„Mokytojas negali net trumpam išleisti proto atostogauti”, – sako šalies švietimui nusipelnęs Miša Jakobas (170)
Mokytojas turi kitus uždegti, pats degti ir nebijoti sudegti
„Draugavo du žydai; vienam 89-eri, kitam – 88-eri. Kiekvieną dieną parke susitikdavo, kalbėdavo apie kainas ir moteris. Bet kartą į parką vienas jų neatėjo. Ir po trijų dienų nėra, ir po trijų savaičių. Po mėnesio pasirodė.
„Kur buvai?“ – nerimastingai klausia draugas. „Kalėjime sėdėjau. Žinai, mano name yra parduotuvė. Joje tokios jaunos, gražios pardavėjos dirba. Viena tapo nėščia ir apkaltino mane. Papuoliau į tardymą. Man taip patiko tas tardymas ir teismo procesas, kad ko klausė, su tuo aš ir sutikau. Nesigyniau, kad ir vaiką padariau. O po teismo mane pasodino. Už melagingus parodymus“, – pasiaiškino pradingėlis.
Taigi, aš nesiruošiu kalbėti melagingai, o tik tiesą, būsiu atviras su auditorija“, – susirinkusiųjų dėmesį juokeliu surinko ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiaus, Šventojo Kristoforo statulėlės už nuopelnus švietimui nominantas, pedagogikos ikona vadinamas, buvęs Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vadovas M.Jakobas.
Pusę amžiaus pedagogikai atidavęs M.Jakobas iš mokyklos išėjo paskutinę praėjusių metų dieną, gruodžio 31-ąją, su mintimi, kad laiką skirs poilsio jausenai patirti, tačiau į susitikimą su Alytaus švietimo darbuotojais atvyko jau kaip Lietuvos ir Izraelio prekybos rūmų vykdomasis direktorius.
„Žydai, kai miršta žmogus, sako: „Padėjo šaukštą.“ Aš šitą posakį interpretavau savaip, išeidamas iš mokyklos pasakiau kolegoms, kad aš padedu šaukštą, vadinasi, čia baigiau savo darbą.
Iš savo patirties sakau jums, kad ugdyme svarbu trys medžiai: vaikai, tėvai ir mokytojai. Mieli tėveliai, netapkite toksiški savo vaikams, mylėkite juos, kiek turite jėgų ir sveikatos. O mokytojas, kuris nemyli vaikų, neturi teisės būti mokytoju. Jūs tam ir esate mokytojai, baigę specialius mokslus, kad galėtumėte sutarti su tėvais. Tėvams vaikas brangus, mes nežinome, kaip sunkiai jis atėjo į šį pasaulį. Bet mes neturime tėvams parodyti savo silpnumo – aš esu mokytojas ir turiu būti stiprus.
Mokytojai, aš labai myliu jus ir vadovai jus turi mylėti, skatinti – būti šalia jūsų ir padėti.
Bet kokiu atveju mokytojui reikia turėti ir išminties. O kad ją turėtum, tu privalai mokytis. Juk dvylika metų matei, kaip tave mokė mokytojai, tu pasirinkai tą stebėtą kelią, toliau mokaisi, tai ir dirbk atsakingai, išmokyk savo mokinius. Vaikas neturi išeiti iš pamokos nieko nesupratęs. Nėra drausmės – nėra pamokos, nėra pamokos – nėra ir žinių“, – daro išvadą gera iškalba apdovanotas pedagogas.
Pamokos metu jis pataria nestovėti prie stalo, būti įdomiam, nepalikti mokiniams laiko krapštyti nosį, nagučius, nes neužimti mokinių – nusikaltimas. Mokytojas negali net trumpam išleisti proto atostogauti.
Į klausimą, kaip motyvuoti mokinius, M.Jakobas atitarė: „Mieli kolegos, nuostabios moterys, jūsų žvilgsnis – brilianto vertės. Kai į pamokas ateisite su nuotaika, su pasirengimu, šypsena, vaikai žiūrės spindinčiomis akimis, gaudys kiekvieną jūsų žodį. Jūs, mokytojai, kai stovite prieš auditoriją, jūsų rankos ir akys turi dirbti vieninteliam – kad atneštumėte kažką naujesnio, negu pasakėte vakar. Jūs turite mylėti mokinį, jums negalima apsiriboti tik pamokomis. Mokytojas privalo žinoti daugiau nei vaikas, būti patrauklus, tik tada klasė priklausys jam. Mokytojas turi kitus uždegti, pats degti ir nebijoti sudegti. Degti reikia, nors ir sunku šiandien degti Lietuvoje.“
Prioritetu turėtų būti vaiko žinios
Svečias apgailestavo, kad valstybė neduoda mokytojams galimybės turėti gražų garderobą. Bet vis tiek mokytojo batai turi būti švarūs, moterims derėtų avėti aukštakulniais, tada kitaip atrodoma. Juk pagal kūno kalbą, aprangą gali nuspėti mokytoją.
M.Jakovas net padarė ekskursą į savo vaikystę, kai prasidėjus mokslo metams su broliu parėję iš mokyklos pirmiausia klausdavo vienas kito, ar tavo mokytoja yra graži. Ir mokytojo kvapas, ir batai, ir plaukai yra svarbu, – jie turi būti švarūs. Viską mokiniai mato ir viską žino.
Kiek vėliau svečias dėstys, kad blogų mokytojų nėra daug, direktorius tokius turi matyti ir prašyti gabesnių jiems padėti.
„Nežinau, ką turėtumėte daryti jūs, galiu pasidalinti savomis nuostatomis, ką dariau aš. Vilniaus žydų gimnazijoje. Apeidavau klases ir taip palikdavau savo dvasią. Aš matydavau įvairias vaikų nuotaikas. Nesėdėjau savo kabinete. Turbūt buvau vienas iš nedaugelio vadovų, kurie per pertraukas budėdavo. Budėdamas valgykloje neleisdavau mokiniams valgant naudotis telefonu, rašyti. Ir šakutes mokiau laikyti ne kaip šakes.
Aš pats taip buvau išmokytas. Mes visi taip turime elgtis, nevaikščioti pasipūtę – mes, direktoriai! Direktoriau, mokytojau, sakyk vaikams pagyrimus, sugebėk paklausti vaiko, kas jam nutiko, domėkis, pagirk kvepalus, suderintas spalvas – ir būsi savas.
Problemų turinčiam pasiūlyk sakyti tiesą, pažadėk padėti ir padėk. Mano kabinete buvo laikomasi taisyklės – čia nemeluojama: aš tau nemeluoju, neturi teisės ir man meluoti. Sakyk tiesą ir tau padėsiu aš, padės tėvai, tik turi sakyti tiesą, būti nuoširdus.
„Ne mokytojai vaikui turi būti didžiausias autoritetas, o tėvai“, – įsitikinęs nusipelnęs mokytojas.
Jis pataria mokytojams nesėdėti kabinetuose po skambučio, eiti pas savo mokinius. Vaikams reikia nuolat priminti, kad jie turi ateiti į konsultacijas. Ateiti šiandien. Mokytojas turi atsiduoti vaikams, kitaip būti negali.
„Aš vaikams duodavau poveikį turintį pavyzdį. Sakydavau, kad jei nesimokys, bus ubagas, neturės lėšų būsimai šeimai išlaikyti. O jei mokysis, taip nebus. Mano vektorius – akademinis mokymas. Dabar dažnas daiktų turi daug, bet žinių mažai. Prioritetu turėtų būti vaiko žinios. Kalbame apie prastus mokymosi rezultatus – 28 milijonai pamokų praleista. Kokie gali būti rezultatai, kai tiek pamokų praleidžiama! Lietuvoje galima eiti į mokyklą, galima neiti, tėvai patys vaikams numato atostogas. O mano patirtis sako, kad net minutė neišgirstos pamokos gali nulemti vaiko ateitį. Ypač pavasarį pilnos gatvės vaikų pamokų metu. Kur atsakomybė? Kodėl dėl to neskambinama visais varpais? Kodėl dejuojame kitomis temomis? – kalbėjo svečias ir pametė žydiško humoro: – Negi jūs, lietuvai, galite atsilikti nuo žydų ir nedejuoti?..“
Komentarai
Palikite savo komentarą
Lxxvoq - lasix 100mg Qnftbp…
Komentaras
Lxxvoq - lasix 100mg Qnftbp mhlcod
Muhohl - cialis without a…
Komentaras
Muhohl - cialis without a doctor prescription Islujt wyxoiu
Eqvlyt - provigil Delkse…
Komentaras
Eqvlyt - provigil Delkse qhthsa
Erxozq - Best viagra…
Komentaras
Erxozq - Best viagra alternative buy viagra connecticut
buy finasteride - reddit…
Komentaras
buy finasteride - reddit propecia
finasteride prescription -…
Komentaras
finasteride prescription - http://finasteridepls.com/ buy propecia online
tadalafil online canadian…
Komentaras
tadalafil online canadian pharmacy - site buy tadalafil online cheap
Ką veikia auklėtojos? Jeigu…
Komentaras
Ką veikia auklėtojos? Jeigu jų ten nėra, matyt, jos nerūko. O jei rimčiau, tai ką jos turėtų daryti? Lakstyt iš paskos ir gaudyt. Gaudyk vėją laukuose. Pamatys koks nors vienuoliktokas ateinančią ir pasiputys padus, o kiti šaipysis, kad auklėtoją išdūrė. Ne ji pinigų cigaretėms duoda, o tėvai. Jie tegul ir kontroliuoja.
Kaip reikia dirbt mokytojams…
Komentaras
Kaip reikia dirbt mokytojams. Dėl gaisro jis turėjo būt profesonaliai užgesintas per kelias dienas, o ne herojiškai kovot 10 dienų su sunkiom pasekmėm. Dabar Alytaus miesto švietimo kokybė įdomi. Jos auklėtiniai dirba miesto valdžios postuose, taryboje, valdininkais ir kitose įmonėse. Bendriją sudaro ir dauguma. Ir kaip gaunasi, kad pagal mentalitetus per savivaldą idealiai priešingi greta esančiam rajonui. Kur valdžia nesikelia atlyginimų, bet rezultai geri. Rajone daugėja gyventojų, neima paskolų, o verčias iš sutaupytų per atliktas pertvarkas ir es paramos, meras priekį, taryboj aiški pozicija ir opozicija, rietenų nėra nes garbingai aiškinas. - Mieste viskas priešingai. Nors greta vieni kitų.
Ir koks jis teisus, įžvalgus…
Komentaras
Ir koks jis teisus, įžvalgus. Manau, kad ir apie rūkymą mokyklų teritorijose kalbėjo, Baisu praeiti pro tas dvi mokyklas, kurių viena – Jotvingių gimnazija. Ten per pertraukas tokia gausybė mokinių subėga parūkyti, kad pamanytum, jog vėl gaisras Alytuje kilo. Ką veikia vadovai, auklėtojos ir visuomenės sveikatos specialistai. Galvoja apie savo gerovę?
Ponas Miša teisus, reikia mokytojams pasitempti, pagaliau suprasti, kad svarbiausia ne šokiai ir estrada, o mokslas. Ir ne po pamokų už pinigus, o per pamokas turi išmokyti.
Ačiū p.Sigitui Leonavičiui, kad tokią pamoką Alytaus švietimiečiams surengė.