Ve­ge­ta­riš­ką Ve­ly­kų sta­lą puoš džio­vin­tais ba­ra­vy­kais įda­ry­ti kiau­ši­niai (113)

Al­ma ir Sta­sys Barš­če­vi­čiai
Alma ir Stasys mėgstą maistą gausiai paskanintą džiovintais prieskoniniais žalumynais, kajeno pipirais. As­me­ni­nės nuotr.
Sta­tis­ti­ka to­kia, kad vis dau­giau žmo­nių ren­ka­si ve­ge­ta­riš­kus pa­tie­ka­lus. Jie tei­gia, kad ve­ge­ta­riš­kas mais­tas, ypač sa­lo­tos, yra tik­ras gė­ris žar­ny­nui, ge­rai sa­vi­jau­tai. Bet dau­gu­ma vi­sa­val­gių net įsi­vaiz­duo­ti ne­ga­li Ve­ly­kų sta­lo be kep­to kum­pio ar žą­sies keps­nių, šal­tie­nos kal­nų, ne­tik­ro zui­kio ir ki­to mė­siš­ko gė­rio. Aly­tiš­kiai Al­ma ir Sta­sys Barš­če­vi­čiai jau de­šimt me­tų gy­ve­na, kaip pa­tys sa­ko, pu­siau svei­kai.

Tiek me­tų ant jų šei­mos sta­lo nė­ra mė­siš­kų pa­tie­ka­lų. Daug jiems te­ko per­skai­ty­ti kny­gų, in­ter­ne­te nar­šy­ti, sem­tis pa­tir­ties kon­fe­ren­ci­jo­se, nes ve­ge­ta­riš­ka mi­ty­ba, pa­si­kliau­jant tik sa­vo pa­tir­ti­mi, ga­li ir ža­los pri­da­ry­ti. Su­tuok­ti­niai ti­ki­na, kad jų sa­vi­jau­ta – pui­ki, o mais­to pa­si­rin­ki­mas la­bai spal­vin­gas ir tur­tin­gas bū­ti­nų me­džia­gų, leng­vai virš­ki­na­mas. Kai at­si­sa­kai mė­sos, val­gai dau­giau dar­žo­vių, vai­sių, rie­šu­tų. Tur­būt nė vie­nas mi­ty­bos spe­cia­lis­tas ne­pa­prieš­ta­raus, kad dar­žo­vių var­to­ji­mas nė­ra pa­lan­kus svei­ka­tai.

Apie ve­ge­ta­riš­kus Ve­ly­kų sta­lo pa­tie­ka­lus Al­mą Barš­če­vi­čie­nę kal­bi­na Al­do­na KU­DZIE­NĖ.

 

– Į sa­vo šei­mos mais­to ra­cio­ną jau de­šimt me­tų ne­įtrau­kia­te vi­sų rū­šių mė­sos. Man prieš ke­le­tą me­tų te­ko įsi­ti­kin­ti, jog Jū­sų pa­ga­min­ti pa­tie­ka­lai, ypač sa­lo­tos, ku­rio­mis vai­ši­no­te, bu­vo es­te­tiš­kos iš­vaiz­dos ir nuo­sta­baus sko­nio. Mai­ti­nan­tis be mė­sos tur­būt il­giau ten­ka pa­try­pi­nė­ti vir­tu­vė­je?

– Taip, mė­sos į sa­vo ra­cio­ną ne­įtrau­kia­me jau 10 me­tų. Ne­ga­lė­čiau teig­ti, kad pa­ga­min­ti pa­tie­ka­lus be mė­sos už­ima dau­giau lai­ko – kai ku­riuos ve­ge­ta­riš­kus pa­tie­ka­lus pa­ga­min­ti ga­li­ma žy­miai grei­čiau nei mė­siš­kus, dar­žo­ves ter­miš­kai ap­do­ro­ti už­ten­ka ke­lių mi­nu­čių.

Be abe­jo, ir de­šim­ties me­tų ve­ge­ta­riš­kas „sta­žas“ jau iš­mo­kė pa­tie­ka­lus pa­ruoš­ti pa­kan­ka­mai grei­tai.

– Kiau­ši­niai tur­būt yra ve­ge­ta­riš­kas mais­tas, kaip juos ruo­šia­te Ve­ly­koms?

– Kiau­ši­nius mes var­to­ja­me (ne­sa­me ve­ga­nai). Per Ve­ly­kas daž­niau­siai val­go­me tie­siog iš­vir­tus kiau­ši­nius ir val­go­me juos su krie­nais. Mar­gi­na­me kiau­ši­nius tik na­tū­ra­liais bū­dais, tai yra ci­ber­žo­le ar­ba svo­gū­nų lukš­tais.

Kaip šal­tą pa­tie­ka­lą kiau­ši­nius įda­ro­me švie­žiais pie­va­grybiais ar­ba džio­vin­tais gry­bais.

– Bet ve­ge­ta­riš­kų pa­tie­ka­lų są­ra­še te­ko ma­ty­ti ir to­kių pa­va­di­ni­mų: „Ve­ge­ta­riš­kas mė­sai­nis“, „Ve­ge­ta­riš­ki kot­le­tu­kai“. Kas juo­se pa­kei­čia mė­są?

– „Ve­ge­ta­riš­ko mė­sai­nio“ ne­ban­džiau ga­min­ti, bet ma­nau, jog ten nau­do­ja­ma so­jos mė­sa.

O „ve­ge­ta­riš­ki kot­le­tu­kai“ mū­sų mi­ty­bo­je daž­ni. Aš juos ga­mi­nu iš iš­vir­tų ir su­trin­tų (su­blen­de­riuo­tų) per­li­nių ar­ba gri­kių kruo­pų. Iš eko­lo­giš­kų so­jos pu­pe­lių ga­mi­nu „ve­ge­ta­riš­kus šni­ce­lius“.

– Koks Jū­sų šei­mos mėgs­ta­mas Ve­ly­kų pa­tie­ka­las?

– Mėgs­ta­miau­sias Ve­ly­kų pa­tie­ka­las, ži­no­ma, kiau­ši­niai. Per šven­tes daž­niau­siai mė­gau­ja­mės įvai­rių dar­žo­vių ir pie­va­grybių troš­ki­niu če­na­ki­nė­se.

– Pa­ste­bė­jau, kad ve­ge­ta­riš­kų pa­tie­ka­lų są­ra­še ypač daug sal­džių ir pi­kan­tiš­kų pa­tie­ka­lų. O kaip Jū­sų mi­ty­bo­je?

– De­ja, mes ne­ga­li­me at­si­spir­ti sal­du­my­nams. Vi­sa šei­ma esa­me di­de­li sal­du­my­nų mė­gė­jai ir ren­ka­mės ne itin svei­kus sal­du­my­nus: tor­tus, py­ra­gus, sau­sai­nius ir ki­ta.

De­ser­tų pa­ti ga­min­ti ne­la­bai mėgs­tu, to­dėl ren­ka­mės jau pa­ga­min­tus.

Kal­bant apie pi­kan­tiš­kus pa­tie­ka­lus, tai ga­lė­tu­me pa­sa­ky­ti, jog mū­sų be­veik vi­si pa­tie­ka­lai yra pi­kan­tiš­ki, nes nau­do­ja­me daug džio­vin­tų prie­sko­ni­nių ža­lu­my­nų, taip pat la­bai mėgs­ta­me ka­je­no pi­pi­rus.

– Jū­sų vy­ras Sta­sys yra mai­ti­ni­mo pa­slau­gas tei­kian­čios įmo­nės sa­vi­nin­kas. Ar sa­vo val­gyk­lė­lė­je ga­mi­na­te ve­ge­ta­riš­kus pa­tie­ka­lus?

– Mū­sų val­gyk­la la­biau skir­ta vi­sa­val­giams žmo­nėms, ta­čiau kar­tais į me­niu įtrau­kia­me ir ve­ge­ta­riš­kus pa­tie­ka­lus – kad pa­tys ne­lik­tu­mė­me al­ka­ni.

Nors daž­nai bū­na taip, kad jų mums ne­be­lie­ka, nes ne­ma­žai žmo­nių ren­ka­si bū­tent ve­ge­ta­riš­ką mais­tą.

– Ži­nau, kad jums pa­tin­ka ga­min­ti. Pa­si­da­ly­ki­te ke­liais sa­vo re­cep­tais Ve­ly­kų sta­lui.

– Mie­lai pa­si­da­ly­siu šei­mos mėgs­ta­mais Ve­ly­kų sta­lo pa­tie­ka­lais.

 

Džio­vin­tais ba­ra­vy­kais įda­ry­ti kiau­ši­niai

Rei­kės: kiau­ši­nių, džio­vin­tų ba­ra­vy­kų, svo­gū­no, ly­dy­to svies­to (ghi), ma­jo­ne­zo, drus­kos, pi­pi­rų ir švie­žių ža­lu­my­nų – kra­pų, svo­gū­no laiš­kų, pet­ra­žo­lių.

Ba­ra­vy­kus už­pi­la­me karš­tu van­de­niu ir iš­mir­ko­me. Kie­tai iš­ver­da­me kiau­ši­nius, at­vė­si­na­me, nu­lu­pa­me ir per­pjau­na­me pu­siau. Try­nius iš­ima­me ir su­tri­na­me ša­ku­te. Ly­dy­ta­me svies­te pa­ke­pi­na­me su­smul­kin­tą svo­gū­ną ir ba­ra­vy­kus, pa­bars­to­me drus­ka bei pi­pi­rais. Kai vis­kas at­vės­ta, su­mai­šo­me su try­niais ir įda­ro­me kiau­ši­nių bal­ty­mų pu­se­les. Pa­puo­šia­me ža­lu­my­nais.

 

Kep­ti cu­ki­ni­jos grie­ži­nė­liai

Rei­kės: cu­ki­ni­jos, džio­vin­tų prie­sko­ni­nių ža­lu­my­nų (aš ren­kuo­si „Ko­ta­nyi“), ka­je­no pi­pi­rų, drus­kos (nau­do­ju Hi­ma­la­jų drus­ką), ly­dy­to svies­to, po­mi­do­rų pa­da­žo ir fer­men­ti­nio sū­rio.

Nu­plau­tą cu­ki­ni­ją su­pjaus­to­me maž­daug 1 cen­ti­met­ro sto­rio grie­ži­nė­liais.

Į įkai­tin­tą kep­tu­vę įde­da­me šiek tiek ly­dy­to svies­to ir de­da­me cu­ki­ni­jos grie­ži­nė­lius. Juos api­bars­to­me drus­ka, prie­sko­ni­niais ža­lu­my­nais bei ka­je­no pi­pi­rais.

Ke­lias mi­nu­tes pa­ke­pi­na­me ir vi­sus grie­ži­nė­lius ap­ver­čia­me.

Ki­tą pu­sę vėl api­bars­to­me vi­sais in­gre­dien­tais.

Pa­ke­pi­na­me dar apie 5 mi­nu­tes ir ant kiek­vie­no grie­ži­nė­lio už­de­da­me šiek tiek po­mi­do­rų pa­da­žo bei rie­ke­lę fer­men­ti­nio sū­rio.

Kad sū­ris grei­čiau iš­si­leis­tų, kep­tu­vę už­den­gia­me dang­čiu.

Pa­tie­kia­me su vir­tais ry­žiais ir švie­žio­mis dar­žo­vė­mis.

Vi­siems šil­tų, so­čių ir svei­kų šv. Ve­ly­kų.

 

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.