Eko­no­mi­nio sun­kme­čio už­kra­tui – tvir­tas ES at­sa­kas

Kai ku­rie eko­no­mi­kos sek­to­riai, vi­sų pir­ma su­si­ję su žmo­nių ju­dė­ji­mu ir pa­slau­go­mis, at­si­dū­rė vi­siš­ko­je ne­ži­no­my­bė­je. Kas de­šim­tas eu­ro­pie­tis pra­gy­ve­na iš tu­riz­mo, ku­ris šiuo me­tu vi­siš­kai su­sto­jęs. Lie­tu­vo­je šis sek­to­rius su­da­ro 5 proc. ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP), o štai Kro­a­ti­jo­je ir Grai­ki­jo­je tu­ris­tai su­ne­ša penk­ta­da­lį eko­no­mi­kos. Ap­skri­tai vi­sos pa­slau­gų sri­tys, ku­rių dau­ge­lis iš es­mės už­si­da­rė bent trims mė­ne­siams, dau­gu­mo­je ES vals­ty­bių su­da­ro ūkio pa­grin­dą.

Eu­ro­pos eko­no­mi­kai gai­vin­ti nau­do­ja­mos įvai­rios prie­mo­nės – nuo esa­mo biu­dže­to lė­šų ir pa­sko­lų iki biu­dže­to tai­syk­lių švel­ni­ni­mo ar ob­li­ga­ci­jų su­pir­ki­mo. Ko­vai su CO­VID-19 pro­trū­kio pa­da­ri­niais vi­sų pir­ma bus pa­si­telk­ti ne­pa­nau­do­ti 37 mlrd. eu­rų iš ES san­glau­dos fon­dų. Lie­tu­vai iš šio krep­še­lio teks net 1,5 mlrd. eu­rų.

Pa­pil­do­mas mi­li­jar­das iš ES biu­dže­to skir­tas ir kaip ga­ran­ti­ja Eu­ro­pos in­ves­ti­ci­jų fon­dui, ku­ris per ban­kus už­tik­ri­na pa­ra­mą smul­kaus ir vi­du­ti­nio ver­slo įmo­nėms. Taip ti­ki­ma­si bent 100 tūkst. to­kių įmo­nių Eu­ro­po­je su­teik­ti 8 mlrd. eu­rų ver­tės pa­sko­lų.

153 mlrd. eu­rų sie­kian­tis ES biu­dže­tas su­da­ro vos apie 2 proc. vi­sų ES vals­ty­bių biu­dže­tų kar­tu su­dė­jus. Jis yra ma­žes­nis už vie­nos vi­du­ti­nio dy­džio Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bės, pa­vyz­džiui, Bel­gi­jos ar Aust­ri­jos, biu­dže­tą.

To­dėl nė­ra ga­li­my­bių vien iš jo fi­nan­suo­ti reikš­min­gų vi­są že­my­ną ap­iman­čių eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo prie­mo­nių. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja jau kri­zės pra­džio­je pra­ne­šė iš­nau­do­ju­si kiek­vie­ną šiems me­tams nu­ma­ty­tą biu­dže­to eu­rą.

Dėl to di­džiau­sia da­lis ES pa­gal­bos bus tei­kia­ma pa­sko­lo­mis, taip pat lei­džiant vals­ty­bėms lanks­čiau pla­nuo­ti iš­lai­das ir lai­ki­nai ne­ri­bo­jant jų biu­dže­to de­fi­ci­to. ES tu­ri ge­riau­sią įma­no­mą sko­li­ni­mo­si rei­tin­gą, to­dėl ga­li leng­vai pri­trauk­ti lė­šų rin­ko­se ir pa­lan­kio­mis są­ly­go­mis per­sko­lin­ti jas vals­ty­bėms. Ti­ki­ma­si nuo 2021 m. ge­ro­kai pa­di­din­ti lei­džia­mą pa­si­sko­lin­ti su­mą, kad vals­ty­bės dar daž­niau nau­do­tų­si šia ga­li­my­be.

Ne ma­žiau svar­bu, kad kuo ma­žiau žmo­nių lik­tų be dar­bo. Ba­lan­dį Eu­ro­pos Par­la­men­tas pa­tvir­ti­no 100 mlrd. eu­rų ver­tės pa­sko­lų prie­mo­nę SU­RE, pa­gal ku­rią vals­ty­bės ga­lės pa­si­sko­lin­ti lė­šų tam, kad pa­rem­tų įmo­nes, lai­ki­nai su­ma­ži­nu­sias dar­buo­to­jų dar­bo va­lan­dų skai­čių, ir taip pa­dė­tų joms iš­lai­ky­ti dar­buo­to­jus.

Kri­zės me­tu ge­res­nė­je si­tu­a­ci­jo­je at­si­dū­rė eu­rą jau įsi­ve­du­sios vals­ty­bės, tarp jų ir Lie­tu­va. ES fi­nan­sų mi­nist­rai dar tiks­liai ne­su­ta­rė kaip, ta­čiau šios ša­lys ga­lės pa­si­nau­do­ti Eu­ro­pos sta­bi­lu­mo me­cha­niz­mo pa­sko­lo­mis, ku­rių ben­dra ver­tė tu­rė­tų siek­ti per 240 mlrd. eu­rų.

Sa­vo in­dė­lį į Eu­ro­pos eko­no­mi­kos gai­vi­ni­mą to­liau įneš ir Eu­ro­pos Cen­tri­nis Ban­kas, pa­skel­bęs 750 mlrd. eu­rų ver­tės ūkio ska­ti­ni­mo pro­gra­mą, lei­sian­čią su­pirk­ti ne tik ES vals­ty­bių, bet ir pri­va­čių įmo­nių ob­li­ga­ci­jas.

„Kal­ba­me apie in­ter­ven­ci­ją, ku­ri iš vi­so ver­ta be­veik dvie­jų tri­li­jo­nų eu­rų. Tai yra di­džiau­sia Eu­ro­pos so­li­da­ru­mo iš­raiš­ka is­to­ri­jo­je, di­des­nė net už Mar­ša­lo pla­ną – pro­gra­mą, ku­ri pa­dė­jo mums at­si­ties­ti po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro. Šios lė­šos pa­dės su­stab­dy­ti CO­VID-19 pa­da­ri­nius, pri­si­dės prie ty­ri­mų ir vak­ci­nos nuo vi­ru­so kū­ri­mo. Jos yra tin­ka­mas šal­ti­nis pa­rem­ti mū­sų eko­no­mi­ką ir so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mą. Jos ap­sau­gos dar­bo vie­tas ir ver­slus bei už­tik­rins, kad nė vie­na šei­ma ne­bū­tų pa­lik­ta vie­na šiais sun­kiais lai­kais“, – ES at­sa­ką į kri­zę įver­ti­no Eu­ro­pos Par­la­men­to pir­mi­nin­kas Da­vi­das Sas­so­li.

Vis dėl­to Eu­ro­pos Par­la­men­tas su­vo­kia, kad iki šiol pri­im­tų prie­mo­nių ne­pa­kan­ka eko­no­mi­nei kri­zei įveik­ti, to­dėl ra­gi­na vals­ty­bes su­si­tar­ti dėl ben­drų iš ES biu­dže­to ga­ran­tuo­tų ob­li­ga­ci­jų iš­lei­di­mo. Iki šiol šis klau­si­mas ypač skal­dė pie­ti­nių ir šiau­ri­nių ES vals­ty­bių ly­de­rius, o su­tar­ti kol kas ne­pa­vy­ko.

Eu­ro­par­la­men­ta­rai įsi­ti­ki­nę, kad svar­biau­siu ko­vos su eko­no­mi­ne kri­ze in­stru­men­tu tu­ri tap­ti pla­taus už­mo­jo bū­si­ma­sis dau­gia­me­tis 2021–2027 m. ES biu­dže­tas, dėl ku­rio šiuo me­tu de­ra­ma­si. Iš ES iš­sto­jus Jung­ti­nei Ka­ra­lys­tei, tau­pio­sios Ben­dri­jos ša­lys griež­tai at­si­sa­kė pri­si­im­ti di­des­nę naš­tą ir pa­lai­kė kuk­les­nį biu­dže­to va­rian­tą.

Vis dėl­to po pas­ku­ti­nio ES ly­de­rių su­si­ti­ki­mo Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja bu­vo įpa­rei­go­ta pri­sta­ty­ti at­nau­jin­tą biu­dže­to pro­jek­tą at­si­žvel­giant į pa­si­kei­tu­sias ap­lin­ky­bes. Ti­kė­ti­na, kad šis biu­dže­tas bus gau­ses­nis nei pla­nuo­ta.

Dau­gia­me­tį ES biu­dže­tą tu­rės tvir­tin­ti ir Eu­ro­pos Par­la­men­tas. Jo pir­mi­nin­kas D. Sas­so­li va­sa­rį pa­brė­žė, kad Par­la­men­tas yra pa­si­ry­žęs pa­tvir­tin­ti tik to­kį biu­dže­tą, ku­ris bū­tų pa­kan­ka­mai am­bi­cin­gas ir at­spin­dė­tų žmo­nių lū­kes­čius.

Do­vai­das Pa­bir­žis

Užs. Nr. 0043