Alytus atsivėrė spalvoms: sienų piešiniams pasiūlyta tiek, kad jų savininkams teks rikiuotis į eilę (273)
Karamelės prieskonis arba painiava dėl terminų
Šią savaitę net ir labai skubantys praeiviai buvo priversti stabtelėti ir pakelti galvą: ant pastato Ugniagesių gatvėje siuvėją ir kates piešė žinomas scenografas Artūras Šimonis, Šaulių namų siena atiduota Artūr Širin fantazijai, Darius Janonis triūsia prie buvusio telegrafo pastato, o Alytaus sienų valdovu tituluojamas alytiškis Pijus Šematulskis spalvomis „įvaizdino“ prieškario autobusų stoties (dabar – viešbutis „Šolena“) istoriją, Jaunimo centro sieną kalbina žinomas menininkas, grafičių pradininkas Lietuvoje, Tadas Vincaitis.
Šie piešiniai ant sienų atsirado dėl projekto „Namai suARTina“, kurį įgyvendina Alytaus miesto teatras. „Mums tenka ne kartą išgirsti klausimą, kodėl ėmėmės tokios iniciatyvos? Turbūt visų pirma todėl, kad teatro formos taip pat yra labai įvairios, jis gali būti ir gatvės menas“, – sako Alytaus miesto teatro direktorė Inesa Pilvelytė.
Nors patys projekto rengėjai Alytuje ant sienų atsirasiančius piešinius įvardijo kaip neofreskas, dėl terminų yra tam tikros painiavos. „Grafičiai ir gatvės menas (street art) yra nelegalus menas, jis dažnai painiojamas su muralizmu. Ką mes dabar darome Alytuje, yra muralizmas, tai – užsakomasis menas. Maištas niekur nedingo, mes visi turime asmeninių projektų, kuriuose mažiau galvojame apie vartotoją, ir temos aštresnės“, – sako projekte dalyvaujantys autoriai.
Jie neneigia, kad užsakomieji dalykai turi tam tikro karamelės prieskonio, tačiau faktas tas, kad gatvės meno festivaliai galėtų vykti labai jau trumpai. A.Širin priduria, kad maištas veikiau transformavosi, o tai susiję su kita situacija, kai kūrėjas šiandien turi daug laisvių, jo, kaip asmenybės, nebevaržo sistema.
Sau neįprastu kūrybiniu amplua – sienų tapyboje – debiutuojantis scenografas A.Šimonis neslepia, kad jam asmeniškai labai patinka meninis chuliganizmas – tam tikra reakcija į socialinius, politinius dalykus, provokuojanti gilesnius apmąstymus. „Manau, kad būtent gatvės menas pulsuoja ir kaip gyva versmė maitina iš jo išeinantį muralizmą, kuris yra užsakomasis“, – pastebi A.Šimonis.
Dairosi į miegamųjų rajonų sienas
Alytus nepasižymi ypatinga istorine architektūra, daug sovietinio periodo pastatų, miesto centre kai kurie tapę vaiduokliais. Ar gali situaciją bent iš dalies pakeisti, pagyvinti sienų tapyba? Projekto „Namai suARTina“ dalyviai neabejoja, kad tikrai taip.
A.Šimonis sako pasivaikštinėjęs po Alytų ir pastebėjęs, kad mūsų mieste vyrauja arba tipiškai tarybinė architektūra, arba tarpukario pastatai, kurie „labai subjauroti plastmasiniais dalykais“.
„Galbūt muralizmas galėtų būti kažkokia išeitis, kuri įneštų tam tikro kontekstualumo? Architektūroje vyksta toks reiškinys, kai autentišką paveldą leidžiama niokoti proporcijomis, reklamomis. Jo pavyzdys Kaune – Vlado Putvinskio gatvė, kurioje gausu autentiškų tarpukario ambasadų, bet jos yra užkrautos įstiklintais balkonais, stogeliais, deja, panaši situacija ir Alytuje“, – sako A.Šimonis, ieškojęs mūsų mieste bent vieno nesubjauroto istorinio pastato, bet taip ir neradęs.
Jo manymu, miestą ypač pagyvintų piešiniai ant tipinių sovietinių pastatų, galbūt – teminiai, sukuriantys tam tikrą jungtį. Jis priminė Rytų Vokietiją, Berlyną ir Leipcigą, kurie dėl tapybos ant sienų įgavo visai kitą paveldą ir jo istoriją.
A.Širin pastebi, kad jam, kaip kūrėjui, žinoma, norėtųsi kuo daugiau įvairesnių sienų, apleistų ir ne, nes aplinka turi didžiausią žavesį, tačiau nusižiūrėti tinkamą sieną neužtenka. Kelias iki rezultato – piešinio – neretai užtrunka iki pusės metų, o pasitaiko, kad visos autoriaus pastangos nueina vėjais, nes savininkas nesutinka, arba paaiškėja, kad pastatas priklauso savivaldybei.
„Pastatų savininkus Alytuje buvo labai lengva įkalbėti, netgi priešingai – prašydavai vienos sienos, o jie pasiūlydavo dvi. Ypač dabar, kai pamatė, kad atsiranda piešiniai, jau skambina ir siūlo. Todėl manau, kad šis projektas galėtų būti tęstinis, tikiuosi, kad po metų vėl pakviesime į Alytų. Kita vertus, nueiti kelią iki piešinių nebuvo taip jau paprasta, nes galioja tikrai daug draudimų ir taisyklių, labai džiaugiuosi, kad miesto savivaldybė pagelbėjo, taisyklės buvo supaprastintos. Asmeniškai man atrodo, kad bijoti nereikėtų, nes sienos yra tik pastato rūbas, jį galima keisti. Perdažyti naujai, renovuoti. Beje, dabar kalbame apie tai, kad būtų labai gerai iš anksto pasiūlyti piešinį, dar prieš pastatą renovuojant“, – sako I.Pilvelytė.
Piešinys saugo sieną labiau nei vaizdo kamera
Paskelbus pastatus, ant kurių sienų atsiras piešiniai, nurodant jų istorijos užuominas ir paliekant tam tikrą intrigą, kas juose įsikūrę šiandien, projekto „Namai suARTina“ sumanytojai susidūrė su netikėta problema.
„Mūsų pradėjo klausinėti, o kas yra tas telegrafas ir kur Alytuje jis buvo įsikūręs? O autobusų stotis tarpukariu? Ir tada mes supratome, kad jaunimui istorija jau yra ir sovietmetis, taigi labai svarbu tą atmintį įprasminti vizualiai – piešiniuose ant miesto pastatų sienų“, – sako I.Pilvelytė.
Istorikas Vilmantas Dunderis primena, kad apie miesto istoriją tikrai žinome ne viską. Pasirodo, prieškaryje Alytuje buvo trys autobusų stotys, ant vienos jų, dabartinės „Šolenos“, atsirado P.Šematulskio piešinys. Čia ir atsakymas apie projekto naudą – istorinės atminties pratęsimą. O kadangi pastatų istorija taip pat surinkta, siekiant pagelbėti dailininkams, tai ateityje tikimasi paleisti turizmo maršrutą Alytuje, aplankant sienų piešinius ir pasakojant pastatų istorijas. (Pirmoji tokia ekskursija, kurią ves V.Dunderis, su darbų vernisažu, įvyks šiandien 17 valandą.)
„Tai, kad ant pastatų sienų atsiranda piešiniai, yra pliusas pirmiausia pačiam miestui. Piešiniais paženklintos vietos tampa atpažįstamos, čia skiriami pasimatymai. Piešinių pavadinimus čia pat sugalvoja praeiviai, dar net nebaigus jų piešti“, – patirtimi dalijasi projekte dalyvaujantys kūrėjai.
Ugniagesių gatvėje piešęs A.Šimonis alytiškius įvertina kaip itin aktyvius ir betarpiškus žmonės, kurie savo patarimais įsitraukė į kūrybinį procesą: „Perėjimas nuo piešimo į gyvas reakcijas tampa socialiniu reiškiniu. Mano atveju veiksmas turėjo daug pozityvo ir man labai patiko, nes alytiškiai reagavo ir džiaugėsi piešiniu.“
D.Janonis pasakoja, kad neigiamų reakcijų Alytuje kol kas nesulaukė, bet kituose miestuose pasitaiko išankstinių stereotipų – esi vandalas, jei turi tam tikrą priemonę rankose, nesvarbu, ką pieštum. Piešdamas ant Šaulių namų, A.Širin sulaukė klausimo, ką reiškia jo pasirinktas simbolis. Teko paaiškinti, kad tai – tarptautinis taikos ženklas.
Ar projekto dalyviai nebijo, kad jų piešiniai bus sugadinti chuliganų?
„Pasakyčiau, kad piešinys saugo sieną labiau nei vaizdo kamera, o praktika rodo, kad tikriausiai gerbia. Bet ypač judresnėse vietose, gatvėse, žinoma, pasitaiko visko“, – sako P.Šematulskis.
Savo autorystę piešinių autoriai ženklina parašu, tačiau LATGA gatvės meno ar muralistų kūrinių autorinių teisių nesaugo. Pijus pasakoja, kad sukūrę piešinius ant „Paramos“ tvoros jau sulaukė klausimų, ar galima atsispausti juos ant marškinėlių. Kodėl ne? – svarsto dailininkas, su džiaugsmu leidęs savo piešinį naudoti Alytuje įsikūrusiai gyvūnų prieglaudai – geram reikalui.
Gatvės meno akcijų kuratoriaus, iš Alytaus kilusio P.Šematulskio nuomone, galima sakyti, kad požiūris į sienų tapybą Alytuje pasikeitė iš esmės. Prieš 12 metų jo iniciatyva ant „Paramos“ tvoros atsirado pirmieji legalūs grafičiai. Ruošiantis naujam projektui, prieš kelias savaites Pijui teko padengti juos gruntu, paslepiant senuosius piešinius. „Buvo labai keista matyti žmonių reakcijas, jie piktinosi, kodėl aš „niokoju“ piešinius“, – juokiasi dailininkas.
Bet dar įdomesnė buvo institucijų reakcija, kai projekto rengėjai (tikėtina, dėl nesusikalbėjimo) sulaukė pretenzijų, kad... niokoja kultūros paveldą – vis tą pačią „Paramos“ sieną, grafičiai ant kurios kadaise kėlė tiek diskusijų ir nerimo, kaip „skatinantys vandalizmą“.
Komentarai
Palikite savo komentarą
purchase cialis pills - buy…
Komentaras
purchase cialis pills - buy modafinil 100mg online provigil 100mg oral
oral modafinil provigil…
Komentaras
oral modafinil provigil 100mg tablet
azithromycin vs erythromycin…
Komentaras
azithromycin vs erythromycin uses for erythromycin
ampicillin 500mg usa - cheap…
Komentaras
ampicillin 500mg usa - cheap ampicillin order tadalafil 10mg for sale
order modafinil 200mg pills
Komentaras
order modafinil 200mg pills
order modafinil 100mg online…
Komentaras
order modafinil 100mg online cheap modafinil online modafinil 200mg us
provigil 100mg generic buy…
Komentaras
provigil 100mg generic buy provigil 100mg generic
ceftin 500mg us - cefuroxime…
Komentaras
ceftin 500mg us - cefuroxime 250mg over the counter tadalafil cialis
buy modafinil pill
Komentaras
buy modafinil pill
cost provigil provigil pill
Komentaras
cost provigil provigil pill
rhinocort online order -…
Komentaras
rhinocort online order - order cialis pills buy antabuse 500mg pills
modafinil pill order…
Komentaras
modafinil pill order provigil online cheap
provigil 200mg pill…
Komentaras
provigil 200mg pill modafinil 200mg price
order modafinil 200mg…
Komentaras
order modafinil 200mg without prescription modafinil 200mg uk
cephalexin tablet - purchase…
Komentaras
cephalexin tablet - purchase cleocin online purchase erythromycin online cheap
bactrim 480mg ca - buy…
Komentaras
bactrim 480mg ca - buy viagra 150mg for sale sildenafil pills
augmentin 625mg tablet -…
Komentaras
augmentin 625mg tablet - order tadalafil 40mg buy cialis 40mg without prescription
order prednisolone 20mg…
Komentaras
order prednisolone 20mg online - cialis price walmart order cialis without prescription
modafinil 100mg cost [url…
Komentaras
modafinil 100mg cost [url=https://modafinilly.shop/]buy modafinil pills[/url] order generic provigil 100mg
tadalafil blood pressure…
Komentaras
tadalafil blood pressure side effects for tadalafil