mų stip­ri­ni­mui. Nes bū­tent šei­mai pa­lan­kios ap­lin­kos kū­ri­mas yra vie­na tų prie­mo­nių, pa­de­dan­čių spręs­ti mū­sų ša­liai ak­tu­a­lias de­mo­gra­fines pro­ble­mas.

Ki­tas dar­bų pri­ori­te­tas – so­cia­liai jaut­riau­sių žmo­nių ap­sau­ga. Nors ša­lies eko­no­mi­ka au­ga, di­dė­ja in­ves­ti­ci­jos, ma­žė­ja ne­dar­bas, ta­čiau pa­ja­mų ne­ly­gy­bė ir so­cia­li­nė at­skir­tis, ypa­tin­gai tarp pen­si­nin­kų, yra vie­ni di­džiau­sių ES. Itin skur­di kas­die­ny­bė tų se­no­lių, ku­rie yra vie­ni­ši. To­dėl su ko­le­go­mis pa­ren­gė­me ir pa­siū­lė­me vie­ni­šų pen­si­nio am­žiaus as­me­nų pa­ra­mos sis­te­mą, kai vals­ty­bės pa­ra­mą gau­tų ne tik naš­liai, bet ir nie­ka­da ne­su­si­tuo­kę ar iš­si­sky­rę sen­jo­rai. Vie­toj da­bar mo­ka­mų 26 eu­rų bū­tų mo­ka­ma di­des­nė 42 eu­rų iš­mo­ka, nes bū­tent to­kie yra vi­du­ti­niai būs­to iš­lai­ky­mo kaš­tai vie­nam as­me­niui. O tai yra pa­grin­di­nės iš­lai­dos vie­ni­šiems pen­si­nin­kams. De­ja, da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė tam ne­pri­ta­rė. Vi­liuo­si ir ti­kiuo­si, kad nau­ja­jai val­dan­čia­jai dau­gu­mai dėl to pa­vyks su­si­tar­ti.

Ne ką ge­res­nė­je so­cia­li­nė­je pa­dė­ty­je yra tos mo­te­rys, ku­rios sa­vo gy­ve­ni­mus pa­sky­rė vai­kų, mū­sų vals­ty­bės pi­lie­čių, au­gi­ni­mui ir auk­lė­ji­mui, to­dėl ne­su­ge­bė­jo de­rin­ti šei­mos ir dar­bo. To­dėl esu pa­tei­kęs siū­ly­mą už­tik­rin­ti tei­sę gau­ti vals­ty­bi­nę 116 eu­rų pen­si­ją mo­ti­noms, už­au­gi­nu­sioms ir iš­auk­lė­ju­sioms 4 ir dau­giau vai­kų.

Tai­gi, spręs­ti­nų pro­ble­mų yra ne­ma­žai. Ma­nau tiek Sei­me, tiek su Vy­riau­sy­be ir pre­zi­den­tu ga­lė­si­me kon­struk­ty­viai dirb­ti ge­ro­vės vals­ty­bės kū­ri­mo lin­kme.

 7. Apie JAV. Jei­gu bū­tu­mė­te Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų pi­lie­tis ir tu­rė­tu­mė­te tei­sę bal­suo­ti, koks bū­tų buvęs Jū­sų pa­si­rin­ki­mas ir ko­dėl?

 Bal­są būčiau atidavęs už, ma­no ma­ny­mu, ge­riau­sią kan­di­da­tą, ku­ris ge­riau­siai at­sto­vau­tų JAV in­te­re­sams. Svar­būs kri­te­ri­jai ren­kan­tis bū­tų tarp­tau­ti­nės po­li­ti­kos klau­si­mų iš­ma­ny­mas, Ry­tų Eu­ro­pos re­gio­no pro­ble­ma­ti­kos iš­ma­ny­mas ir ge­bė­ji­mas im­tis ly­de­rys­tės sprendžiant glo­ba­lias pro­ble­mas.

 

TRUMPI KLAUSIMAI

1. Ko­kią kny­gą šiuo me­tu skai­to­te?

 Ti­mot­hy Sny­der „Juo­dže­mis: Ho­lo­kaus­tas kaip is­to­ri­ja ir per­spė­ji­mas“. 

2. Ne­pai­sant CO­VID-19 pan­de­mi­jos, ren­ka­tės po­il­sį Lie­tu­vo­je ar už­sie­ny­je?

 Lie­tu­vo­je.

 3. Ko­kį pa­tie­ka­lą pats daž­niau­siai ga­mi­na­te?

 Kiau­ši­nie­nę su šo­ni­ne.

 4. Fil­mas, ku­rį re­ko­men­duo­ja­te pa­žiū­rė­ti.

 Se­ria­las „Ri­se of Em­pi­res: Ot­to­man“.  

 5. Ką mėgs­ta­te veik­ti lais­va­lai­kiu?

 Fut­bo­lo sta­dio­nas – ma­no lais­va­lai­kio vie­ta.

 6. Ar ra­šo­te die­no­raš­tį?

 Nors esu apie tai pa­gal­vo­jęs, bet kol kas ne­si­ry­žau.

 7. Ko­kio sti­liaus mu­zi­ką daž­niau­siai klau­so­te?

 Pa­trio­ti­nį ro­ką.

 

Interviu parengė Gytė Augustinaitytė

 

 

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai