Sei­mo na­rys, Kul­tū­ros ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­kas Ro­ber­tas Šar­knic­kas „Kul­tū­ros po­li­ti­kos pa­grin­dų įsta­ty­mui vi­ru­sas”

Tai­gi, trum­piau ta­riant, Sei­mo val­dan­tie­ji neat­si­žvel­gė į Lie­tu­vos kul­tū­ros ben­druo­me­nės in­te­re­sus ir ve­da­mi po­li­ti­nių mo­ty­vų ne­ri­bo­tam lai­kui įšal­dė be­ne lau­kia­miau­sią kul­tū­ros po­li­ti­kos sri­ties įsta­ty­mą.

Pa­grin­di­nis val­dan­čio­sios dau­gu­mos mo­ty­vas grą­žin­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą ini­cia­to­riui – gau­sus Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bų są­ra­šas. At­ro­dy­tų, tik­rai sva­rus pa­grin­das, ka­dan­gi apie 60 tei­si­nių pa­sta­bų tu­rin­tis pro­jek­tas ne­ga­li ten­kin­ti tei­si­nio to­bu­lu­mo prin­ci­pų. Bet tik at­ro­dy­tų, ka­dan­gi pra­dė­jus ana­li­zuo­ti Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas, tam­pa aki­vaiz­du, kad ab­so­liu­ti jų dau­gu­ma, tur­būt apie 90 proc., yra vi­siš­kai tech­ni­nio po­bū­džio ir tei­si­nės rašt­ve­dy­bos pa­sta­bos, t. y. pa­sta­bos, ne­tu­rin­čios jo­kio tei­si­nio sva­ru­mo ne­svars­ty­ti pro­jek­to. Ma­ža to, vi­soms šioms pa­sta­boms Tei­sės de­par­ta­men­tas pats pa­tei­kia spren­di­mo bū­dus, pa­siū­ly­da­mas tiks­les­nes tei­si­nes for­mu­luo­tes ir pan.

Ma­no vie­šas pa­siū­ly­mas tiek Kul­tū­ros ko­mi­te­to, tiek Sei­mo ple­na­ri­nio po­sė­džio me­tu bu­vo są­mo­nin­gai ne­vil­kin­ti pro­ce­so, nes įsta­ty­mo lau­kia tik­rai pla­ti kul­tū­ros sri­ties at­sto­vų ben­druo­me­nė, ir pa­ves­ti Kul­tū­ros ko­mi­te­tui, at­si­žvel­gus į pa­teik­tas pa­sta­bas, kon­sul­tuo­jan­tis su Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja, pa­gal Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas pa­tai­sy­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą ir teik­ti Sei­mui svars­ty­ti.

Ka­dan­gi ab­so­liu­ti dau­gu­ma pa­sta­bų yra tech­ni­nio po­bū­džio, o Tei­sės de­par­ta­men­tas pa­tei­kia jų spren­di­mo bū­dus, pa­sta­bos ne­kei­čia įsta­ty­mo es­mės ir tiks­lų, pro­jek­tui pa­tai­sy­ti ne­rei­kia jo­kių spe­cia­lių ži­nių. Ne­ži­nau, ko­dėl val­dan­čio­ji dau­gu­ma yra pri­ėmu­si spren­di­mą veng­ti šio įsta­ty­mo pro­jek­to, ko­dėl jiems jis truk­do, bet aki­vaiz­du, kad Tei­sės de­par­ta­men­to pa­teik­tos pa­sta­bos jiems yra pui­kus pre­teks­tas pla­ną įgy­ven­din­ti ir ga­li­mai įšal­dy­ti pro­jek­tą.

Ko­dėl taip sa­kau? To­dėl, kad Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bos nė­ra jo­kia nau­jie­na Sei­mo dar­be, jos yra nuo­lat pa­tei­kia­mos kiek­vie­nam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir tai nie­ka­da ne­truk­do ir ne­truk­dė ko­mi­te­tuo­se pa­pil­dy­ti, pa­ko­re­guo­ti įsta­ty­mo pro­jek­tus bei juos sėk­min­gai iš­leis­ti į gy­ve­ni­mą. Šiuo at­ve­ju Kul­tū­ros po­li­ti­kos pa­grin­dų įsta­ty­mą bu­vo sie­kia­ma at­nau­jin­ti vi­są iš es­mės, tai ne­bu­vo vie­no ar ke­lių įsta­ty­mo straips­nių kei­ti­mas. To­dėl yra vi­siš­kai nor­ma­lu, kad di­de­lės ap­im­ties įsta­ty­mas su­si­lau­kia apie 60 tei­si­nin­kų ko­men­ta­rų ir pa­sta­bų. Bū­ti­na pa­žy­mė­ti, kad net vie­no ar ke­lių straips­nių įsta­ty­mų kei­ti­mo pro­jek­tai daž­nu at­ve­ju su­si­lau­kia de­šimt ir dau­giau Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bų. Ta­čiau pas­ta­rai­siais at­ve­jais įsta­ty­mų pro­jek­tai kaž­ko­dėl yra sėk­min­gai tai­so­mi ko­mi­te­tuo­se ir tei­kia­mi Sei­mui svars­ty­ti. Juk tam ko­mi­te­tai ir yra – svars­ty­ti ir to­bu­lin­ti įsta­ty­mo pro­jek­tus ir teik­ti juos svars­ty­ti Sei­mui.

Tai­gi val­dan­čio­sios ko­a­li­ci­jos no­ras įšal­dy­ti pro­jek­tą yra aki­vaiz­dus, ka­dan­gi lai­ko po­žiū­riu, grą­ži­nus pro­jek­tą Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jai, vėl lau­kia il­gas pro­ce­sas (ku­ris ar­ti­miau­siu me­tu, ma­tyt, dar ir ne­bus pra­dė­tas dėl pan­de­mi­jos iš­šū­kių).

Kaip tei­gia bu­vęs kul­tū­ros mi­nist­ras Min­dau­gas Kviet­kaus­kas: „Šia­me pro­jek­te bu­vo ras­ti la­bai svar­būs su­ta­ri­mai, taip pat ir dėl dau­giau­sia dis­ku­si­jų su­kė­lu­sių nuo­sta­tų, pa­vyz­džiui: nuo­sta­tos dėl tarp­tau­ti­nės kul­tū­ros sklai­dos sis­te­mos rai­dos; nuo­sta­tos dėl re­gio­ni­nės kul­tū­ros po­li­ti­kos, ypač re­gio­ni­nių kul­tū­ros ta­ry­bų rai­dos; nuo­sta­tos dėl is­to­ri­nės at­min­ties įam­ži­ni­mo po­li­ti­kos Lie­tu­vo­je.“

Da­bar, grą­ži­nus įsta­ty­mo pro­jek­tą ini­cia­to­riui, o re­a­liai – ne­apib­rėž­tam lai­kui su­stab­džius įsta­ty­mo pro­jek­to svars­ty­mą ir pri­ėmi­mą, kul­tū­ros po­li­ti­ka ar ga­li­mos šios sri­ties re­for­mos to­liau bus vyk­do­mos ad hoc, t. y. be vie­nin­gos sis­te­mos ir kryp­ties. Da­bar ten­ka su kul­tū­ros lau­ko ko­le­go­mis kon­sta­tuo­ti, kad po to­kio ne­kul­tū­rin­go at­me­ti­mo kul­tū­ros po­li­ti­ka ir­gi ga­vo vi­ru­so už­kra­tą. Nie­ko ki­to ne­be­lie­ka kaip tik pa­lin­kė­ti svei­ka­tos, juk net ir šio­je sta­di­jo­je pri­va­lo­me vi­si bū­ti kul­tū­rin­gi ir pa­dė­ti pa­sveik­ti. Lin­kiu nau­jai Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jai ras­ti ge­rą vak­ci­ną, ku­rios lau­kė­me vi­si ne nuo ko­vo mė­ne­sio, kai bu­vo pa­skelb­tas pir­mas ka­ran­ti­nas, bet dau­giau nei pen­kio­li­ka me­tų.

Užs. Nr. 002