„Aly­taus pi­lie­čių” įvar­di­ja­mi svar­biau­si dar­bai: mo­der­nus vie­ša­sis trans­por­tas, su­ma­žin­ta ši­lu­mos kai­na ir mies­tui at­ko­vo­ti že­mės skly­pai (217)

 Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė
Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bo­je dir­ba trys vi­suo­me­ni­nio rin­ki­mų ko­mi­te­to „Aly­taus pi­lie­čiai“ at­sto­vai Va­lė Gi­bie­nė, Vy­tau­tas Jast­rems­kas ir Vi­li­ja Ra­ma­naus­kie­nė. Jie vi­si bu­vo mies­to val­džios at­sto­vai dir­bant pra­ėju­sios ka­den­ci­jos ta­ry­bai, ku­ri sa­vo dar­bą bai­gė per­nykš­tį pa­va­sa­rį. Su „Aly­taus pi­lie­čių“ at­sto­vais kal­ba­mės, ką jiems pa­vy­ko pa­da­ry­ti per pra­ėju­sius me­tus ir ko­kios idė­jos įstri­go sie­kiant dirb­ti vi­sų aly­tiš­kių nau­dai.

– Jūs pa­si­rin­ko­te dar­bą da­bar­ti­nės mies­to ta­ry­bos val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je. Kas lė­mė to­kį ap­si­spren­di­mą?

V.Jast­rems­kas: Ei­nant dirb­ti į da­bar­ti­nės mies­to ta­ry­bos val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą mums bu­vo svar­bu iš­lai­ky­ti pra­dė­tų dar­bų tęs­ti­nu­mą, kad jie ne­su­sto­tų, o bū­tų tę­sia­mi.

V.Gi­bie­nė: Tie­są pa­sa­kius, kai ką bu­vo ban­do­ma nu­žu­dy­ti, bet džiau­gia­mės, kad iš­li­ko Me­tų ap­do­va­no­ji­mai, nau­ja­gi­miams skir­ta ak­ci­ja „Gi­miau aly­tiš­kiu“, ku­rios me­tu tei­kia­mos spe­cia­lios do­va­nė­lės gi­mu­siems mies­to gy­ven­to­jams, sėk­min­gai vyk­do­ma bu­vu­sių Vai­kų glo­bos na­mų per­tvar­ka.

V.Ra­ma­naus­kie­nė: Kai kur tęs­ti­nu­mas vyks­ta, ir me­ras už­tik­ri­no, kad to bus sie­kia­ma. Ta­čiau šian­dien man iš­ky­la klau­si­mas, kuo Aly­tus da­bar gar­sė­tų, jei ne įvy­kęs gais­ras pa­dan­gų per­dir­bi­mo įmo­nė­je, kas svar­baus įvy­ko mies­te?

Tai bu­vo ne­re­a­lus pia­ras mies­to me­rui, Aly­tus skam­bė­jo vi­so­je Lie­tu­vo­je. Tik kaip tą ži­no­mu­mą pa­nau­do­si­me? Jau lai­kas keis­ti na­tas. Kal­bė­jau ne su vie­na iš Aly­taus iš­vy­ku­sia šei­ma, jos jau ven­gia mū­sų mies­to, jiems Aly­tus jau at­ro­do ne­be ža­lias, o juo­das.

Tad tik­rai ko­mu­ni­ka­ci­ją reik­tų smar­kai kreip­ti, kad su­grįž­tu­me į ža­lio­jo mies­to vi­zi­ją.

At­si­ra­do ir to­kių net juo­ką ke­lian­čių da­ly­kų, re­gis, smul­kme­na, bet kaž­kaip keis­tai at­ro­do, kai sa­vi­val­dy­bė­je mies­to sim­bo­lį – bal­tą ro­žę pa­kei­čia vie­nos par­ti­jos sim­bo­lis – rau­do­na ro­žė. Bū­tent to­kias im­ta do­va­no­ti pra­ėju­siais me­tais.

Žy­miai skau­džiau, kai pra­de­da­mas ig­no­ruo­ti vi­so­je Lie­tu­vo­je jau ta­pęs ži­no­mas mies­to žen­klas „Aly­tus – My­liu“. Kai kam net liep­ta jį iš­si­im­ti iš sa­vo elek­tro­ni­nių pa­štų. Su tuo žen­klu Aly­tus tik­rai jau su­si­gy­ve­nęs, bet kai kam jis ne­pa­tin­ka.

Jei tai bu­vo su­gal­vo­ta mies­tui va­do­vau­jant „Aly­taus pi­lie­čiams“, tai bū­ti­nai rei­kia iš­trin­ti. Tai jau­čia­me. Ir tai nė­ra ge­rai.

– „Aly­tus – My­liu“ žen­klas yra ant vie­šo­jo trans­por­to – mies­to marš­ru­ti­nių au­to­bu­sų. Gal­būt sie­kia­ma ir nuo jo pa­ša­lin­ti?

V.Ra­ma­naus­kie­nė: To dar ne­te­ko gir­dė­ti. Jei taip at­si­tik­tų, bū­tų vi­siš­kas nesu­si­pra­ti­mas.

V.Gi­bie­nė: Pri­si­me­nu, kiek il­gai vy­ko mies­to vie­šo­jo trans­por­to kon­kur­sai, kaip bu­vo ko­ne­vei­kia­mi, kad ne­lai­mė­jo vie­ti­niai ve­žė­jai, o Kau­no ben­dro­vė „Kaut­ra“.

Da­bar Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­ja ap­do­va­no­jo mies­to vie­šą­jį trans­por­tą kaip ge­riau­sią  pa­slau­gą Lie­tu­vo­je.

V.Jast­rems­kas: Vie­ti­niai ve­žė­jai da­ly­va­vo šia­me kon­kur­se, ta­čiau lai­mė­ti ne­pa­vy­ko dėl pa­siū­ly­tos treč­da­liu di­des­nės kai­nos.

V.Gi­bie­nė: Ir per me­tus mies­to vie­ša­ja­me trans­por­te at­si­ra­do 208 tūks­tan­čiais va­žia­vi­mų dau­giau. Ir žmo­nės dau­giau va­žiuo­ja, ir marš­ru­tų mies­te pa­dau­gė­jo. O vie­ša­ja­me trans­por­te dir­ba vai­ruo­to­jai aly­tiš­kiai.

V.Jast­rems­kas: Su da­bar­ti­niu vie­šuo­ju trans­por­tu at­ro­do­me kaip kul­tū­rin­gas mies­tas, ku­ria­me va­ži­nė­ja jau ne­su­lū­žę, o nau­ji au­to­bu­sai. At­nau­jin­tą vie­šą­jį trans­por­tą lai­ky­čiau vie­nu iš mū­sų pa­sie­ki­mų mies­tui.

– Jums va­do­vau­jant mies­tui daug dirb­ta dėl ši­lu­mos kai­nos aly­tiš­kiams su­ma­ži­ni­mo ir dėl ši­lu­mos ūkio pe­rė­mi­mo iš pri­va­čios ben­dro­vės. Ar šian­dien jau­čia­te to­les­nį do­mė­ji­mą­si mies­to ši­lu­mos ūkiu?

V.Jast­rems­kas: Man, kaip bu­vu­siam mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riui, te­ko ko­or­di­nuo­ti šį rei­ka­lą.

Ket­ve­rius me­tus sie­kė­me, kad ši­lu­mos ūkis iš pri­va­čios ben­dro­vės bū­tų per­im­tas sa­vi­val­dy­bės val­do­mos įmo­nės „Aly­taus ši­lu­mos tin­klai“. Ir taip at­si­ti­ko per­nykš­tį bir­že­lį, kai jau dir­bo šios ka­den­ci­jos ta­ry­bos pa­skir­ti mies­to va­do­vai, ta­čiau tam įdir­bis bu­vo anks­tes­nių va­do­vų.

Pri­si­me­nu, kiek te­ko ko­vo­ti su bu­vu­siais ši­lu­mos tie­kė­jais dėl kai­nos su­ma­ži­ni­mo, ir ga­liu pa­sa­ky­ti, kad mums pa­vy­ko.

Daug me­tų iš maž­daug 50 ša­lies cen­tra­li­zuo­tos ši­lu­mos tie­kė­jų bu­vo­me vos ne pas­ku­ti­nė­se vie­to­se, pa­vyz­džiui, 47-oje. Da­bar esa­me 5–8-oje vie­to­se, tai pri­klau­so nuo per­ka­mo ku­ro kai­nos.  Bet, pa­vyz­džiui, pa­si­žiū­rė­jau gruo­dį, esa­me 7-oje vie­to­je.

Mums tik­rai už­tru­ko lai­ko, kol su­pra­to­me ši­lu­mos kai­nos ma­ži­ni­mo ir ši­lu­mos ūkio pe­rė­mi­mo ga­li­my­bes.

Šian­dien tik­rai reik­tų to­les­nio do­mė­ji­mo­si mies­to ši­lu­mos ūkiu, aš to tik­rai pa­si­gen­du. Mies­tie­čiams tai la­bai ak­tu­a­lu, nes už šil­dy­mą, kaip ko­mu­na­li­nę pa­slau­gą, mo­ka­ma dau­giau­sia.

At­vi­rai pa­sa­kius, aš da­bar sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je pa­si­gen­du dar­buo­to­jų jau­čia­mos at­sa­ko­my­bės už ku­ruo­ja­mas sri­tis ir pro­jek­tus.

– Jūs, Vy­tau­tai, bu­vo­te pa­grin­di­nis ini­cia­to­rius, kad že­mės skly­pai Su­dva­jų, Li­kiš­kė­lių ir San­tai­kos gat­vių san­kir­to­je, bu­vu­sio­je so­dų ir dar­žų te­ri­to­ri­jo­je, da­bar­ti­nio mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus per­duo­ti nuo­sa­vy­bės tei­sėms at­kur­ti bū­tų tam ne­pa­nau­do­ti ir lai­ko­mi par­da­vi­mui pa­si­bai­gus že­mės grą­ži­ni­mui.

V.Jast­rems­kas: Na­cio­na­li­nei že­mės tar­ny­bai bu­vo­me su­tei­kę pa­kan­ka­mą skly­pų skai­čių nuo­sa­vy­bės tei­sėms at­kur­ti, net dau­giau, nei tar­ny­ba pra­šė, ir šis klau­si­mas bu­vo iš­spręs­tas, bet stai­ga at­si­ra­do to­ji la­bai keis­ta ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus ini­cia­ty­va.

Mi­nė­ti skly­pai yra ko­mer­ci­nės pa­skir­ties, pa­kan­ka­mai ge­ro­je mies­to te­ri­to­ri­jo­je, tad jie ir tu­ri bū­ti par­duo­ti auk­cio­nuo­se pa­si­bai­gus že­mės grą­ži­ni­mui. Iš to mies­tas ga­li ne­ma­žai už­dirb­ti ir pi­ni­gus pa­nau­do­ti mies­to reik­mėms.

Da­bar­ti­nis mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Na­cio­na­li­nei že­mės tar­ny­bai šiuos skly­pus per­da­vė nuo­sa­vy­bės tei­sėms at­kur­ti, nors tam ne­bu­vo jo­kio rei­ka­lo. Apie tai pra­ne­šiau me­rui, jis krei­pė­si į pro­ku­ra­tū­rą dėl vie­šo­jo in­te­re­so gy­ni­mo. Kad tie skly­pai bu­vo pa­teik­ti be rei­ka­lo, pa­tvir­ti­no ir Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba, pa­ra­šiu­si, jog že­mės grą­ži­ni­mo pro­ce­dū­ra baig­ta. Tad skly­pai ne­bu­vo pa­teik­ti grą­ži­ni­mui už tu­rė­tą nuo­sa­vy­bę.

Me­ras po to­kio ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus žings­nio pa­reiš­kė to­liau ne­be­ma­tan­tis ga­li­my­bės dirb­ti su taip pa­si­el­gu­siu ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vu. Ta­čiau vis­kas ty­liai, ra­miai nu­ti­lo.

Man svar­biau­sia, kad skly­pai bu­vo at­ko­vo­ti mies­tui ir kaž­ka­da iš jų tu­rės ga­li­my­bę pa­pil­nė­ti mies­to biu­dže­tas.

– Jūs, Vy­tau­tai, dir­ba­te sa­vi­val­dy­bės An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jo­je, ar mi­nė­tų skly­pų klau­si­mas ne­bu­vo svars­to­mas šio­je ko­mi­si­jo­je?

V.Jast­rems­kas: Ma­no nuo­mo­ne, šios ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė (Lau­ra Ra­dze­vi­čiū­tė – A.M.) ne­tu­ri už­im­ti to­kios po­zi­ci­jos, nes la­bai abe­jo­ju dėl jos dar­bo mies­tui nau­dos, kai pa­ti yra už­si­ė­mu­si skly­pų su­tei­ki­mu kai ku­riems as­me­nims.

An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jo­je nag­ri­nė­ja­me skun­dus, pra­šy­mus, bet dėl an­ti­ko­rup­ci­nės ap­lin­kos sa­vi­val­dy­bė­je ar jos įstai­go­se nie­ko ne­da­ro­me.

– Jūs, Va­le, va­do­vau­ja­te ta­ry­bos Svei­ka­tos ap­sau­gos ir so­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­tui. Įvar­dy­ki­te, ko­kio­se so­cia­li­nės ap­sau­gos sri­ty­se pa­vy­ko dau­giau­sia pa­siek­ti.

V.Gi­bie­nė: Aly­tus ne kar­tą ša­lies val­džios ins­ti­tu­ci­jų bu­vo pri­pa­žin­tas kaip so­cia­li­nių ini­cia­ty­vų ly­de­ris.

La­bai svar­bu, kad to­liau bū­tų tę­sia­ma as­me­ni­nio asis­ten­to ne­įga­lie­siems pa­slau­ga. Iš pra­džių šią pa­slau­gą fi­nan­sa­vo sa­vi­val­dy­bė, da­bar lė­šas ski­ria So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja.

Tik­rai ge­rai, kad to­liau vei­kia vie­šo­ji įstai­ga „Ge­ru­mo skrais­tė“, tei­kian­ti pa­slau­gas gar­baus am­žiaus žmo­nėms, ti­kiuo­si to­liau veiks Ne­įga­lių­jų ke­pyk­lė­lė, ku­rio­je dir­ba ne­įga­lie­ji.

Ga­li­me pa­si­džiaug­ti, kad pa­ga­liau ap­tver­ta Dzū­ki­jos mo­kyk­los te­ri­to­ri­ja. Re­gis, smul­kme­na, bet tai mo­kyk­lai la­bai ak­tu­a­lu, nes jos te­ri­to­ri­jo­je lan­ky­da­vo­si ža­lin­gų įpro­čių tu­rin­tys, aso­cia­lūs as­me­nys ir mo­kyk­lai kel­da­vo ne­ma­žą pa­vo­jų.

Svei­ka­ta vi­siems tam­pa svar­biau­sia, kai su­ne­ga­luo­ja­me, bet kol svei­ki, net ne­pa­gal­vo­ja­me apie svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų tu­ri­mą me­di­ci­ni­nę įran­gą, ko­kio­se pa­tal­po­se dir­ba me­di­kai. Svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos pa­čios ieš­ko fi­nan­sa­vi­mo iš įvai­rių fon­dų, bet ne vi­suo­met pro­jek­tai bū­na sėk­min­gi.

Kaip Svei­ka­tos ap­sau­gos ir so­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė dė­siu vi­sas pa­stan­gas, kad biu­dže­te at­si­ras­tų lė­šų svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų me­di­ci­ni­nei įran­gai ir Aly­taus li­go­ni­nės Chi­rur­gi­jos sky­riaus re­mon­tui.

Aš dar dir­bu mies­to sa­vi­val­dy­bė­je vei­kian­čio­se Šei­mos ir Ne­įga­lių­jų ko­mi­si­jo­se. Pas­ta­ro­ji dar ne­daug ką spė­jo nu­veik­ti, nes bu­vo pa­tvir­tin­ta tik pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je. Bet jau gry­ni­na­mės bė­das ir pro­ble­mas, su ku­rio­mis su­si­du­ria mies­tie­čiai. Pra­ėju­sios mies­to ta­ry­bos ka­den­ci­jos me­tu di­de­lį dė­me­sį sky­rė­me so­cia­liai jaut­rioms gru­pėms, no­ri­si, kad Aly­tus, įga­vęs to­kį pa­grei­tį, to­liau sėk­min­gai vys­ty­tų šią kryp­tį.

Šei­mos ko­mi­si­ja dir­bo vos ke­le­tą mė­ne­sių, bet la­bai ak­ty­viai. Jau tu­ri­me ir nu­veik­tų dar­bų, su­si­ti­ki­mų, ir kon­kre­čių pla­nų.

Vie­nas iš pir­mų­jų dar­bų bu­vo, kaip pa­dė­ti šei­moms, au­gi­nan­čioms au­tiz­mo spek­tro su­tri­ki­mą tu­rin­čius vai­kus. Su­rin­ko­me in­for­ma­ci­ją, kiek to­kių vai­kų yra Aly­tu­je, kiek yra spe­cia­lis­tų, ko­kios pa­gal­bos rei­kia, ko­kią ga­li­me su­teik­ti, kur kreip­tis pa­gal­bos. Ruo­šia­mas lanks­ti­nu­kas, ku­ris bū­tų pa­gal­ba tė­vams ir ar­ti­mie­siems.

V.Ra­ma­naus­kie­nė: Ten­ka ap­gai­les­tau­ti, kad vi­so­je švie­ti­mo sis­te­mo­je kol kas ne­pri­im­ta jo­kių kar­di­na­lių spren­di­mų dėl jos per­tvar­kos. Dis­ku­si­jos pra­si­de­da ta­da, kai jau rei­kia da­ry­ti spren­di­mus. Švie­ti­mo įstai­gų ben­druo­me­nės la­bai pa­si­gen­da ben­dro spren­di­mo pri­ėmi­mo.

V.Gi­bie­nė: Kiek­vie­nas ta­ry­bos na­rys tu­ri vis ki­to­kį per­tvar­kos pla­ną. Gai­la, bet ma­to­si daug par­ti­nių są­sa­jų ir in­te­re­sų.

V.Ra­ma­naus­kie­nė: Aš dir­bu ta­ry­bos In­ves­ti­ci­jų, eko­no­mi­kos ir biu­dže­to ko­mi­te­te, da­bar svars­to­mas šie­me­tis mies­to biu­dže­tas.

Anks­čiau jį teik­da­vo­me ben­druo­me­nei aiš­kiai iš­dės­ty­tą in­fog­ra­fi­kais, svars­ty­da­vo­me su at­ski­ro­mis mies­to ben­druo­me­nė­mis,  rink­da­vo­me mies­tie­čių pa­siū­ly­mus. Da­bar to pa­si­gen­du.

V.Jast­rems­kas: Jau­tė­si žmo­nių iš­lais­vė­ji­mas, jie pra­dė­jo at­vi­rai reikš­ti sa­vo nuo­mo­nes. Šiuo me­tu tik­rai stin­ga mies­to va­do­vų ben­dra­vi­mo su ben­druo­me­ne.

– Ar iš­liks vie­ti­nio biu­dže­to fi­nan­sa­vi­mas aly­tiš­kių ini­cia­ty­vų pro­jek­tams, ku­rie su­lau­kia su­si­do­mė­ji­mo?

V.Ra­ma­naus­kie­nė: Ma­nau, kad tik­rai iš­liks, nes to­kią idė­ją pa­lai­ko ir me­ras.

Fi­nan­sa­vi­mas aly­tiš­kių ini­cia­ty­vų pro­jek­tų tik­rai su­lau­kia su­si­do­mė­ji­mo. Daug sa­vi­val­dy­bių mums skam­bi­no ir tuo do­mė­jo­si, pa­ti kon­sul­ta­vau ne vie­ną sa­vi­val­dy­bę praėjusiais me­tais, nes žmo­nės krei­pia­si tie­sio­giai pra­šy­da­mi pa­gal­bos.

Da­ly­vau­ja­mo­jo biu­dže­to prin­ci­pas pa­pras­tas – ski­ri to­kioms ini­cia­ty­voms ga­ba­lą biu­dže­to ir žmo­nės spren­džia, kas už tai tu­ri bū­ti pa­da­ry­ta mies­te. Ar pa­sta­ty­ta vo­ve­ry­tė, ar įreng­ti mies­to var­tai „Aly­tus – My­liu“, ar Mies­to so­de sce­na…

Apie dalyvaujamąjį biudžetą skaičiau pranešimus įvairiose konferencijose.

Ta­ry­bos na­riai, skir­da­mi lė­šas aly­tiš­kių ini­cia­ty­vų pro­jek­tams, jau ne­tu­rė­tų dis­ku­tuo­ti, ver­ta ar ne­ver­ta vie­ną ar ki­tą pro­jek­tą fi­nan­suo­ti, tai jau spren­džia žmo­nės. Jei pra­de­da­mi kri­ti­kuo­ti  pro­jek­tai, nes vie­nam ar ki­tam ta­ry­bos na­riui tai ne­pa­tin­ka, o dar blo­giau – pi­ni­gai ne­ski­ria­mi, jau pra­de­da­mos žlug­dy­ti ini­cia­ty­vos. Gal ta­da ap­skri­tai ne­rei­kia joms skir­ti fi­nan­sa­vi­mo.

– Jūs, Vi­li­ja, dar va­do­vau­ja­te ta­ry­bos Eti­kos ko­mi­si­jai. Ar daug eti­kos pa­žei­di­mų ten­ka svars­ty­ti?

V.Ra­ma­naus­kie­nė: Kai su­ti­kau va­do­vau­ti šiai ko­mi­si­jai, ne­si­ti­kė­jau, jog bus tiek daug dar­bo. Daž­niau­siai ko­mi­si­ja tu­ri rink­tis prak­tiš­kai dėl tų pa­čių žmo­nių, iš ku­rių vie­nas – An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė, ku­ri jau pri­pa­žin­ta pa­žei­du­si eti­ką. Ir, ma­no nuo­mo­ne, ji to­liau ne­ga­lė­tų va­do­vau­ti An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jai.

Da­bar ren­giu Eti­kos ko­mi­si­jos nuo­sta­tų pa­kei­ti­mus, kad ko­mi­si­jos na­riai bal­suo­da­mi ne­ga­lė­tų su­si­lai­ky­ti, taip yra Vy­riau­sio­jo­je tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jo­je. Koks ga­li bū­ti su­si­lai­ky­mas, – pri­va­lai tu­rė­ti sa­vo nuo­mo­nę, nes ki­taip tik­rai ap­sun­ki­na­mas spren­di­mų pri­ėmi­mas.

– Ko­kie Jū­sų ar­ti­miau­si tiks­lai dir­bant mies­to ta­ry­bo­je?

V.Ra­ma­naus­kie­nė: La­bai ti­kiuo­si, kad gy­vuos aly­tiš­kių ini­cia­ty­vos, to­liau tę­siu dar­bą su Pa­sau­lio aly­tiš­kių ben­druo­me­ne. Ti­kiuo­si, kad at­si­ras dė­me­sio kul­tū­ros sri­čiai, dis­ku­si­jų su kul­tū­ros žmo­nė­mis, jų tikrai pa­si­gen­du.

Aly­tus – Kul­tū­ros sos­ti­nė jau ne­tru­kus, ta­čiau fi­nan­sa­vi­mo kol kas ne­si­ma­to. Ti­kiuo­si, kad tai at­si­ras šių me­tų biu­dže­te.

La­bai svar­bu, kad, diskutuojant ta­ry­bo­je ir pri­imant spren­di­mus, bū­tų at­si­žvel­gia­ma į vi­sų ta­ry­bos na­rių nuo­mo­nes ir spren­di­mai bū­tų iš­dis­ku­tuo­ti su mies­to žmo­nė­mis.

Mes tu­ri­me vie­nin­te­lį tiks­lą – pa­da­ry­ti ge­rus dar­bus mies­tui.

V.Gi­bie­nė: Ti­kiuo­si, kad biu­dže­tas at­spin­dės mū­sų lū­kes­čius. Svar­bios yra vi­sos sri­tys, bet man, kaip Svei­ka­tos ap­sau­gos ir so­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kei, la­bai svar­bu, kad svei­ka­tos ap­sau­gai, so­cia­li­niams da­ly­kams bū­tų tei­kia­ma ne tik mo­ra­li­nė, bet ir fi­nan­si­nė pa­ra­ma.

V.Jast­rems­kas: No­rė­tų­si, kad pa­ga­liau įvyk­tų švie­ti­mo tin­klo per­tvar­ka, kad bū­tų pa­reng­tas mies­tui in­ves­ti­ci­jų at­ne­šan­tis il­ga­me­tis stra­te­gi­nis pla­nas, kad žmo­nės, dir­ban­tys mies­to ta­ry­bo­je ir ad­mi­nist­ra­ci­jo­je, tu­rė­tų tvir­tas mo­ra­li­nes nuo­sta­tas.

Kal­bė­jo­si

Al­ma Mos­tei­kai­tė

 

P. S. Spaus­di­na­ma va­do­vau­jan­tis Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos veik­los reg­la­men­tu, pa­tvir­tin­tu Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bo­je 2019-06-27 spren­di­mu Nr. T-186.

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai