Ar tik­rai Jau­ni­mo par­ke rei­ka­lin­gi to­kie po­ky­čiai?

Vie­no­je iš jų pra­ei­tų me­tų pa­bai­go­je jau įreng­tos trys tin­kli­nio aikš­te­lės. Šie­met iki ba­lan­džio pa­bai­gos pla­nuo­ja­ma pa­sta­ty­ti „Mei­lės la­bi­rin­tą“, ku­rį mies­tui do­va­no­jo pre­ky­bos tin­klas „Ma­xi­ma“.

Va­sa­ros ant­ro­je pu­sė­je, ti­kė­ti­na, bus ir spe­cia­li zo­na aly­tiš­kių au­gin­ti­niams. Džiau­giuo­si, kad Jau­ni­mo par­kas kei­čia­si: gra­žė­ja, dau­gė­ja trau­kos ob­jek­tų. Ypač ma­ne džiu­gi­na vai­kai ir jau­ni­mas, drau­giš­kai ben­drau­jan­tys par­ke įreng­tuo­se kal­ne­liuo­se rie­du­ti­nin­kams, ried­len­ti­nin­kams bei dvi­ra­ti­nin­kams.

Dar šie­met pla­nuo­ja­ma pa­keis­ti esan­čius vai­kų žai­di­mo įren­gi­nius nau­jais. Vis­kas kaip ir bū­tų ge­rai, bet re­tas at­krei­pė dė­me­sį, kad nau­jie­ji įren­gi­niai vai­kams at­si­ras tik san­ty­ki­nai ne­di­de­lė­je te­ri­to­ri­jo­je tarp keps­ni­nių zo­nos, skulp­tū­ros „Van­dens ma­lū­nas“ bei ją ri­bo­jan­čių pės­čių­jų ta­kų.

Da­bar­ti­nės ma­žes­nių vai­kų ir jų tė­ve­lių pa­mėg­tos ap­skri­ti­mo for­mos žai­di­mų aikš­te­lės už kny­gų na­me­lio ne­lik­tų. Jos vie­to­je pla­nuo­ja­ma įreng­ti krep­ši­nio aikš­te­lę!

Ma­nau, kad tai nė­ra ge­ras spren­di­mas, nes ir di­des­ni, ir ma­žes­ni vai­kai žais­tų tik vie­no­je te­ri­to­ri­jo­je, ak­ty­viai ju­dan­tiems vai­kams pa­di­dė­tų trau­mų ti­ki­my­bė, di­de­lė žai­di­mų įren­gi­nių kon­cen­tra­ci­ja pa­blo­gin­tų ir tė­vų bu­vi­mo kar­tu ga­li­my­bes. Vi­sai ša­lia esan­ti skulp­tū­ra ne­tek­tų rei­ka­lin­gos erd­vės.

Štai ką yra tei­gęs jos au­to­rius Ben­ja­mi­nas Nar­bu­tas: „Pir­mą kar­tą at­vy­kus į Aly­tų su­si­pa­žin­ti su par­ko, ku­ria­me bus sta­to­mos skulp­tū­ros, ap­lin­ka, pa­ke­rė­jo mies­tą su­pan­čios gam­tos gro­žis. Tai im­po­na­vo ma­ne su­kur­ti skulp­tū­rą, ne­per­krau­tą aiš­kiais iš­ori­niais si­lu­e­tais. Pa­si­rin­kau van­dens ma­lū­no mo­ty­vą kaip vie­ną bū­din­giau­sių ro­man­tiš­kų žmo­gaus veik­los Lie­tu­vos land­šaf­te ak­cen­tų. Kon­kre­čių van­dens ma­lū­no ak­cen­tų ma­no dar­be nė­ra – įvaiz­dis abst­rak­tus ir de­ko­ra­ty­vus.“

Ma­nau, kad pa­si­kė­si­ni­mas į skulp­tū­ros erd­vę bū­tų klai­da ir au­to­riaus ne­ger­bi­mas.

Grįž­ki­me prie cen­tri­nė­je par­ko vie­to­je pla­nuo­ja­mos įreng­ti krep­ši­nio aikš­te­lės. As­me­niš­kai man la­bai keis­tai at­ro­do to­kie pla­nai dėl ke­lių prie­žas­čių. Spau­do­je ir so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se aly­tiš­kiai nuo­la­tos skun­džia­si Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ne­pri­žiū­ri­mo­mis, ap­leis­to­mis ša­lia dau­gia­bu­čių esan­čio­mis krep­ši­nio aikš­te­lė­mis, ku­rios jau­ni­mui yra daug pa­to­ges­nės ir bū­tų dar ak­ty­viau nau­do­ja­mos, ne­gu par­ko te­ri­to­ri­jo­je ke­ti­na­ma įreng­ti krep­ši­nio aikš­te­lė, ku­ri at­si­ras­tų pa­nai­ki­nus ma­žų­jų vai­kų žai­di­mo zo­ną.

Jau­ni­mo par­ko uni­ka­lu­mas ir yra, kad bent šiuo me­tu jis nė­ra per­krau­tas, daug tik­ros ža­lios žo­lės, nė­ra ir di­des­nių triukš­mo šal­ti­nių.

To­dėl įvai­raus am­žiaus aly­tiš­kiai la­bai mėgs­ta čia ra­miai pa­si­vaikš­čio­ti, pa­si­šne­ku­čiuo­ti vie­ni su ki­tais. Ar kas nors įver­ti­no, ko­kią įta­ką ap­lin­ki­niams da­ry­tų nuo­lat į kie­tą dirb­ti­nę dan­gą bum­sin­čio ka­muo­lio gar­sas bei žai­dė­jų šūks­niai?!

Man be­veik kas­dien lan­kan­tis par­ke, ten­ka dis­ku­tuo­ti su nuo­la­ti­niais jo lan­ky­to­jais, ir jų nuo­mo­nė su­tam­pa su ma­ną­ja, jie ne­pri­ta­ria, kad mi­nė­to­je vie­to­je at­si­ras­tų krep­ši­nio aikš­te­lė.

Ma­žy­lių ma­mos la­biau no­rė­tų aikš­te­lei nu­ma­ty­tą vie­tą pa­lik­ti kaip yra, gal­būt dar la­biau pri­tai­kant pa­tiems ma­žiau­siems vai­kams ar­ba įren­giant vai­kų ka­ru­se­les.

Juk kaž­ka­da Jau­ni­mo par­kas bu­vo įvai­rių ka­ru­se­lių par­kas, ko­dėl jo bent iš da­lies ne­at­gai­vi­nus?

Aly­taus sen­jo­rai pa­gal nau­ją sa­vi­val­dy­bės pla­ną, at­leis­ki­te už ma­no nuo­mo­nę, bus „nu­grūs­ti“ su jiems skir­ta zo­na į par­ko pa­kraš­tį. Ne­jau­gi ne­nu­si­pel­nė ge­riau? O juk bū­tent jie ir sta­tė Aly­tų bei puo­se­lė­jo šį par­ką!

Sen­jo­rai nuo­lat pra­šo įreng­ti dau­giau deng­tų leng­vų kon­struk­ci­jų sto­gi­nių, kur ga­li­ma bū­tų pa­si­šok­ti, sta­lo žai­di­mus pa­žais­ti ar nuo kri­tu­lių pa­si­slėp­ti.

Apie par­ko per­spek­ty­vas sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai tiks­lin­ga ak­ty­viau dis­ku­tuo­ti su aly­tiš­kiais, klaus­ti žmo­nių, ko jie no­ri bei kaip. Juk pa­da­rius klai­dą žy­miai sun­kiau ją su­grą­žin­ti į pra­di­nę pa­dė­tį ar iš­tai­sy­ti.

Kal­bin­ti aly­tiš­kiai at­krei­pia dė­me­sį į vis dar ne­vei­kian­tį per­nai su­de­gin­tą sta­cio­na­rų tu­a­le­tą, taip pat ir į nuo pra­ei­tų me­tų li­ku­sius ne­su­grėb­tus pū­van­čius la­pus. O juk ar­tė­ja il­ga­sis Ve­ly­kų sa­vait­ga­lis, kai dėl ka­ran­ti­no ri­bo­ji­mų žmo­nės, ko ge­ro, gau­siau­siai lan­ky­sis bū­tent Jau­ni­mo par­ke.

Da­lis skulp­tū­rų, esan­čių par­ke, rei­ka­lau­ja šei­mi­nin­kiš­kos prie­žiū­ros. Čia ne­iš­spręs­ta šiukš­lių dė­žių pro­ble­ma – jų aki­vaiz­džiai trūks­ta, o ir esan­čios, pa­sak me­ro, lai­ki­no­sios, yra ne­tvar­kin­gos, ne­es­te­tiš­kos to­kia­me gra­žia­me par­ke. Ke­le­tas jų po žie­mos riog­so su­de­gu­sios ar su­lau­žy­tos. Tik­sin­ti pro­ble­ma – til­tas į par­ką nuo Vil­ties g. pu­sės.

Pa­sak Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jo Si­gi­to Stumb­ro, 2019 me­tais bu­vo at­lik­ta sta­ti­nio eks­per­ti­zė, ku­ri pa­ro­dė, kad til­tas yra ne­sau­gus ir jam bū­ti­nas re­mon­tas. Til­tas Jau­ni­mo par­ke pa­sta­ty­tas dau­giau kaip prieš tris de­šim­tis me­tų. Per tą lai­ką smul­kių re­mon­to dar­bų gal ir bū­ta, bet iš pa­grin­dų jis ne­re­mon­tuo­tas, dan­ga yra nu­si­dė­vė­ju­si, iš­li­ku­si nuo pat sta­tybų pra­džios.

Til­tu ne­įma­no­ma nei pa­spir­tu­ku, nei ried­len­te va­žiuo­ti. La­bai su­dė­tin­ga, ne­pa­to­gu ir ma­moms su vai­kiš­kais ve­ži­mė­liais. De­ja, til­to re­mon­tas vis nu­ke­lia­mas at­ei­čiai.

Keis­ta, kai mies­to val­džia gi­ria­si es­mi­niais po­ky­čiais par­ke, ne­iš­spren­du­si ele­men­ta­rių bei įsi­se­nė­ju­sių ir san­ty­ki­nai ma­žai iš­lai­dų rei­ka­lau­jan­čių žy­miai svar­bes­nių pro­ble­mų.

Su­pran­tu, kad ne vi­siems aly­tiš­kiams svar­bus Jau­ni­mo par­kas, ne vi­si ir ga­li bei tu­ri ga­li­my­bių at­kreip­ti dė­me­sį į smul­kme­nas – bet man tik­rai nė­ra tas pats, koks bus mū­sų tė­vų su­kur­tas at­ei­ties Jau­ni­mo par­kas.

Vie­šai krei­piuo­si į mies­to me­rą bei ad­mi­nist­ra­ci­ją – ne­sku­bė­ki­me gir­tis ir da­ry­ti tik dėl pliu­siu­ko. Ge­riau lė­čiau, bet sis­te­min­gai, so­li­džiai, il­gam ir apie vi­sus pa­gal­vo­jus.

Pa­gar­biai

Ne­abe­jin­gas aly­tiš­kis Va­le­ri­jus Ven­cius