Gaisravietės pašonėje dir­ba ir gy­ve­na viet­na­mie­čiai

Už­sie­nie­čiai gy­ve­na bu­vu­sios teks­ti­li­nin­kų val­džios aukš­te

Ban­kru­ta­vu­sios „Aly­taus teks­ti­lės“ vie­nuo­li­kos aukš­tų ad­mi­nist­ra­ci­nis pa­sta­tas par­duo­tas prieš de­vy­ne­rius me­tus net sep­tin­ta­ja­me auk­cio­ne ir už pra­di­nę kai­ną – 210 tūkst. li­tų. Jį įsi­gi­jo du fi­zi­niai as­me­nys, ku­rių vie­nas – aly­tiš­kis.

Šiuo me­tu da­lies pa­sta­to sa­vi­nin­kai pa­si­kei­tę. Ant­ras, tre­čias ir ket­vir­tas aukš­tai pri­klau­so mi­nė­to pa­sta­to ad­re­su re­gist­ruo­tai ma­ža­jai ben­dri­jai „Age­ros gru­pė“.

Dvie­juo­se aukš­tuo­se – antrame ir trečiame vei­kia siu­vyk­la, siu­van­ti tri­ko­ta­ži­nius spor­ti­nius dra­bu­žius, ket­vir­ta­me, ku­ria­me „Aly­taus teks­ti­lės“ veik­los lai­kais dir­bo šios ben­dro­vės va­do­vai, ap­gy­ven­din­ti siu­vyk­lo­je dir­ban­tys viet­na­mie­čiai.

Bū­tent dėl jų ir su­ne­ri­mo aly­tiš­kiai, krei­pė­si į „Aly­taus nau­jie­nų“ re­dak­ci­ją, pra­šė pa­si­do­mė­ti gy­ve­ni­mo są­ly­go­mis, ar jų iš­kel­di­ni­mu bu­vo pa­si­rū­pin­ta, kai ne­to­lie­se lieps­no­jo pa­dan­gų per­dir­bi­mo įmo­nės „Eko­lo­gis­ti­ka“ pa­tal­pos, ku­rio­se anks­čiau vei­kė ban­kru­ta­vu­sios teks­ti­li­nin­kų ben­dro­vės tau­ri­ni­mo fab­ri­kas.

Nu­ste­bi­no, kad į bu­vu­sį teks­ti­li­nin­kų ad­mi­nist­ra­ci­nį pa­sta­tą ga­li­ma lais­vai pa­tek­ti pro pa­grin­di­nes du­ris ir ap­žiū­rė­ti vi­są vie­nuo­li­kos aukš­tų sta­ti­nį.

Šį ket­vir­ta­die­nį, spalio 24-ąją, kai lan­kė­mės mi­nė­ta­me pa­sta­te, siu­vyk­lo­je kai kas dir­bo, o tuo me­tu už­sie­nie­čiai jau ėmė rink­tis į jiems skir­tas ap­gy­ven­di­ni­mo pa­tal­pas ir ren­gė­si pie­tau­ti. Kai ku­rie dė­vė­jo ap­sau­gi­nes kau­kes. Ka­dan­gi jie kal­ba tik sa­vo kal­ba, su­si­kal­bė­ti ne­pa­vy­ko.

Jiems bu­vu­sios „Aly­taus teks­ti­lės“ val­džios ka­bi­ne­tuo­se pa­sta­ty­tos lo­vos, kai kur – dvi­aukš­tės, nu­pirk­ta vir­tu­vės įran­ga, įreng­ti du­šai, tu­a­le­tai, pa­sta­ty­ta skal­byk­lė, dra­bu­žių džio­vyk­los. Aki­vaiz­du, kad tai yra gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos.

Iš­ki­lo klau­si­mas, ar ga­li gy­ven­ti žmo­nės ofi­cia­liai ne­re­gist­ruo­to­se gy­ve­na­mo­sio­se pa­tal­po­se, ar siu­vyk­lo­je, ku­rio­je dir­ba už­sie­nie­čiai, yra sau­gios dar­bo są­ly­gos dėl gais­ro mies­te esant eks­tre­ma­liai pa­dė­čiai?

Pa­dė­ti iš­si­aiš­kin­ti šiuos klau­si­mus krei­pė­mės į Vals­ty­bi­nę dar­bo ins­pek­ci­ją ir Na­cio­na­li­nio vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tro spe­cia­lis­tus.

Spe­cia­lis­tų vi­zi­tas į „Age­ros gru­pę“

Šį ket­vir­ta­die­nį ma­žo­sios ben­dri­jos „Age­ros gru­pė“ pa­tal­po­se ap­si­lan­kė Dar­bo ins­pek­ci­jos Kau­no te­ri­to­ri­nio sky­riaus pa­ta­rė­jas Vy­tau­tas Ge­gu­žis ir Na­cio­na­li­nio vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tro Aly­taus de­par­ta­men­to Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­gos kon­tro­lės sky­riaus vy­res­nio­ji spe­cia­lis­tė Vir­gi­ni­ja Štra­mai­tie­nė.

„Siu­vyk­lo­je pa­tik­ri­ni­mo me­tu dir­bo apie pen­kias­de­šimt žmo­nių, iš jų – sep­ty­nio­li­ka iš Viet­na­mo Liau­dies Res­pub­li­kos, ku­rie pri­im­ti dirb­ti įmo­nė­je tre­jų me­tų lai­ko­tar­piui iki lei­di­mo gy­ven­ti ir dirb­ti Lie­tu­vo­je ga­lio­ji­mo pa­bai­gos. Jie kal­ba tik sa­vo kal­ba, no­rint su jais su­si­kal­bė­ti kvie­čia­mas ver­tė­jas, ku­ris siu­vyk­lo­je bū­na ne kiek­vie­ną die­ną. Kas­die­nis ben­dra­vi­mas tarp darb­da­vių ir dar­buo­to­jų vyks­ta ben­drau­jant su vie­na dar­buo­to­ja, ku­ri kal­ba an­glų kal­ba ir per­duo­da in­for­ma­ci­ją jiems su­pran­ta­ma kal­ba. Taip tei­gė di­rek­to­rė. Už­sie­nie­čiai yra ga­vę Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to vi­zas dar­bui. „Age­ros gru­pės“ di­rek­to­rė Kris­ti­na Ba­ro­nie­nė ir ap­klaus­ti dar­buo­to­jai mus pa­ti­ki­no, kad nuo pra­ėju­sio ket­vir­ta­die­nio iki šio tre­čia­die­nio siu­vyk­la dėl ki­lu­sio gais­ro ne­dir­bo. Dar­buo­to­jai tu­ri kvė­pa­vi­mo ta­kus ap­sau­gan­čias prie­mo­nes, o jas dė­vė­ti yra kiek­vie­no ap­si­spren­di­mas. Pa­aiš­ki­no­me, kad darb­da­vio pa­rei­ga – sau­gių ir svei­kų dar­bo są­ly­gų dar­bo vie­to­je už­tik­ri­ni­mas ir čia ne­ga­li bū­ti jo­kių in­ter­pre­ta­ci­jų. Di­rek­to­rė sa­kė, kad gais­ro įkarš­čio me­tu viet­na­mie­čiams bu­vo pa­siū­ly­ta pa­lik­ti gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas, ta­čiau jo­se li­ko gy­ven­ti še­ši, ki­ti tu­rė­da­mi lais­va­die­nius iš­vy­ko pa­si­žval­gy­ti po Lie­tu­vą. Pa­tik­ri­ni­mo me­tu re­ko­men­duo­ta pa­lai­ky­ti šva­rą ir tvar­ką įmo­nės bui­ti­nė­se pa­tal­po­se“, – po ap­si­lan­ky­mo „Age­ros gru­pė­je“ sa­kė Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos Kau­no te­ri­to­ri­nio sky­riaus pa­ta­rė­jas V.Ge­gu­žis.

Na­cio­na­li­nio vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tro Aly­taus de­par­ta­men­to Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­gos kon­tro­lės sky­riaus vy­res­nio­sios spe­cia­lis­tės V.Štra­mai­tie­nės tei­gi­mu, viet­na­mie­čių gy­ve­na­mo­sio­se pa­tal­po­se yra van­dens, ma­tė­si ir ge­ria­mo­jo van­dens plas­ti­ki­niuo­se bu­te­liuo­se, ku­rio, kaip sa­kė di­rek­to­rė, pri­sta­tė pa­ti įmo­nė, tik­rai ge­rai įreng­ta vir­tu­vė, du­šai, tu­a­le­to pa­tal­pos: „Jei čia veik­tų vieš­bu­tis, mo­te­lis, sve­čių na­mai, tam reik­tų gau­ti mū­sų iš­duo­da­mą hi­gie­nos pa­są ir bū­tų vyk­do­ma kon­tro­lė. Da­bar gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos įreng­tos įmo­nės pa­tal­po­se ir mes jų kon­tro­liuo­ti ne­ga­li­me.“

V.Štra­mai­tie­nė ne­ga­lė­jo at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ar dir­ban­tys už­sie­nie­čiai ga­li bū­ti ap­gy­ven­din­ti ofi­cia­liai ne­re­gist­ruo­to­se gy­ve­na­mo­sio­se pa­tal­po­se.

To pa­ties pa­si­tei­ra­vo­me Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to. Šis atsakė, kad, gavus informaciją apie užsie­niečių darbą minėtoje įmo­nėje, bus atliktas jos patikrinimas, taip pat ir užsieniečių gyvenimo sąlygų.

Viet­na­mie­čiai pa­si­kvies­ti trūks­tant kva­li­fi­kuo­tų siu­vė­jų

„Age­ros gru­pės“ di­rek­to­rė K.Ba­ro­nie­nė tvir­ti­no, kad iš tie­sų gais­ro įkarš­čio me­tu viet­na­mie­čiams pa­siū­ly­ta pa­lik­ti prie dar­bo­vie­tės esan­čias pa­tal­pas, ap­si­gy­ven­ti ki­tų mū­sų dar­buo­to­jų na­muo­se, ta­čiau dau­ge­lis jų bu­vo iš­vy­kę pas drau­gus į Vil­nių, Ute­ną, bu­vo li­kę tik še­ši.

Di­rek­to­rė sa­kė, jog viet­na­mie­čiai pa­si­kvies­ti trūks­tant kva­li­fi­kuo­tų siu­vė­jų, o jie čia dir­ba apie pus­me­tį, tam lei­di­mą Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tas su­tei­kęs me­tams, da­bar jie tvar­ko­si do­ku­men­tus dėl nuo­la­ti­nio gy­ve­ni­mo Lie­tu­vo­je.

K.Ba­ro­nie­nės tei­gi­mu, Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tas ži­no apie pas mus dir­ban­čių viet­na­mie­čių gy­ve­na­mą­ją vie­tą ir jo­kių prie­kaiš­tų tam ne­tu­rė­jo.

Di­rek­to­rės pa­si­tei­ra­vus, ar dėl įmo­nės dar­buo­to­jų sau­gu­mo, ypač dėl čia gy­ve­nan­čių­jų, ne­gal­vo­ja­ma apie pa­ša­li­nių as­me­nų pa­te­ki­mo ap­ri­bo­ji­mą į bu­vu­sį teks­ti­li­nin­kų ad­mi­nist­ra­ci­nį pa­sta­tą, K.Ba­ro­nie­nė at­sa­kė: „Nak­čiai ir pa­grin­di­nės pa­sta­to du­rys, ir du­rys į siu­vyk­lą, gy­ve­na­mą­jį aukš­tą už­ra­ki­na­mos. Tik­rai gal­vo­ja­me įreng­ti įė­ji­mą su kor­te­lė­mis pa­grin­di­nė­se du­ry­se, nes da­bar iš tik­rų­jų die­ną į šį pa­sta­tą ga­li at­ei­ti bet kas.“

Pa­ten­kan­tys pa­ša­li­niai ga­li tu­rė­ti ir blo­gų kės­lų

Ka­dan­gi į bu­vu­sį teks­ti­li­nin­kų ad­mi­nist­ra­ci­nį pa­sta­tą pro pa­grin­di­nes du­ris pa­te­ko­me lais­vai, ap­žiū­rė­jo­me, kaip at­ro­do pa­tal­pos ir ki­tuo­se jo aukš­tuo­se iki pat vie­nuo­lik­to­jo.

O čia tvar­ka – tik­rai pras­ta, lyg bū­tų po ka­ro, čia dir­bę med­vil­nie­čiai tik­riau­siai ne­tek­tų ža­do. Ka­bi­ne­tuo­se iš­lau­žy­ti bal­dai, iš­mė­ty­ti do­ku­men­tai, ku­riuo­se ga­li­ma ras­ti ir bu­vu­sių dar­buo­to­jų as­me­ni­nių duo­me­nų.

Nos­tal­giš­kai at­ro­do spin­to­se su­ri­kiuo­tos ver­pa­lų ri­tės, čia vei­ku­sių fab­ri­kų pri­sta­ty­mo nuo­trau­kos, ant sta­lų yra li­ku­sių ir bu­vu­sių dar­buo­to­jų nuo­trau­kų, ant grin­dų mė­to­si fo­to­juos­tos, dar li­ku­sios čia ga­min­tų au­di­nių at­rai­žos, kai ku­rie siu­vi­niai, va­zo­nuo­se nu­vy­tu­sios gė­lės.

Tai jau vei­ku­sio med­vil­nės kom­bi­na­to pra­ei­tis, iš ku­rios li­kę su­nio­ko­ti ir iki šiol ne­pa­ša­lin­ti daik­tai. Pro bu­vu­sio teks­ti­li­nin­kų ad­mi­nist­ra­ci­nio pa­sta­to vie­nuo­lik­to­jo aukš­to lan­gus ket­vir­ta­die­nį aki­vaiz­džiai ma­tė­si dar rūks­tan­tys dū­mai iš med­vil­nie­čiams pri­klau­siu­sio pa­sta­to.

Ka­dan­gi į bu­vu­sį „Aly­taus teks­ti­lės“ ad­mi­nist­ra­ci­nį pa­sta­tą bent die­no­mis ga­li­ma lais­vai pa­tek­ti, ga­li at­si­ras­ti ir no­rin­čių­jų čia pa­vie­šė­ti su blo­gais kės­lais. Ne­duok­die, kad dar čia už­si­lieps­no­tų gais­ras ar iš­tik­tų ki­to­kia ne­lai­mė.