Va­ka­rė Sau­lė­nai­tė: „Ma­nau, kiek­vie­nas moks­lei­vis tu­rė­tų ži­no­ti, ko­kias ga­li­my­bes mums su­tei­kia Eu­ro­pos Są­jun­ga” (243)

Do­li­ta Kaz­laus­kai­tė
nuotrauka
Va­ka­rė Sau­lė­nai­tė: „Ka­dan­gi at­ran­ka vyks­ta tik am­ba­sa­do­riams, vi­są kū­ry­bi­nį pro­ce­są tu­riu at­lik­ti vie­na, ta­čiau vi­sa­da pa­gel­bė­ti ga­li Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­vy­bė, am­ba­sa­do­riai iš ki­tų mies­tų, ga­li­mas ben­dra­dar­bia­vi­mas su esa­mais ir bu­vu­siais na­riais, tam yra su­kur­tas ra­tas.“ Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
Ne­se­niai de­vin­tą kla­sę bai­gu­si jau­no­ji ak­ty­vis­tė Va­ka­rė Sau­lė­nai­tė iš­ban­dys nau­ją ir daug ža­dan­čią veik­lą – nuo rug­sė­jo pir­mo­sios mer­gi­na pa­si­ners ne tik į moks­lus, sa­vo mėgs­ta­mas sa­va­no­rys­tės veik­las, bet ir į am­ba­sa­do­rės pa­rei­gas. Va­ka­rė ku­ruos „Jau­ni­mo Eu­ro­pos ko­man­dą“ Aly­tu­je.

– Kaip su­ži­no­jo­te apie or­ga­ni­za­ci­ją, kuo ji Jus su­do­mi­no?

– Aš vi­sa­da no­rė­jau ir sie­kiau vi­suo­me­ni­nės veik­los, ma­ne tai vi­sa­da trau­kė ir pa­ti­ko. Pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je, ku­rio­je mo­kiau­si, bu­vau Mo­ki­nių ta­ry­bo­je, or­ga­ni­zuo­da­vo­me ren­gi­nius, šven­tes ir ki­tus už­si­ė­mi­mus, ku­rie bu­vo skir­ti mo­kyk­lai. Per­ėju­si į gim­na­zi­ją taip pat pa­te­kau į Mo­ki­nių ta­ry­bą, de­ja, bet ne­si­jau­čiau sa­va, no­rė­jau ką nors ki­to nu­veik­ti. Nu­spren­džiau, kad rei­kia ieš­ko­ti ko nors dau­giau, nes do­miuo­si po­li­ti­ka ir įvai­riais bū­re­liais, ku­rie su­si­ję su tuo, vis ieš­ko­da­vau in­for­ma­ci­jos, kur ga­lė­čiau sa­ve to­bu­lin­ti, taip su­ra­dau „Jau­ni­mo Eu­ro­pos ko­man­dą“.

– Ko­kie bu­vo pir­mie­ji žings­niai sie­kiant am­ba­sa­do­rės pa­rei­gų?

– Pir­ma­sis žings­nis bu­vo an­ke­ta. Pa­grin­di­nis am­ba­sa­do­rės įsi­pa­rei­go­ji­mas yra tas, kad per me­tus pri­va­lo­ma suor­ga­ni­zuo­ti dvy­li­ka ren­gi­nių, ku­rie at­spin­dė­tų pa­grin­di­nę or­ga­ni­za­ci­jos idė­ją – skleis­ti in­for­ma­ci­ją apie Eu­ro­pos Są­jun­gą. Iš pra­džių abe­jo­jau sa­vi­mi, kad to ne­su­ge­bė­siu, bet pa­svars­čiu­si su­pra­tau, kad aš vis tiek no­riu šios veik­los. Va­sa­ros pra­džio­je už­pil­džiu­si an­ke­tą bu­vau pa­kvies­ta į pir­mą­jį at­ran­kos eta­pą, ku­ria­me da­ly­va­vo net 120 kan­di­da­tų. 

– Su ko­kio­mis už­duo­ti­mis su­si­dū­rė­te at­ran­kų me­tu?

– Pir­ma­sis eta­pas, ga­li­ma sa­ky­ti, ne­bu­vo sun­kus, nors ja­me da­ly­va­vo dau­giau nei šim­tas kan­di­da­tų. At­sa­ki­nė­jo­me, ką vei­kia­me po mo­kyk­los, lais­va­lai­kiu, ko­dėl no­rė­tu­me bū­ti or­ga­ni­za­ci­jos da­li­mi. Į ant­rą­jį eta­pą at­rin­ko 40 pre­ten­den­tų, su jais kar­tu bu­vau ir aš. Ka­dan­gi tai bu­vo fi­na­li­nis at­ran­kos eta­pas, ga­vo­me rim­tes­nę ir su­dė­tin­ges­nę už­duo­tį. Kiek­vie­nas tu­rė­jo­me pa­reng­ti kū­ry­bi­nį dar­bą – jau­ni­mo ga­li­my­bės Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Taip pat kiek­vie­nas in­di­vi­du­a­liai tu­rė­jo­me iš­skir­ti tris da­ly­kus, ku­rie bū­tent jau­ni­mui yra ak­tu­a­lūs. Be šių vi­sų pa­mi­nė­tų da­ly­kų, su­dė­tin­ga bu­vo ir tai, kad kon­ku­ra­vau dėl šios vie­tos su sa­vo drau­ge, su ku­ria lan­ko­me bū­re­lius ir ki­tus už­si­ė­mi­mus.

– Trys da­ly­kai ak­tu­a­lūs jau­ni­mui, ku­riuos pa­mi­nė­jo­te ant­ra­me eta­pe, ko­kie jie?

– Ka­dan­gi už­duo­čiai bu­vo skir­ta la­bai ma­žai lai­ko, il­gai ne­svars­čiu­si iš­sky­riau pa­grin­di­nius da­ly­kus, ku­rie, ma­no nuo­mo­ne, yra svar­biau­si: ke­lia­vi­mas, stu­di­ja­vi­mas bei sa­va­no­rys­tė.

– Ke­lio­nės, stu­di­jos ar sa­va­no­rys­tė, ku­rią at­ša­ką iš­skir­tu­mė­te at­ski­rai?

– Sa­va­no­rys­tė. Ma­no ma­ny­mu, šio­mis die­no­mis sa­va­no­rys­tė yra la­biau­siai ne­iš­nau­do­ta sri­tis. Dau­ge­lis ne­iš­nau­do­ja vi­sų sa­va­no­rys­tės siū­lo­mų ga­li­my­bių ar­ba at­lie­ka sa­va­no­riš­ką dar­bą tik Lie­tu­vo­je. Yra be­ga­lė va­rian­tų ir pa­siū­ly­mų, ku­riuos ra­gin­siu iš­nau­do­ti. Ga­li­ma rink­tis iš įvai­rių ša­lių, kiek­vie­nas sa­va­no­ris ga­li pa­si­rink­ti no­ri­mą sa­va­no­rys­tės lai­ko­tar­pį, tai ga­li bū­ti mė­ne­sis, trys, o kar­tais ir pu­sė me­tų. Tai pui­kus kul­tū­rų pa­ži­ni­mas.

 – Pa­pa­sa­ko­ki­te, ko­kia Jū­sų pa­čios sa­va­no­rys­tė la­biau­siai įsi­mi­nė?

– La­biau­siai įsi­mi­nu­si sa­va­no­rys­tė bu­vo mai­nų pro­gra­ma Is­pa­ni­jo­je. Šio­je pro­gra­mo­je da­ly­va­vo at­sto­vai ne tik iš Lie­tu­vos, bet ir iš Is­pa­ni­jos, Por­tu­ga­li­jos, Tur­ki­jos, Bel­gi­jos bei Kro­a­ti­jos. Su moks­lei­viais iš ki­tų ša­lių nag­ri­nė­jo­me mo­ky­mo tech­no­lo­gi­jas, dis­ku­ta­vo­me apie skir­tin­gus mo­ky­mo­si bū­dus. Be vi­so to, di­de­lę da­lį su­da­rė gy­ve­ni­mas šei­mo­je, įdo­mus fak­tas bu­vo tai, kad gy­ve­nau mu­sul­mo­nų šei­mo­je. Ga­lė­jau pa­ly­gin­ti dvi skir­tin­gas kul­tū­ras, dvi skir­tin­gas tra­di­ci­jas, gy­ven­da­mas ki­to­je ša­ly­je pra­de­di gi­lin­tis ir dau­giau do­mė­tis ne tik tra­di­ci­niais pa­tie­ka­lais ar žy­miau­sio­mis tos ša­lies vie­to­mis, bet ir jų su­pra­ti­mu. Sa­va­no­rys­tė ma­ne la­biau­siai tuo ir ža­vi, juk šiaip ke­liau­da­mas, bū­da­mas tu­ris­tu ne­pa­ju­si kai ku­rių svar­bių niu­an­sų.

– Šiuo me­tu esa­te ofi­cia­liai pa­skelb­ta „Jau­ni­mo Eu­ro­pos ko­man­dos“ am­ba­sa­do­re Aly­tu­je, ko­kie lau­kia to­les­ni pla­nai ruo­šian­tis?

– Ar­ti­miau­sias dar­bas – su­si­ti­ki­mas su Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­vy­bės Lie­tu­vo­je va­do­vu. Su­si­ti­ki­mo me­tu pa­si­ra­šy­si­me ofi­cia­lius do­ku­men­tus, ku­rie įpa­rei­gos ne tik suor­ga­ni­zuo­ti jau mi­nė­tus dvy­li­ka ren­gi­nių, bet ir lai­ky­tis tam tik­rų tai­syk­lių dve­jų me­tų ka­den­ci­jos me­tu.

– Ar esa­te ap­svars­čiu­si, ko­kio for­ma­to ir kur vyks pir­mie­ji ren­gi­niai, skir­ti jau­ni­mui?

– To­kiam klau­si­mui bu­vau pa­si­ruo­šu­si dar prieš da­ly­vau­da­ma at­ran­ko­se. Ma­no ma­ny­mu, bū­tų ge­riau­sia ir nau­din­giau­sia šiuos ren­gi­nius or­ga­ni­zuo­ti mo­kyk­lo­se bei or­ga­ni­za­ci­jo­se. Vis­kas vyk­tų dis­ku­si­jos for­ma, man svar­bu ne tik skleis­ti ži­nią, ko­kias ga­li­my­bes kiek­vie­nam iš mū­sų su­tei­kia ES, bet ir ką ži­no pa­tys moks­lei­viai. Iš pa­tir­ties ga­liu teig­ti, kad daž­niau­siai to­kias te­mas ana­li­zuo­ja įvai­rios su tuo su­si­ju­sios or­ga­ni­za­ci­jos, to­dėl pra­džio­je ma­no pri­ori­te­tas bus mo­kyk­los.

– Pa­si­ruo­ši­mas ir įsi­pa­rei­go­ji­mas suor­ga­ni­zuo­ti 12 ren­gi­nių ga­li rei­ka­lau­ti daug dar­bo ir lai­ko, vi­sus ren­gi­nius or­ga­ni­zuo­si­te vie­na ar su­bur­si­te ko­man­dą šiai veik­lai?

– Ka­dan­gi at­ran­ka vyks­ta tik am­ba­sa­do­riams, vi­są kū­ry­bi­nį pro­ce­są tu­riu at­lik­ti vie­na, ta­čiau vi­sa­da pa­gel­bė­ti ga­li Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­vy­bė, am­ba­sa­do­riai iš ki­tų mies­tų, ga­li­mas ben­dra­dar­bia­vi­mas su esa­mais ir bu­vu­siais na­riais, tam yra su­kur­tas ra­tas. Džiu­gu, kad or­ga­ni­za­ci­joms ben­dra­dar­biau­jant at­ran­di nau­jų pa­žin­čių, kar­tais net ge­riau­sių drau­gų. Da­ly­vau­ji mo­ky­muo­se, se­mi­na­ruo­se bei tu­ri ga­li­my­bę ka­den­ci­jos me­tu ar­ba po jos nu­vyk­ti į Briu­se­lį. Ma­nau, tai vie­nas iš svar­bių da­ly­kų, nes pa­grin­di­nis ke­lio­nės tiks­las yra Eu­ro­pos Par­la­men­tas, ku­ria­me, ti­kiu, kiek­vie­nas or­ga­ni­za­ci­jos na­rys su­tik­tų ap­si­lan­ky­ti ne kar­tą.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai