Aly­taus mies­te gy­ven­to­jų pa­dau­gė­jo, Aly­taus ra­jo­ne – su­ma­žė­jo (1)

Alma MOSTEIKAITĖ, alma@ana.lt
Zitos Stankevičienės nuotr.
Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
Nuo sau­sio 1-osios įsi­ga­lio­jus nau­jam Ofi­cia­lio­sios sta­tis­ti­kos ir vals­ty­bės duo­me­nų val­dy­se­nos įsta­ty­mui, Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas ta­po Vals­ty­bės duo­me­nų agen­tū­ra. Pas­ta­ruo­ju me­tu jos pa­skelb­ti duo­me­nys apie ša­lies gy­ven­to­jų de­mo­gra­fijos ro­dik­lius liu­di­ja, kad šių me­tų sau­sio 1-ąją Lie­tu­vo­je gy­ve­no 2 mln. 860 tūkst. gy­ven­to­jų. 54 tūkst. dau­giau nei prieš me­tus. Kaip per tą lai­ką pa­ki­to gy­ven­to­jų skai­čius Aly­taus ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bė­se ir kas tam tu­rė­jo di­džiau­sią įta­ką?

Gy­ven­to­jų skai­čiaus po­ky­čiui įta­kos tu­rė­jo ka­ro pa­bė­gė­liai iš Uk­rai­nos

Kaip sa­kė Vals­ty­bės duo­me­nų agen­tū­ros Sta­tis­ti­kos sklai­dos ir ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus spe­cia­lis­tė Bi­ru­tė Sto­ly­tė, per­nykš­čiam ša­lies nuo­la­ti­nių gy­ven­to­jų skai­čiaus po­ky­čiui įta­kos tu­rė­jo tai, kad į Lie­tu­vą dau­giau at­vy­ko nei iš jos iš­vy­ko žmo­nių ir ka­ro pa­bė­gė­liai iš Uk­rai­nos.

2022-ai­siais į Lie­tu­vą imig­ra­vo ar­ba at­vy­ko gy­ven­ti 95,4 tūkst. žmo­nių. 50,5 tūkst. ar­ba 2,1 kar­to dau­giau nei 2021-ai­siais. Už­per­nai 1 tūkst. ša­lies gy­ven­to­jų te­ko 16, per­nai – jau 33,7 imig­ran­tų.

Per­nai 62 tūkst. ar­ba 65 proc. vi­sų imig­ran­tų at­ke­lia­vo iš Uk­rai­nos, 9,9 tūkst. ar­ba 10,4 proc. vi­sų imig­ran­tų – iš Bal­ta­ru­si­jos, 5,8 tūkst. ar­ba 6,1 proc. vi­sų at­vy­ku­sių­jų – iš Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės, 3,2 tūkst. ar­ba 3,3 proc. vi­sų at­va­žia­vu­sių­jų gy­ven­ti į Lie­tu­vą – iš Ru­si­jos.

2022-ai­siais į ša­lį grį­žo 14,4 tūkst. ar­ba 15 proc. vi­sų imig­ran­tų – Lie­tu­vos pi­lie­čių. 9,3 tūkst. ma­žiau nei 2021-ai­siais. Dau­giau­sia jų per­nai par­vy­ko iš Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės – 5,7 tūkst., Nor­ve­gi­jos – 1,5 tūkst. ir Vo­kie­ti­jos – 1,4 tūkst. Imig­ra­vu­sių lie­tu­vių iš Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės, pa­ly­gin­ti su 2021-ai­siais, su­ma­žė­jo 2,1 kar­to, iš Nor­ve­gi­jos ir Vo­kie­ti­jos – po 1,4 kar­to.

B.Sto­ly­tė pa­ste­bė­jo, kad dėl di­de­lio ka­ro pa­bė­gė­lių iš Uk­rai­nos skai­čiaus per­nai ne­to tarp­tau­ti­nė mig­ra­ci­ja – imig­ra­vu­sių ir emig­ra­vu­sių as­me­nų skai­čiaus skir­tu­mas – sie­kė net 72,4 tūkst. gy­ven­to­jų. Į ša­lį, kaip mi­nė­ta, at­vy­ko 95,4 tūkst. žmo­nių. O iš Lie­tu­vos iš­vy­ko – 23 tūkst. gy­ven­to­jų.

Dau­giau­sia emig­ran­tų iš­vy­ko į Uk­rai­ną

Kaip skel­bia Vals­ty­bės duo­me­nų agen­tū­ra, per­nai emig­ra­vu­sių nuo­la­ti­nių ša­lies gy­ven­to­jų bu­vo 2,2 tūkst. ar­ba 8,7 proc. ma­žiau nei už­per­nai. Emig­ran­tų skai­čius, ten­kan­tis 1 tūkst. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, per me­tus su­ma­žė­jo nuo 9 iki 8,1.

2022-ai­siais dau­giau­sia emig­ran­tų iš­vy­ko į Uk­rai­ną – 4,7 tūkst. ar­ba 20,4 proc. vi­sų emig­ra­vu­sių­jų.

Vals­ty­bės duo­me­nų agen­tū­ros Sta­tis­ti­kos sklai­dos ir ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus spe­cia­lis­tės B.Sto­ly­tės tei­gi­mu, ti­kė­ti­na, kad at­gal į sa­vo ša­lį grį­žo ka­ro pa­bė­gė­liai, ku­rie Lie­tu­vo­je tu­rė­jo nuo­la­ti­nių gy­ven­to­jų sta­tu­są. Ji ak­cen­ta­vo, jog nuo­la­ti­niais gy­ven­to­jais lai­ko­mi tie at­vy­kę iš Uk­rai­nos pi­lie­čiai – ka­ro pa­bė­gė­liai, ku­riems Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tas iš­da­vęs lei­di­mus lai­ki­nai gy­ven­ti Lie­tu­vo­je vie­nus me­tus ar il­giau.

Per­nai iš vi­sų 23 tūkst. iš­vy­ku­sių­jų iš ša­lies ant­ro­ji pa­gal emig­ran­tų skai­čių ša­lis – Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė. Į ją iš­va­žia­vo 2,8 tūkst. ar­ba 12,2 proc. vi­sų emig­ran­tų. Tre­čio­je vie­to­je – Bal­ta­ru­si­ja, į ją iš­vy­ko 2,7 tūkst. ar­ba 11,7 proc. vi­sų nuo­la­ti­nių mū­sų ša­lies gy­ven­to­jų.

2022-ai­siais emig­ra­vu­sių­jų į Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę Lie­tu­vos pi­lie­čių skai­čius, pa­ly­gin­ti su 2021-ai­siais, su­ma­žė­jo 3,2 tūkst. ar­ba 2,1 kar­to, į Vo­kie­ti­ją – 0,8 tūkst. ar­ba 33,3 proc., į Nor­ve­gi­ją – 0,6 tūkst. ar­ba 23,5 proc. Į šias ša­lis pas­ta­rai­siais me­tais iš­vyk­da­vo dau­giau­sia tau­tie­čių.

Tad sau­sio 1-ąją Lie­tu­vo­je gy­ve­no 2 mln. 860 tūkst. žmo­nių. 54 tūkst. dau­giau nei prieš me­tus.

„1992 me­tais gy­ven­to­jų skai­čius Lie­tu­vo­je bu­vo pa­sie­kęs mak­si­mu­mą. Tais me­tais ša­lis tu­rė­jo 3 mi­li­jo­nus 700 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų. Iki 2021 me­tų lap­kri­čio jų su­ma­žė­jo 25 pro­cen­tais ar­ba dau­giau nei 900 tūks­tan­čių – dau­giau ne­gu da­bar gy­ve­na žmo­nių Vil­niu­je ir Kau­ne kar­tu su­dė­jus. Gy­ven­to­jų skai­čiaus ma­žė­ji­mas su­lė­tė­jo 2018 me­tais“, – sa­kė Vals­ty­bės duo­me­nų agen­tū­ros Sta­tis­ti­kos sklai­dos ir ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus spe­cia­lis­tė B.Sto­ly­tė.
 

Ma­žiau gi­mu­sių­jų ir mi­ru­sių­jų

Per­nai Lie­tu­vo­je gi­mė 21,9 tūkst. vai­kų. Tai 1,4 tūkst. ar­ba 6 proc. ma­žiau nei už­per­nai. 1 tūkst. ša­lies gy­ven­to­jų 2022-ai­siais te­ko 7,7, 2021-ai­siais – 8,3 gi­mu­sio­jo.

2022-ai­siais ša­ly­je mi­rė 40,3 tūkst. žmo­nių. Guo­džia tai, kad per­nai mi­rė 7,4 tūkst. ar­ba 15,5 proc. ma­žiau nei 2021-ai­siais. Per me­tus mi­ru­sių­jų skai­čius, ten­kan­tis 1 tūkst. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, su­ma­žė­jo nuo 17 iki 14,2.

Per­nai ša­ly­je re­gist­ruo­ta 15,6 tūkst. san­tuo­kų ir 7,1 tūkst. iš­tuo­kų. San­tuo­kų skai­čius, pa­ly­gin­ti su 2021-ai­siais, su­ma­žė­jo 1,2 tūkst. ar­ba 7,1 proc. iš­tuo­kų – 0,7 tūkst. ar­ba 9 proc.


Aly­taus ap­skri­ty­je gy­ven­to­jų pa­dau­gė­jo Drus­ki­nin­kų ir Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė­se

Aly­taus ap­skri­ty­je, ku­rio­je yra pen­kios sa­vi­val­dy­bės – Aly­taus mies­to, Aly­taus, Laz­di­jų, Va­rė­nos ra­jo­nų bei Drus­ki­nin­kų, pa­ly­gin­ti 2022-ųjų ir šių me­tų pra­džią, gy­ven­to­jų pa­dau­gė­jo tik Drus­ki­nin­kų ir Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė­se.

Kaip skel­bia Vals­ty­bės duo­me­nų agen­tū­ra, per­nykš­čių me­tų pra­džio­je Drus­ki­nin­kų sa­vi­val­dy­bė­je gy­ve­no 19 tūkst. 843 gy­ven­to­jai, 2023-ių­jų pra­džio­je – 20 tūkst. 229. Tad Pie­tų Lie­tu­vos ku­ror­to sa­vi­val­dy­bė­je per me­tus pra­tur­tė­jo 386 žmo­nė­mis.

Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė­je 2022-ųjų pra­džio­je bu­vo 51 tūkst.793, šių me­tų pra­džio­je – 51 tūkst. 856 gy­ven­to­jai, jų skai­čius per me­tus ūg­te­lė­jo 63.

Ki­to­se tri­jo­se Aly­taus ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bė­se gy­ve­nan­čių­jų per me­tus su­ma­žė­jo. La­biau­siai – Laz­di­jų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je. Nuo per­nykš­čių iki šių me­tų pra­džios čia gy­ven­to­jų skai­čius su­si­trau­kė 440 – nuo 17 tūkst. 892 iki 17 tūkst. 452.

Va­rė­nos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė per mi­nė­tą lai­ko­tar­pį ne­te­ko 272 gy­ven­to­jų. 2022-ųjų pra­džio­je čia gy­ve­no 20 tūkst. 746 žmo­nės, šių me­tų pra­džio­je – 20 tūkst. 474.

Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je gy­ve­nan­čių­jų, pa­ly­gin­ti pra­ėju­sių ir šių me­tų pra­džią, su­ma­žė­jo 73. 2022-ųjų pra­džio­je čia bu­vo 25 tūkst. 429, 2023-ių­jų pra­džio­je – 25 tūkst. 356.

Kiek gy­ven­to­jų at­vy­ko į Aly­taus mies­to ir Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bes?

Pa­gal Vals­ty­bės duo­me­nų agen­tū­ros pa­teik­tą in­for­ma­ci­ją, pa­vyz­džiui, į Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bę per­nai at­vy­ko gy­ven­ti 1 tūkst. 296 žmo­nės, už­per­nai – 629, o iš jos 2022-ai­siais iš­vy­ko 320, 2021-ai­siais – 389 gy­ven­to­jai. Iš per­nai į Dzū­ki­jos sos­ti­nę at­vy­ku­sių­jų gy­ven­ti bu­vo 898 Uk­rai­nos pi­lie­čiai, o tarp iš­vy­ku­sių­jų – 17 uk­rai­nie­čių.

Gy­ven­ti Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je per­nai pa­si­rin­ko 195 žmo­nės, už­per­nai – 227. 2022-ai­siais iš šios sa­vi­val­dy­bės emig­ra­vo 120 gy­ven­to­jų, 2021-ai­siais – 219. Tarp 2022-ai­siais ap­si­gy­ve­nu­sių­jų Aly­taus ra­jo­ne bu­vo 19 uk­rai­nie­čių, o tarp emig­ra­vu­sių­jų – 5 šios vals­ty­bės pi­lie­čiai.


 

Gi­mu­sių­jų pa­dau­gė­jo tik vie­no­je Aly­taus ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bė­je

Vals­ty­bės duo­me­nų agen­tū­ra pa­tei­kė in­for­ma­ci­ją ir apie gi­mu­sių­jų bei mi­ru­sių­jų skai­čius Aly­taus ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bė­se.

Kaip iš jos ma­ty­ti, ke­tu­rio­se šios ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bė­se per pas­ta­ruo­sius me­tus gi­mu­sių­jų su­ma­žė­jo ne­žy­miai, o vie­no­je – Laz­di­jų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je gi­mi­mų pa­dau­gė­jo, bet taip pat ne­žen­kliai.

2021-ai­siais Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė­je gi­mė 337, 2022-ai­siais – 319 vai­kų, 18 ma­žiau, Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je ati­tin­ka­mai – 161 ir 147, 14 ma­žiau, Drus­ki­nin­kų sa­vi­val­dy­bė­je gi­mi­mų skai­čiai ati­tin­ka­mai – 133 ir 114, 19 ma­žiau, Va­rė­nos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je taip pat ati­tin­ka­mai – 111 ir 98, 13 ma­žiau.

O Laz­di­jų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je už­per­nai pa­sau­lį iš­vy­do 96 nau­ja­gi­miai, per­nai – 109, 13 dau­giau.
 

Mi­ru­sių­jų su­ma­žė­jo vi­so­se Aly­taus ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bė­se

2021-ai­siais mi­rė 885 Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės gy­ven­to­jai, per­nai – 673, 212 ma­žiau, Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je ati­tin­ka­mai – 561 ir 453, 108 ma­žiau, Drus­ki­nin­kų sa­vi­val­dy­bė­je ati­tin­ka­mai – 373 ir 338, 35 ma­žiau.

Laz­di­jų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je 2021-ai­siais gy­ve­ni­mą pa­li­ko 444 žmo­nės, 2022-ai­siais – 395. Šio­je sa­vi­val­dy­bė­je per me­tus fik­suo­ta 49 mir­ti­mis ma­žiau.

Va­rė­nos ra­jo­ne per­nai mi­rė 457 gy­ven­to­jai, už­per­nai – 499, mi­ru­sių­jų su­ma­žė­jo 42.

Tad į am­ži­ny­bę iš­ke­lia­vu­sių­jų per me­tus su­ma­žė­jo vi­so­se Aly­taus ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bė­se.



 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai