Alytuje viešėjęs Nepriklausomybės akto signataras Česlovas Juršėnas prisiminė čia sudaužytus akinius: „Eini į politiką, vadinasi, rizikuoji” (3)
„Nežinau, ar džiaugtis, ar verkti, prisimenant tuos įvykius“
Kadangi Dzūkijos sostinėje Č.Juršėnas viešėjo neseniai atšventęs gimtadienį, jį ta proga pasveikino Alytaus miesto ir Aytaus rajono merai Nerijus Cesiulis bei Algirdas Vrubliauskas. Tarsi nujaučiant, kad susitikime pirmiausia kalba suksis apie prieš 30 metų nutikusius įvykius, A.Vrubliauskas, svečiui įteikdamas skėtį, linkėjo, kad jis saugotų ir nuo lietaus, ir nuo priešų.
„Nežinau, ar džiaugtis, ar verkti, prisimenant tuos įvykius. Prieš trisdešimt metų Alytuje drauge su kolega ekonomistu Kazimieru Antanavičiumi teko lankytis prieš referendumą dėl prezidentinės valdymo sistemos įvedimo su stipriomis prezidento galiomis. Dalis dešiniųjų parlamento deputatų matė, kad tai bus sunku prastumti parlamente, nuspręsta rengti referendumą. Susidarė frontas, kuris tam priešinosi. Mes į Alytų atvykome susitikti su žmonėmis, pakalbėti apie artėjantį referendumą. Su profesoriumi Antanavičiumi per Rotušės aikštę ateiname iki savivaldybės, kur buvo numatytas susitikimas, o mūsų neįleidžia. Antanavičius dar prasmuko į vidų, o man pasako, kad komunisto neįleis. Užsisagsčiau neseniai pasiūto kostiumo sagas ir staiga kažkas iš dešinės nuplėšė man akinius. Tačiau salėje atsidūriau. Bet čia buvo toks triukšmas, kad pasikalbėti su žmonėmis nepavyko, teko perkelti susitikimą į gretimą mokyklą“, – įvykį Alytuje prisiminė Č.Juršėnas.
Jis tvirtino, kad ir tuomet, kaip dabar, norint surengti referendumą, reikėjo surinkti 300 tūkst. gyventojų parašų. Jie buvo surinkti, tačiau referendumas žlugo, nesusirinkus pakankamam kiekiui balsuotojų.
Nepriklausomybės akto signataras prisiminė ir linksmybes, tikrinant asmenų parašus dėl referendumo: „Kaunas išsiskyrė pasirašiusiais Jonas Durnius ir Stalonė. Na, durnius, tai durnius, bet, pasirodo, Stalonė tikrai gyveno Kaune, o ne Amerikoje. Arba Biržuose, pasirašė dvi merginos, kurių gimimo metai buvo pataisyti. Tačiau, net ir išbraukius neatitikimus, parašų referendumui rengti užteko.“
Toks tada buvo stipraus prezidento siekis, apie kurį šiandien, Lietuvai esant parlamentinei Respublikai, jau galima kalbėti kaip apie praeitį.
„Tas žmogus manęs neatsiprašė“
Kaip dabartiniame susitikime su alytiškiais sakė Č.Juršėnas, jam iš akinius nuplėšusio žmogaus reikėjo tik atsiprašymo: „Tas žmogus manęs neatsiprašė. Kadangi įvykis buvo filmuojamas, policija suformavo bylą ir perdavė Alytaus teismui. 1993-iaisiais, pagal tuomet galiojusią amnestiją, jis realiai nebuvo nubaustas, bet pripažintas kaltu.“
Nepriklausomybės akto signataras prisiminė ir antrus sudaužytus akinius, tik jau Vilniuje, prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Bet čia už tokį poelgį, praėjus dešimčiai metų, buvo atsiprašyta.
Č.Juršėnas teoriškai svarstė, kodėl jam reikėjo nuplėšti akinius. Jo manymu, iš piktumo: „Eini į politiką, vadinasi, rizikuoji.“
Buvo sutiktas su spygliuotos vielos instaliacija
Č.Juršėnas pasidalijo ne itin maloniais įspūdžiais ir iš kito susitikimo su alytiškiais, toje pačioje savivaldybės salėje, kuomet jis Dzūkijos sostinėje viešėjo 1993-iaisiais, jau būdamas Seimo Pirmininku.
„Kai kas iš vietinių mane informavo, kad ruošiama tas pats, kaip prieš metus. Pagalvojau, negi čia dar vienus akinius paaukosiu? Tada buvau su apsauginiu. Per aikštę einame link tų pačių savivaldybės laiptų. Vėl minia žmonių kumščiais mojuoja, dainuoja. Bet kažkaip minia persiskyrė ir aš patekau į vidų, pasirodo, apsaugininkas paprašė savų pagalbos Alytuje, o jie elegantiškai išskyrė minią. Salėje pamačiau policiją, dilgėles ir spygliuotos vielos instaliaciją. Bet susitikimas salėje įvyko, nors iš pradžių dalis žmonių ir triukšmavo“, – prisiminimais iš įvykių Alytuje dalijosi Č.Juršėnas.
„Mūsų tarptautinė situacija šiandien pakankamai gera“
Kalbėdamas apie Lietuvą po trijų atkurtos nepriklausomybės dešmtmečių, Č.Juršėnas pastebėjo, kad daug ką pavyko nuveikti: „Važiuoji per Lietuvą ir matai, kokia ji graži. Apleistų namų nesimato, apleistų laukų nesimato. O prieš trisdešimt metų taip nebuvo. Mūsų parlamente buvo tikrai daug klausimų, kuriais per tą laiką pavyko visiems sutarti: atremti agresiją per Sausio 13-ąją, stojimas į Europos Sąjungą, NATO. Mūsų tarptautinė situacija šiandien pakankamai gera. Galime džiaugtis, kad gyvename Lietuvoje. Jaučiuosi, kad, išrinktas į Seimą, prisidėjau kuriant tokią Lietuvą.“
Kaip pabrėžė Nepriklausomybės akto signataras, buvęs Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas, demokratijos pagrindas – gerbti kitų nuomones, geriausia susėsti ir pakalbėti, tačiau yra ir visada bus tokių žmonių, kurie mano esantys visada teisūs.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Jeigu komunistiagom būtų…
Komentaras
Jeigu komunistiagom būtų laimėję gyventume kaip kazakijoje
Ponai valdžioje susikūrė sau…
Komentaras
Ponai valdžioje susikūrė sau gerovę, į apačias net nesiskaito su žmonėm. Alytuj per šią tarybos valdančią kadenciją kiek į viešumą prasiskverbė net kolektyvinių pareiškimų dėl mobingų nuo valdininkų, medikų, pedagogų socialinių grupių nereaguoja taryba, institucijos. Iš savivaldybės sistemos įtartini atviri lėšų pervedimai į Ispanijos sasksitas, teatro atveju į asmenines, teisėsauga ant buhalterių kur vykdytojų lygis numeta, o atsakingi ponsi institucijų vadovai, meraa už viską atskaitingas tarybai ir bendruomenei, ne prie ko. Daro parodijų lygį ir..
Alytuj pridarę nemėgsta…
Komentaras
Alytuj pridarę nemėgsta atsiprašinėt. Ypač mėgsta už akių. Į akis gražiai pasuokia, už akių.. priešingai. Esmėj panašus kultūros lygis ir per tarybą liko. Vietoj to, kad pirma į akis garbingai tarpusavį pasiaiškint, pliekia už akių užsakomais straipsniais vienpuses interpretacijas. Vienok iš rimtų socdemų Alytuj likę tik prisiminimas. Dabar kažkas link uždaro uab, be asmenybių, pigaus šou lygis.