Valerijus Vencius: eidamas Atlanto vandenyno pakrante atvirai ir pozityviai rašysiu apie Alytų, žmonių santykius ir politiką (101)
– Pradėkime nuo klausimo, kaip atsirado šis interviu – baigiasi etapas, kai sėkmingai 10 metų vadovaujate „Sodros“ Alytaus skyriui. Pats laikas apibendrinti, ką Jums pačiam davė šis dešimtmetis – profesinės ir žmogiškosios patirties prasme?
– Alytaus skyriaus vadovu dirbu nuo 2011-ųjų, tai buvo patys geriausi, įdomiausi, maloniausi ir rezultatyviausi mano profesinėje karjeroje metai. Ne tik įsipareigojimas, bet ir savotiška savirealizacija, gyvenimo įprasminimas per nuolatinį tarnavimą kitiems. Iš dalies esu perfekcionistas – kaip man atrodo iš dabartinio taško, nuolatinis judesys, pastangos, naujos idėjos ir geriausio rezultato siekimas sąlygojo ne tik puikius įstaigos veiklos rezultatus, bet ir kolektyvo pasitenkinimą darbine aplinka. Visus šiuos metus dėjau maksimalias ir įvairiapusiškas pastangas dėl Alytaus skyriaus, ypač jo darbuotojų ir mūsų įstaigos klientų, dėl visos „Sodros“ apskritai. Nesvarbu, kaip ateity susiklostys mano darbinė karjera, sakau ir sakysiu: „Sodra“ yra jėga! Net 99,70 proc. dienų ėjau į darbą „Sodroje“, tikrąja žodžio prasme, kaip į šventę. Nuo pat pirmųjų dienų buvau renginių įstaigoje organizatorius, įkvėpėjas, ypač džiaugiuosi kalėdinių renginių vaikams, plaukimų baidarėmis, kelionių darbuotojams, kitų švenčių tradicija – smagu buvo kurti gerą atmosferą, skatinti kolegų bendravimą. Čia, dirbant ir nuolat bendraujant su žmonėmis, prasidėjo ir mano aktyvaus politiko kelias.
– O kas per šiuos metus kaip vadovui pasirodė sunkiausia, kokių patyrėte iššūkių, kas nuvylė?
– Turbūt viskas gyvenime yra įveikiama, pasiekiama, tik reikia įdėti daug nuoširdžių pastangų, stengtis suburti aktyvią ir sąmoningą komandą. Perspektyvos prasme, nuvylė valstybės politika, prieštaraujanti regionų stiprinimo idėjai, nes dėl to Alytus realiai traukiasi. Įmonių ir įstaigų valdymas koncentruojamas didžiuosiuose miestuose, o Alytuje galimybių siekti karjeros mažėja, kartu ir geriau apmokamų darbo vietų. Tada nukenčia ir verslas mieste, netekdamas finansiškai stiprių miestiečių.
– Kokių asmeninių savybių reikia nemažo kolektyvo sėkmingam vadovui? Ar kažkurių iš tų savybių pačiam teko mokytis ir kokių?
– Vadovas kolektyve visada yra tarsi po didinamuoju stiklu, turi pasverti, ką, kada ir kaip pasakyti, o ką nutylėti. Vadovas turi būti empatiškas. Žmogiškas ryšys su darbuotojais užtikrina gerus santykius, pozityvią jų psichologinę savijautą darbo vietoje. Geras vadovas puoselėja savo empatinius gebėjimus, pats tobulėja ir nuolat auga. Šiandienos darbuotojų karta itin vertina bendradarbiavimu paremtus darbo santykius. Generuoti progresyvias idėjas komandoje yra žymiai lengviau, tai sustiprina žmogišką vadovo ir darbuotojo ryšį. Efektyvus lyderis turi gebėti sukurti glaudžius ryšius su savo komanda. Geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai darbuotojai pasitiki savo vadovu, ir atvirkščiai. Darbuotojai stengiasi kokybiškiau atlikti darbą ir įdeda papildomų pastangų, kai to reikia, nes jaučiasi vadovo įvertinti. Be abejo, vadovui būtina kantrybė, lankstumas, tolerancija. Svarbu ir nestovėti vietoje, tobulėti, skatinti tai daryti kolektyvą, nuolat siekti naujovių. Reikia ir komunikabilumo – vadovas, turintis gerus bendravimo įgūdžius, geba duoti nurodymus, nepamiršdamas klausyti ir įsiklausyti. Visus tuos metus gyvenau kolektyvo džiaugsmais ir rūpesčiais, galvodamas, ką dar galiu padaryti, kad padėčiau darbuose, pagerinčiau nuotaiką, darbo sąlygas, o kartais ir... maloniai nustebinčiau. Pavyzdžiui, karščiausiomis vasaros dienomis kolegas pavaišinti ledais ar arbūzu!
– Pagalvojau, kad gyvename tokiais įdomiais laikais, kai dažniau girdime apie mobingą nei apie vadovo pagarbą pavaldiniams, profesinį sutelktumą bendram tikslui. Kas yra geras klimatas darbe, Jūsų požiūriu?
– Mano požiūris labai paprastas – nesvarbu, kokios tavo pareigos, visada išlik Žmogumi. Elkis padoriai, pagarbiai, nuoširdžiai. Dirbdamas „Sodroje“, ypač daug dėmesio skyriau komandos formavimui per neformalų bendravimą. Mano iniciatyva prieš penkerius metus įkurta Alytaus sodriečių asociacija. Drauge keliaujame, švenčiame šventes, rengiame vaikų kalėdinius vakarus, kartu tobulėjame, kviesdami į įstaigą įvairių sričių lektorius. Esame solidarūs: padėjome sunkiomis akimirkomis ne vienam alytiškiui, šeimoms, stokojančių šeimų vaikams, neįgaliesiems. Kitaip tariant, mes gėriu dalijamės ir su Alytaus žmonėmis. Miestui esame padovanoję bronzinę skulptūrą „Voverytė su voveriuku“, „Sodros“ 30-mečio proga pasodinome medelį prie pastato. Tvarkome gėlynus, mūsų iniciatyva atsirado suoliukai tarp „Sodros“ ir Policijos komisariato pastatų. Šiemet pats juos ir nudažiau. Nuolat dalyvaujame „Darom“ akcijose, savo pastangomis puošiame aplinką ne tik šalia Alytaus „Sodros“ pastato, bet ir Prienuose, Varėnoje, Druskininkuose ir Lazdijuose. Pernai visuose skyriaus padaliniuose, kad klientams būtų patogiau, įrengėme po dailų suoliuką, pastatėme gėlių vazonus. Visoms šioms iniciatyvoms reikia tam tikro energetinio užtaiso – būdamas tarp kolegų, sąmoningai stengiuosi skleisti gerą nuotaiką ir pozityvumą, optimizmą, drąsą keistis ir keisti aplinką.
– Esate, jei taip galima pasakyti, vadovas su polėkiu – menu atvejį, kai persirengėte „klientu“ ir pasitikrinote, kaip „Sodros“ darbuotojai su juo bendraus. Ar tokie nestandartiniai sprendimai pasiteisino, gal tokių būta ir daugiau?
– Tikrai taip, prieš šešetą metų, padedamas Alytaus teatralų, „pavirtau“... benamiu. Su specialiu grimu, apsirengęs senus savo tėtės dėvėtus drabužius, pasiėmęs „terbukę“, pabandžiau pasibelsti į kiekvieną „Sodros“ kabinetą, prašydamas pagalbos. Visko buvo, įvairiai pasitiko „klientą“ mano kolegos, kurių absoliuti dauguma manęs neatpažino. Labai nustebo, kai po kelių valandų pakviečiau visus į salę, ir jie sužinojo, kas tas elgeta, vaikštinėjęs po pastatą. Mano tikslas buvo dar kartą pasitikrinti, ar neskirstome žmonių pagal išorę ir pareigas, ar tikrai vienodai visus sutinkame. Manau, tai buvo geras būdas priminti apie pagarbą, o gal ir netikėta galimybė pamatyti save iš šalies. Netikėtų bandymų „slaptos kameros“ stiliuje būta ir daugiau, pavyzdžiui, specialiai išmėtant popierinių šiukšlių prie pastato, kad sužinotume, kiek turime darbuotojų, tausojančių savo įstaigą, jos aplinką, atkreiptume dėmesį į atsakingumą, bendruomeniškumą.
– Alytiškiams įdomu, kokie Jūsų tolesni planai? Esate labai aktyvus Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys, tai gal dar daugiau laiko skirsite politikai, kai nebevadovausite valstybės įstaigos skyriui? Kuria linkme žadate nukreipti energiją?
– Bet kuriuo atveju nuo liepos 1 dienos su žmona Rigonda mėnesį tikrai atostogausime, jau esame suplanavę keliones Lietuvoje ir užsienyje. Kaip tik tuo metu ir miesto taryboje bus žymiai mažiau darbo, tad vasarą norėsiu, tikrąja to žodžio prasme, pailsėti, nes pastaruosius keletą metų teko daug dirbti. Kalbant apie mano kaip politiko veiklą, nemanau, kad, baigus darbą „Sodroje“, ji kaip nors pasikeis. Be abejo, kol nepradėsiu dirbti kur kitur, turėsiu žymiai daugiau laiko politikai ir jį žadu tinkamai išnaudoti. Žinia, kad politikai laiko niekada nebūna per daug, ypač bendravimui su žmonėmis, jo reikia ir norint įsigilinti į dokumentus, ieškant informacijos.
– Prieš kelerius metus perėjote dalį piligriminio Šv. Jokūbo kelio. Koks buvo esminis jo atradimas ir gal turite minčių pakartoti jį dabartiniame gyvenimo etape, kaip tam tikrą pertrauką ir laiką, skirtą sau?
– Šv. Jokūbo keliu ėjau prieš ketverius metus ir jaučiu tą patirtį savyje iki šiol. Mėnesį laiko žingsniuodamas Ispanijos laukais, miesteliais ir kaimeliais turėjau puikaus laiko apmąstyti gyvenimą, giliau pažvelgti į save, pabūti visiškai kitoje aplinkoje. Kelyje jaučiausi labai gerai – tikru savimi, harmonijoje su aplinka. Savotiškai malonumą teikė net ir nemažas fizinis krūvis, pėsčiomis įveikiau 800 kilometrų. Kelionę Šv. Jokūbo keliu planuoju pratęsti rudenį. Jau turiu nusipirkęs lėktuvo bilietus ir užsisakęs pirmąją nakvynę Portugalijos mieste Porto, iš kurio rugsėjo pradžioje pradėsiu antrą savo Camino kelią į Ispanijos Santjago miestą. Šį kartą tam planuoju skirti dvi savaites, bet kol kas neturiu atgalinio bilieto, taigi visaip gali nutikti... Gal sugalvosiu grįžti į Lietuvą pėsčiomis? (Juokauju). Šis kelias bus kitoks nei tradicinis Camino, prasidedantis Prancūzijoje, nes didžioji jo dalis driekiasi palei Atlanto vandenyną. Eidamas pirmą kartą, stengiausi kiekvieną dieną aprašyti įspūdžius savo feisbuko paskyroje, apie mano kelionę rašė ir „Alytaus naujienos“. Šį kartą daugiau filmuosiu, planuoju pasiimti droną bei specialią videokamerą. Rašysiu ne tik apie kelionės įspūdžius, bet ir apskritai apie gyvenimą, apie Alytų, apie žmonių santykius, be abejo, bus ir politinių temų. Rašysiu tik atvirai ir nuoširdžiai, kitaip nebūtų prasmės kelyje eikvoti tam laiką. Žinau viena, kad didžioji dalis reportažų ar temų bus gražūs, vertingi turiniu ir pozityvūs, su tikslu jais dalytis su FB draugais ir alytiškiais.
– Esate prigimtinis alytiškis. Ką Jums reiškia šitas miestas? Ar yra jame tokia vieta, kuri Jums ypatingai svarbi, kurioje jaučiate ryšį su savo miestu?
– Gimiau ir augau Alytuje, gražiausioje miesto dalyje – Kurorte, tarp Dailidės ir stadiono. Alytus yra ir liks man pats brangiausias miestas. Tai – mano Alytus, koks jis bebūtų, aš jį myliu ir juo rūpinsiuosi. Emociškai brangiausia miesto vieta – tyli, rami ir tarp pušynų įsispraudusi A. Žmuidzinavičiaus gatvė, mano gimtoji, bei Miesto sodas, kurį vaikystėje su broliu padėjome mamai prižiūrėti, tvarkyti. Mėgstu tyrinėti miestą, dviračiu, paspirtuku ar pėsčiomis, stengiuosi aplankyti dar neregėtas vietas. (Beje, mano 2020-ųjų atradimas yra Vidzgirio miškas, kuriame nebuvau lankęsis pastaruosius 40-dešimt metų). Mylimiausia vieta, kur būnu labai dažnai – Jaunimo parkas. Kaskart atrandu jame ką nors dar nematyto, gražaus. Ir pats esu pridėjęs ranką prie grožio kūrimo šiame parke, mano iniciatyva įrengta grilio zona, atsirado Knygų namelis, sūpynės ant „Voro“ skulptūros ir metalinė voverytė.
– Jei jau paminėjome voveraites, kiek Alytaus viešosiose erdvėse šiuo metu jų yra ir ar tikite, kad jos taps dar vienu miesto simboliu?
– Labai norisi įpūsti miestui daugiau gyvybės, galbūt todėl ir sugalvojau voveryčių idėją. Pats sumanymas gimė visiškai atsitiktinai, prieš keletą metų prie puodelio arbatos kalbantis su „Alytaus naujienų“ fotoreportere Zita Stankevičiene. Tuomet ir pagalvojau, kad vaikystėje Miesto sode dažnai matytos vikrios voverytės galėtų tapti dar vienu Alytaus simboliu, juk jų yra visame mieste, Jaunimo parke ir miškeliuose, net alytiškių kiemuose bėgioja. Šis gyvūnėlis kelia geras emocijas, yra gyvas, lyginant su kitu miesto simboliu – balta rože, nors vienas kitą jie neblogai papildo. Alytuje įvairiose miesto vietose šiuo metu galima rasti jau 12 voveryčių, bet neabejoju, kad ateityje jų atsiras dar daugiau ir įvairesnių. Labai tikiuosi, kad, panašiai kaip Telšiai tapo meškų miestu, taip ir Alytų visi žinos kaip voveryčių miestą. Beje, taip pat ir tikrų, gyvų!
– Vis dėlto grįžkime prie interviu pradžios ir gimtadienio, ženklinančio naują profesinio ir asmeninio gyvenimo etapą. Ko sau palinkėtumėte?
– Be šeimos gerovės, kiti man patys svarbiausi gyvenime dalykai yra laikas ir sveikata. Šiais beprotiško tempo bei didėjančios konkurencijos laikais, visų pirma, noriu sau palinkėti išlikti Žmogumi. Taip pat geros sveikatos, kantrybės, ištvermės bei harmonijos su aplinka. Visa kita, apie ką svajoju, ketinu pasiekti didelėmis pastangomis ir nuoširdžiu darbu. Turiu pripažinti, kad, tapus aktyviu politiku, dažniau nei iki tol susvyruoja pasitikėjimas žmonėmis. Tad pasilinkėsiu sau dar ir mylėti žmones, nesvarbu, kokie jie yra, bei tolesniame gyvenimo kelyje sutikti kuo daugiau optimistų, nuoširdžių, sąmoningų ir iniciatyvių žmonių.
* * *
Valerijus Vencius apie staigmenas, kurias mėgsta daryti kitiems, nes ir pats yra sulaukęs įsimintinos staigmenos iš kolegų:
„Asmeniškai man buvo labai malonu, kai kolektyvo dėka du kartus tapau „Metų boso“ titulo laimėtoju. Prieš keletą metų, Boso dienos proga, teko į darbą atvažiuoti kolegų anksti ryte „papuoštu“ automobiliu su jo gale prikabintomis.... skardinėmis. Tai supratau tik parkuodamasis, nors, važiuojant Naująja gatve, kiti eismo dalyviai ir šviesomis mirkčiojo, ir pypino, ir šypsojosi, mojavo. Bet vis dėlto labiausiai man pačiam patiko daryti staigmenas kolegoms.“
* * *
Didžiuodamiesi dėkojame už mus buriančią ir vienijančią asociaciją „Alsodra“, pilietines iniciatyvas puošiant Alytų ne tik medeliais, voveraitėmis, knygų nameliais, rekreacinėmis zonomis, bet ir gėlynais, suoliukais „Sodros“ lankytojams Druskininkuose, Prienuose, Varėnoje, Lazdijuose.
Ačiū sakome už kalėdinius renginius vaikams, už nuotykių pilnas keliones ir šviečiamuosius renginius/paskaitas kolektyvui, už nepamirštamas Kovo 8-osios akimirkas, už sutelkimą projekte „Išsipildymo akcija“ ir spalvingas Užgavėnių šventes, už paramą stokojančioms šeimoms ir pagalbą gyvūnų prieglaudoms, už žmogišką jautrumą, nestandartinį požiūrį, inovatyvumą, už tai, kad pirma Žmogus, o ne etiketė, už ramybę, intelektą, lyderystę priimant sprendimus, įtaigumą ginant tiesą, sprendžiant ginčus be pykčio, už atvirumą permainoms ir įkvėpimą.
Gimtadienio proga linkime:
* Dar ne kartą būti išrinktam Geriausiu bosu
* Fantastiškos sėkmės
* Atidumo ir rūpesčio iš aplinkinių
* Magiškų saulėtekių ir žavių kasdienių akimirkų
* Jaukaus ir patogaus gyvenimo
* Aktyvių ir įdomių dienų
* l Įtraukiančių pokalbių
* Išminties ir patirties
* Kelionės aplink pasaulį
* Entuziazmo ir ugnelės darbuose
* Palankaus vėjo skriejant per gyvenimo bangas!
„Sodros“ Alytaus skyriaus kolektyvas
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Su ta slaptos kameros idėja…
Komentaras
Su ta slaptos kameros idėja tai geras. Reiks ir mum tą patį padaryti įmonėj :)
where to buy viagra generic…
Komentaras
where to buy viagra generic sildenafil 100 mexico https://aviagrasbt.com/
latisse canada pharmacy how…
Komentaras
latisse canada pharmacy how to buy prescription drugs from canada
viagra cialis and levitra…
Komentaras
viagra cialis and levitra levitra sales https://xclevitradb.com/
levitra orosolubile costo…
Komentaras
levitra orosolubile costo levitra vs viagra vs cialis reviews https://glevitrargu.com/
cialis 20 mg price costco…
Komentaras
cialis 20 mg price costco mastercard cialis https://dccialisxvf.com/
sildenafil citrate 50 mg…
Komentaras
sildenafil citrate 50 mg tablets how much sildenafil to take https://sildenafilkiol.com/
canadian pills health rx…
Komentaras
canadian pills health rx pharmacy
levitra result levitra price…
Komentaras
levitra result levitra price in egypt https://xclevitradb.com/
levitra price comparison…
Komentaras
levitra price comparison best place to buy levitra online https://glevitrargu.com/
sildenafil over the counter…
Komentaras
sildenafil over the counter cvs kamagra sildenafil https://sildenafilkiol.com/
viagra 1000mg generic viagra…
Komentaras
viagra 1000mg generic viagra from usa https://aviagrasbt.com/
consumer reviews canadian…
Komentaras
consumer reviews canadian pharmacies legitimate online pharmacy
price comparison levitra…
Komentaras
price comparison levitra viagra levitra prices uk https://xclevitradb.com/
bayer levitra coupons…
Komentaras
bayer levitra coupons levitra online sale https://glevitrargu.com/
buy generic cialis with…
Komentaras
buy generic cialis with paypal cialis strength https://dccialisxvf.com/
sildenafil brands is…
Komentaras
sildenafil brands is sildenafil as good as viagra? https://sildenafilkiol.com/
viagra prescription cost…
Komentaras
viagra prescription cost canada viagra for sale in india https://aviagrasbt.com/
spain pharmacy online…
Komentaras
spain pharmacy online precision rx pharmacy
levitra generico on line…
Komentaras
levitra generico on line levitra pro https://xclevitradb.com/