Aly­taus mies­to te­at­rui lai­kas tap­ti vals­ty­bi­niu

Tai Auk­si­nio sce­nos kry­žiaus lau­re­a­tė An­dra Ka­va­liaus­kai­tė, Jo­nas Gai­žaus­kas, Eu­ge­ni­jus Ra­kaus­kas, To­mas Kun­či­nas, Eri­ka Ja­ciuns­kai­tė, Eg­lė Juš­kai­tė, Ra­sa Gri­gu­ty­tė, Ta­das Gryn, Do­lo­re­sa Kaz­ra­gy­tė, To­mas Vai­sie­ta, Ine­sa Pil­ve­ly­tė, Vi­das Vaš­kius, To­mas Kliu­kas, Onu­tė Gu­dai­ty­tė, Vai­das Pra­spa­liaus­kas, Žyd­rū­nas Go­rel­čen­ko, Al­ma Pur­vi­ny­tė, Gy­tis Pa­de­gi­mas, Ar­vy­das Le­be­liū­nas ir daug ki­tų.

Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­ja su­rin­ko Aly­taus te­at­rui ak­to­rių kur­są. Vi­sus ket­ve­rius me­tus tal­ki­no ir pa­ti le­gen­di­nė Jau­ni­mo te­at­ro, gar­sio­jo de­šim­tu­ko ak­to­rių, re­ži­sie­rė, pe­da­go­gė Da­lia Ta­mu­le­vi­čiū­tė, ak­to­rius Vla­das Bag­do­nas ir ki­ti dės­ty­to­jai, pro­fe­so­riai.

Te­at­ras per pas­ta­ruo­sius ke­le­tą me­tų šok­te­lė­jo me­ni­ne, va­dy­bi­ne ver­te į aukš­tu­mas. Lie­tu­vos vals­ty­bi­niai ir na­cio­na­li­niai te­at­rai da­bar su di­de­le pa­gar­ba žiū­ri į mū­sų mies­to te­at­rą.

Aly­taus te­at­ras ne­be­nu­si­lei­džia pro­fe­sio­na­lu­mu ne tik vai­dy­ba, re­ži­sū­ra, bet ir vi­sa rei­kia­ma tech­ni­ka: gar­so ir ap­švie­ti­mo apa­ra­tū­ra. Pa­sta­tas vi­siš­kai yra pri­tai­ky­tas vyk­dy­ti aukš­to ly­gio pro­fe­sio­na­lią te­at­ro veik­lą. Pro­fe­sio­na­liai vei­kia ir va­dy­bi­nin­kų ko­man­da bei ad­mi­nist­ra­ci­ja.

Lie­tu­vos te­at­rai gan daž­nai į sa­vo re­per­tu­a­rus įtrau­kia ir Aly­tų. Do­mi­si ir kvie­čia mies­to ak­to­rius fil­muo­tis įvai­riuo­se te­le­vi­zi­jos, ki­no fil­muo­se ir da­ly­vau­ti edu­ka­ci­niuo­se pro­jek­tuo­se. Į mies­to te­at­rą kur­ti ir vai­din­ti at­va­žiuo­ja kom­po­zi­to­riai, dai­li­nin­kai, re­ži­sie­riai, ak­to­riai.

Už­au­go žiū­ro­vas, ku­ris da­bar jau ve­da sa­vo ma­žuo­sius žiū­ro­vus. Tai­gi, ga­li­ma teig­ti, kad tiks­las pa­siek­tas. Aly­taus te­at­ras ver­tas įgy­ti aukš­čiau­sią sta­tu­są – tap­ti Aly­taus vals­ty­bi­niu te­at­ru.

Taip, te­at­ras už­au­go, vi­siems pa­dė­ka, ku­rie il­gai ir kan­triai bran­di­no ir su­kū­rė tai, ko ma­žiau­siai, gal net pats, te­at­ras ti­kė­jo­si. Aly­tus be te­at­ro da­bar jau sun­kiai įsi­vaiz­duo­ja­mas. Ten­ka pri­dė­ti, kad to­kios pat nuo­mo­nės yra ir ki­ti vals­ty­bi­niai ir na­cio­na­li­niai Lie­tu­vos te­at­rai.

Ma­nau, kad lai­kas Aly­taus te­at­rui tap­ti vie­nin­te­liu Pie­tų Lie­tu­vos vals­ty­bi­niu te­at­ru. Aukš­ti pa­sie­ki­mai, pel­no­mi te­at­ro ap­do­va­no­ji­mai, aukš­tas gast­ro­lių Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je skai­čius, edu­ka­ci­jų pro­gra­mos, tarp­tau­ti­niai pro­jek­tai – abe­jo­nių ne­be­lie­ka, lai­kas pra­dė­ti star­tuo­ti ir ruoš­ti raš­tą aukš­čiau­siu lyg­me­niu Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jai.

Ga­vus aukš­tes­nį sta­tu­są, at­si­ve­ria ga­li­my­bės at­sto­vau­ti Lie­tu­vai pa­sau­ly­je su ki­tų ša­lių vals­ty­bi­niais ar na­cio­na­li­niais te­at­rais.

Esu dė­kin­gas, kad mū­sų idė­jai taip pat pri­ta­ria ir mies­to me­ras Ne­ri­jus Ce­siu­lis.

Ne­ži­nia, kiek už­truks vi­sas pro­ce­sas, bet is­to­ri­nis star­tas nuo šios idė­jos jau pra­si­dė­jo.

Su tan­kes­niu šir­dies pla­ki­mu mies­to ir te­at­ro ben­druo­me­nė lauks šio is­to­ri­nio įvy­kio ir spren­di­mo. Tai ne­leng­vas dar­bas, ku­riam pri­reiks kan­try­bės ve­dant dis­ku­si­jas su kul­tū­ros mi­nist­ru.

Sėk­mės vi­sam te­at­ro ko­lek­ty­vui!

LR Sei­mo na­rys

Ro­ber­tas Šar­knic­kas

Užs. Nr. 0051. Bus apmokėta iš R.Šarknicko parlamentinės veiklos viešinimo sąskaitos.