Ge­di­mi­nas Dauk­šys: ar kei­sis švie­ti­mo val­dy­mo prin­ci­pai?

Pri­ori­te­tas pa­sta­tams?

Pa­grin­di­nis Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos siū­lo­mas švie­ti­mo tin­klo re­for­mos ak­cen­tas – pa­sta­tai, bet ne švie­ti­mo ko­ky­bė. Mies­to val­di­nin­kų siū­lo­mas pro­jek­tas nu­ma­tė, kad rei­kia griau­ti Li­kiš­kė­lių pro­gim­na­zi­ją, už­da­ry­ti ki­tas ko­ky­biš­kai ir efek­ty­viai vei­kian­čias mo­kyk­las.

Su šiais siū­lo­mais spren­di­mais ka­te­go­riš­kai ne­su­tin­ka švie­ti­mo įstai­gų ben­druo­me­nės: tė­vai, mo­ky­to­jai, vai­kai. Aly­tu­je vie­šė­jęs švie­ti­mo pro­fe­sio­na­las, bu­vęs Vil­niaus Šo­lo­mo Alei­che­mo žy­dų gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Mi­ša Ja­ko­bas taip pat pa­brė­žė, kad toks spren­di­mas bū­tų klai­da vi­sam mies­tui.

At­ler­na­ty­va – ki­toks po­žiū­ris į švie­ti­mo tin­klo val­dy­mą

Drau­ge su ke­liais Aly­taus mies­to ta­ry­bos na­riais pa­ruo­šė­me al­ter­na­ty­vą siū­lo­mam ad­mi­nist­ra­ci­jos pro­jek­tui. Ko­dėl? Nes re­for­mos tiks­las tu­rė­tų bū­ti ne skal­dy­ti vi­suo­me­nę, bet ge­rin­ti švie­ti­mo ko­ky­bę, ap­lin­ką.

Pri­va­lo­me su­pras­ti, kad, kal­bė­da­mi apie mo­kyk­lų tin­klą ir kiek mo­kyk­lų tu­ri bū­ti mies­te, tu­ri­me kal­bė­ti ir apie to tin­klo fi­nan­sa­vi­mo tvar­ką.

Šian­dien jo­kia mo­kyk­lų ūkio fi­nan­sa­vi­mo tvar­ka Aly­tu­je nė­ra pa­tvir­tin­ta. Tai su­da­ro są­ly­gas val­di­nin­kams biu­dže­to lė­šas skirs­ty­ti ne­skaid­riai. To­dėl daž­nai mo­kyk­lų ūkio fi­nan­sa­vi­mas su­si­jęs, ne su jo­je be­si­mo­kan­čių vai­kų skai­čiu­mi, o mo­kyk­lų va­do­vų par­tiš­ku­mu ar­ba jo­je įdar­bin­tų par­ti­jos bi­čiu­lių ar gi­mi­nai­čių skai­čiu­mi.

Už­sie­nio ša­lių bei kai ku­rių Lie­tu­vos mies­tų pa­vyz­džiai ro­do, kad aukš­tus ug­dy­mo ko­ky­bės re­zul­ta­tus pa­siek­ti ga­li­ma tai­kant šiuo­lai­ki­nius val­dy­mo me­to­dus. Nuo ko pra­dė­ti, kas gi tai yra?

Vi­sų pir­ma, tai yra ver­ty­bi­nis as­pek­tas – įsta­ty­mų lai­ky­ma­sis.

Da­bar­ti­nio Aly­taus švie­ti­mo tin­klo re­for­mos kon­teks­te aiš­kiai ma­to­me, kad mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja ne­si­lai­ko įsta­ty­mo. Juk Švie­ti­mo įsta­ty­me la­bai tiks­liai pa­ra­šy­ta, kad mo­kyk­lą ren­ka­si tik mo­ki­niai, tai yra jų tė­vai ar­ba glo­bė­jai.

Jei­gu mo­ki­niai pa­si­ren­ka vie­ną ar ki­tą mo­kyk­lą, tai mies­to ar ra­jo­no ta­ry­bos na­rių už­da­vi­nys yra skaid­riai ir ra­cio­na­liai skir­ti re­sur­sus vai­kų ug­dy­mo pro­ce­sui už­tik­rin­ti.

De­ja, bet kol kas šis įsta­ty­mas Aly­tu­je ne­ga­lio­ja. Iki šiol tik val­di­nin­kai spręs­da­vo, kiek ir ko­kią mo­kyk­lą fi­nan­suo­ti.

Ket­vir­ta­die­nį pri­sta­to­mas mies­to val­di­nin­kų siū­lo­mas pro­jek­tas ne­kei­čia esa­mos si­tu­a­ci­jos, o val­di­nin­kai ir to­liau spręs­tų, į ku­rią mo­kyk­lą tu­ri ei­ti vai­kai.

Mū­sų pa­ruoš­ta al­ter­na­ty­va aiš­kiai pa­si­sa­ko, kad tik tė­vai spren­džia, kur tu­ri mo­ky­tis jų vai­kai. Taip pat tik mo­kyk­lų va­do­vai kar­tu su mo­kyk­lų ta­ry­bo­mis ir tė­vais ga­li nu­spręs­ti, kaip efek­ty­viai ir ra­cio­na­liai tvar­ky­tis.

Šiuo­lai­kiš­kas ir mo­der­nus po­žiū­ris taip pat aso­ci­juo­ja­si su šiuo­lai­kiš­ku fi­nan­sų, lė­šų val­dy­mu ir va­dy­ba. Kiek­vie­nas spren­di­mas tu­ri tu­rė­ti ir eko­no­mi­nį pa­grin­di­mą. Skir­ti lė­šas, pri­klau­so­mai nuo mo­kyk­lą lan­kan­čių vai­kų skai­čiaus, įpa­rei­go­ja Švie­ti­mo įsta­ty­mo 67 straips­nis.

Mū­sų al­ter­na­ty­vo­je aiš­kiai sa­ko­ma:

Rei­kia nu­sta­ty­ti vie­no­dą ūkio iš­lai­dų krep­še­lį vi­soms pra­di­nėms, pro­gim­na­zi­nėms ir gim­na­zi­nėms kla­sėms (pvz., 390–410 Eur vie­nam mo­ki­niui ar­ba ati­tin­ka­ma su­ma kla­sei);

Nu­sta­ty­ti skir­tin­go dy­džio krep­še­lius in­di­vi­du­a­lių (spe­cia­lių) po­rei­kių tu­rin­tiems vai­kams;

Nu­sta­ty­ti pro­tin­gą, mak­si­ma­lų plo­tą, rei­ka­lin­gą mo­ki­niui (mi­ni­ma­lų 5 kv. m ir mak­si­ma­lų 12 kv. m pa­tal­pų plo­tą, ten­kan­tį vie­nam mo­ki­niui ben­dro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lo­se).

Pa­si­rin­kus mū­sų siū­lo­mą al­ter­na­ty­vą, skaid­riai ir efek­ty­viai tvar­kant fi­nan­sus jau ar­ti­miau­siu me­tu ga­lė­tu­me su­tau­py­ti 580 tūkst. Eur mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gų. Lei­dus tė­vams pa­tiems nu­spręs­ti, kur mo­ky­tis jų vai­kams, švie­ti­mo įstai­gos pra­dė­tų tar­pu­sa­vy­je kon­ku­ruo­ti, o tai ska­tin­tų ug­dy­mo ko­ky­bės ge­rė­ji­mą.

Švie­ti­mo tin­klo re­for­ma – tai ge­ras iš­ban­dy­mas mies­to ta­ry­bai. Jei­gu po­li­ti­kai pa­si­rinks šiuo­lai­kiš­ką po­žiū­rį į va­dy­bą, fi­nan­sų tvar­ky­mą, yra di­de­lė ti­ki­my­bė, kad ši tvar­ka bū­tų pri­tai­ky­ta ir ki­to­se mies­to sri­ty­se. Taip nau­dą pa­jus­tų vi­si aly­tiš­kiai.