Popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje – dvi dienos ir trys naktys. Kokie jausmai liko? (0)
Nuo Aušros Vartų papamobiliu Šventasis Tėvas vyko į Katedros aikštę, kurioje jo laukė apie 60 tūkstančių jaunų žmonių. Prieš įžengdamas į Vilniaus arkikatedrą baziliką, Popiežius suteikė susirinkusiems jaunuoliams palaiminimą. Katedroje jis pasimeldė prie jaunimo bei Lietuvos globėjo šv. Kazimiero kapo ir Tremtinių koplyčioje padėjo gėlių prie švč. Mergelės Marijos, Sibiro Madonos.
Antrosios vizito dienos rytą kulminacija tapo Kauno Santakos parke aukojamos šv. Mišios. Jose Šventąjį Tėvą sutiko virš 100 tūkstančių nuo 5 val. ryto susirinkusių žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos, Rusijos bei kitų šalių.
Šventasis Tėvas sakydamas homiliją paragino prašyti Jėzaus, kad „sutaikytų mus su mūsų praeitimi ir lydėtų mus dabartyje“. Taip pat kvietė būti „išeinančia“ Bažnyčia ir nebijoti „išeiti ir eikvoti save net tada, kai atrodo, kad tampame nematomi, prarasti save dėl pačių mažiausių, užmirštųjų, dėl tų, kurie gyvena egzistencijos pakraščiuose“.
Grįždamas į Vilnių Popiežius sustojo trumpai pasimelsti istorinėje Vilniaus geto teritorijoje, Rūdninkų skvere.
Po maldos Popiežius Pranciškus atsisveikino su susirinkusiaisiais ir laimindamas juos išvyko Apaštalinės nunciatūros link. Ankstų pirmadienio rytą, tęsdamas vizitą Baltijos šalyse, Šventasis Tėvas išskrido į Latviją, bet nakvoti sugrįžo į Vilnių.
Taigi kiekvienas tikintysis turėjo galimybių iš arti pamatyti Popiežių, daugelis ir pamatė, nemažai žmonių sekė garbaus svečio vizitą Lietuvoje būdami šalia, o neturėję galimybių – per radiją ar televizijos transliacijas. Kokie įspūdžiai išliko jų širdyje? Patirtais išgyvenimais dalijasi grupelė alytiškių.
Paliko svarbų telkimo įspaudą
Džiaugiuosi turėjęs galimybę dalyvauti Popiežiaus Pranciškaus susitikime su tikinčiaisiais tiek Vilniuje esančiame Pal. Kun. Mykolo Sopočkos hospise, tiek Kaune, jo aukojamose šv. Mišiose, o paskutinę jo vizito Lietuvoje dieną, ankstų antradienio rytą, dalyvauti ir jo išlydėtuvėse. Kiekvienas iš šių susitikimų suteikė skirtingus apmąstymus ir pamokas, kurios priminė, koks ypatingas šis Popiežius yra ir su kokia svarbia misija jis atvyko į valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiančią Lietuvą.
Pirmasis susitikimas su pontifiku įvyko jo laukiant kartu su alytiškiais, remiančiais hospiso steigimo Alytuje idėją. Sostinėje veikiančio vienintelio mūsų šalyje hospiso bendruomenė pakvietė kitų Lietuvos miestų atstovus, kuriuose buriasi hospisų steigimo iniciatyvinės grupės, kartu sutikti Popiežių. Jorge Mario Bergoglio tapęs Popiežiumi neatsitiktinai pasirinko šv. Pranciškaus vardą. Būtent dėl savo išskirtinio dėmesio nepasiturintiems ir silpniesiems, kaip ir šventasis Pranciškus, dar prieš tapdamas Popiežiumi jis užsitarnavo didžiulę jį supančios bendruomenės pagarbą. Po maldos Aušros vartuose Popiežius sustojo prie Pal. Kun. Mykolo Sopočkos hospiso, kur kiekvieną jo laukusį nepagydomą ligonį palaimino asmeniškai. Tai buvo išties jaudinanti akimirka, kuri nepaliko abejingų.
Gausiausią tikinčiųjų bendruomenę sutelkė Kauno Santakos parke Popiežiaus aukojamos šventosios Mišios, kuriose dalyvavo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių atvykusių piligrimų. Dalis jų prisiminė ir prieš 25 metus čia pat – Santakos parke – Jono Pauliaus II-ojo aukotas šv. Mišias. Kaip ir tada, tai sutelkė daugybę žmonių.
Emociškai ypatingiausias laikas buvo antradienį, dalyvaujant Pranciškaus išlydėtuvėse prie Apaštalinės nunciatūros Vilniuje, kurioje jis nakvojo po vizito Latvijoje. Kiekvienas tą ankstų rytą žinojo, jog Pranciškų Lietuvoje mato paskutinį kartą, o ir apskritai galbūt tai paskutinis Popiežiaus vizitas Lietuvoje. Matėme, kaip prieš įlipdamas į automobilį, Popiežius nuoširdžiai padėkojo kiekvienam vizito Lietuvoje šalia jo buvusiam Valstybės apsaugos departamento darbuotojui. Vėliau palikęs kiemą lėtai važiuodamas automobiliu atsisveikino su kiekvienu jo laukusiu. Nors susirinko daugiau kaip šimtas atsisveikinti norėjusių žmonių, šį kartą jis pažiūrėjo kiekvienam į akis. Toks jo atsisveikinimas stipriai palietė kiekvieną iš mūsų. Jautėme, jog su kiekvienu ten buvusiu jis pasidalino tuo, dėl ko yra toks ypatingas.
Popiežiaus vizitas Lietuvoje jau tapo istorija, bet jo misija tik pradeda veiklą čia – per kiekvieną visuomenės narį, kursiantys mūsų istoriją, kurio širdyje paliko taip svarbų telkimo įspaudą.
Povilas LABUKAS
Čia susirinko tikroji Lietuva
Penkta valanda ryto, o Kaunas gyvas kaip koks Londonas ar Maskva. Oras vėsus, tačiau žmonės šypsosi, skuba, veiduose – laukimas ir viltis. Senamiestyje kas keliolika metrų savanoriai kalbina, nurodo, kur eiti. Išgeriame kavinėje espreso ir stojame į eilę apsaugos patikrai. Žmonės plaukia upe. Apsaugos praėjimų daug, panašu į tikrinimą skrydžiui, darbuotojai dirba greitai, kvalifikuotai, eilė juda pakankamai greitai ir mes jau uždaroje teritorijoje, belieka susirasti sektorių, į kurį turėjome Kaišiadorių vyskupo Jono Ivanausko dovanotus kvietimus. Teritorija labai gyva, groja gyvos muzikos ansamblis, didžiausiuose ekranuose galima viską matyti kitokiu planu, ką fiksuoja kameros. Apžvelgus sektorius galima pastebėti nemažai piligrimų, čia praleidusių naktį, kad arčiau tako, kuriuo, tikriausiai, važiuos Popiežius, įsikurtų ir galėtų iš arti jam į akis pažiūrėti, pasveikinti.
Neprailgsta laikas iki laukiamos valandos, kai turime sulaukti Popiežiaus. Daug scenoje kalbančių, grojančių, choras pasiūlo visiems parepetuoti kartu mišių giesmes. Savanoriai visiems dalija XXV eilinio sekmadienio šventųjų Mišių, kurioms vadovaus šventasis Tėvas Pranciškus, knygeles su giesmių tekstais ir natomis. Užsipildo visa teritorija žmonėmis. Plevėsuoja vėliavos iš visokių Lietuvos vietovių, Lietuvos valstybinės, Vatikano, Lenkijos, Rusijos, Izraelio ir kitokios, kurių visų negali ir užfiksuoti.
Pusvalandžiui iki atvykimo pranešėjas pradeda informuoti apie Popiežiaus buvimo vietą pakeliui į Santaką. Atmosfera kaista, žmonės džiūgauja, laukimas baigiasi. Pasirodo kortežas su garbingu svečiu. Jausmas nepakartojamas. Papamobilis išvingiuoja visais takeliais tarp sektorių, kad iš arčiau Popiežius pajaustų žmones. Plojimai, sveikinimų šūksniai, malda... Žmonių rankose daug mažų vėlevėlių, kurių jūra plazdena ore. Viskas vyksta labai organizuotai, labai tiksliai, jaučiamas labai didelis indėlis kokybiško organizatorių darbo. Pasidairius galima pastebėti labai stiprias apsaugos pajėgas, kurių visur apstu: matomose vietose, ant aplinkinių namų stogų, praėjimuose, ir akylai pasidairius, akimis randi paprastais apdarais tarp žmonių. Tai rodo, kad renginiui pasiruošta labai rimtai.
Šventojo Tėvo pasisveikinimas su susirinkusiaisiais žegnojantis įveda visus į maldą. Jaučiamas pakylėtas susikaupimas minioje. Didingai skamba choro ir Liudo Mikalausko atliekamos šv. Mišių giesmės.
Oras padeda maldai, planuoto lietaus kaip nebūta, net saulė džiugina Kauną ir mus visus.
Prasmingai kalba Popiežius, nuoširdžiai meldžiasi ir suteikia vilties visiems dalyvaujantiems Eucharistijos šventime. Visus pralinksmina pabaigoje ištarti keli žodžiai lietuviškai ir linkėjimas „skanių pietų“. Esu laimingas dalyvavęs šventose Mišiose Kauno Santakoje.
Gediminas Jegelevičius
Išgyvenau didelį džiaugsmą ir pakylėjimą
Jo Šventenybė Romos Popiežius, Kristaus vietininkas Žemėje, kaip jungtis tarp Žemės ir Dangaus, yra pats pamaldžiausias, šviesiausias ir doriausias žmogus, besirūpinantis viso pasaulio krikščionimis. Taip pat ir mūsų Lietuva. Jo vizitas – tai stebuklinga dovana visai mūsų šaliai ir kiekvienam lietuviui atskirai.
Prieš metus, pernai pavasarį, į Šilavoto parapiją, Prienų rajonas, buvo atvykęs apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedro Lopez Quintana, tuomet irgi išgyvenau didelį džiaugsmą ir pakylėjimą, bet kaip regi patį Popiežių, suvoki, kiek vienas žmogus turi turėti jėgų ir dvasinės stiprybės – pirmiausia mylėti, atleisti, vienyti viso pasaulio žmones.
Aš suprantu, kad Popiežiaus misija visam pasauliui pasakyti: laikykitės, paisykite Dievo įsakymų, mylėkime vienas kitą, tuomet būsime geresni, atlaidesni, kantresni. Šiuos teiginius, kaip patį Dievo žodį, Popiežiaus asmenyje aš priimu ir sau.
Marija Mikolevičienė
Kelionė pas Popiežių nepatiko
Anksti ryte išvykau į kelionę su savo parapijos vienuolėmis. Kai išlipome iš autobuso, buvo labai šalta, nors apsirengusi buvau pakankamai šiltai. Praėjome patikrą. Iki antros valandos vaikščiojome laisvai. O nuo antros iki keturių mus išleisdavo tik į tualetą. O po keturių iki pabaigos šventės neišleido net į tualetus. Visą tą laiką buvome uždaryti sektoriuose. O Popiežių pamačiau tik pusę septintos vakaro. Ir iš toli. Pavargau, kelionė pas Popiežių nepatiko.
Gabrielė, šeštokė
Džiugu, kad esame daug didesni dvasine prasme, negu patys tai suvokiame
Popiežiaus vizitas ir mane dviem dienoms prikaustė prie televizijos ekrano, kartu su tais, kurie negalėjo iš arčiau stebėti šio istorinio įvykio. Dar ir šiandien emocijomis dalijamės su žmonėmis, tiesiogiai pajutusiais Šventojo Tėvo šilumą, dvasios turtus bei linkėjimų Lietuvai prasmę. Ir pasibaigus vizitui galima apmąstyti daugybę dalykų.
Labiausiai žavėjo tai, kad Popiežius, atidavęs duoklę mandagumo vizitui pas šalies vadovus, daugiausia dėmesio skyrė paprastiems žmonėms – pagyvenusiems, jaunimui, vaikams, parodydamas sugebėjimus su jais bendrauti, ir lauko palapinėje lovose suguldytiems, sunkiomis ligomis sergantiems ligoniams, laukiantiems paskutinio atodūsio, bet didelėmis pastangomis, kaip vilties ženklą, pagaminusiems dovaną – ilgą rožinį. Juos Popiežius laimino…
Įsiminė Popiežiaus susitikimas su jaunimu ir to jaunimo nesumeluotos emocijos – giesmės, šokiai ir skanduojama padėka už žodžius: „Gyvenimas nėra teatras, nes gyvenime turi likti erdvės klaidoms. Neįmanoma visko surežisuoti, gyvenime tai neveikia.“ Popiežius kvietė jaunimą nepamiršti savo šaknų, kalbėtis su senoliais, nes tik taip jie gali tęsti tautos istoriją, užmegzti teisingą santykį su praeitimi.
Vizito kulminacija buvo šv. Mišios Kaune – Nemuno ir Neries santakoje, kurią, kaip pabrėžė Ganytojas, užliejo žmonių, vieningų dvasia, jūra, kurios neteko matyti nuo Atgimimo laikų.
Stebino Popiežiaus ištvermė, nors dienotvarkė buvo labai sudėtinga, nuo veido nedingstanti šypsena ir gamtos stebuklai – danguje pasirodžiusi vaivorykštė, palyginti giedras dangus, neišsipildžiusios sinoptikų prognozės apie gausų lietų… Šio iškilaus žmogaus vizitas parodė, kad Lietuva gyva, kad esame daug didesni dvasine prasme, negu patys tai suvokiame.
Galiausiai Popiežius atidavė pagarbą ir nacių bei sovietinio režimo aukoms, o baigdamas vizitą pasakė, kad skaudžią istoriją išgyvenusi Lietuva gali tapti Vilties švyturiu.
Dvi dienas gyvendami taip gražiai sustyguotu renginiu, lydimu profesionalių atlikėjų kolektyvų (ką reiškia vien operos grando Liudo Mikalausko giedojimas), esame dėkingi organizatoriams, kurie nutiesė kelią Popiežiaus vizitui.
Lina Sviderskienė
Žavėjo bendravimas ir dėmesys paprastiems žmonėms
Į susitikimus su Popiežiumi nevykau, tačiau jo vizitą stebėjau žiniasklaidos priemonėse. Džiugu, kad Popiežius aplankė mūsų mažą šalį, o su juo susitikę ar jį išvydę lietuviai jautėsi pakylėti. Be galo sujaudino Popiežiaus sunkiems ligoniams suteiktas palaiminimas, sužavėjo pontifiko bendravimas ir dėmesys paprastiems žmonėms.
Loreta Gaižiuvienė
Susitikti su Popiežiumi panoro ir svečiai iš Vokietijos
Susitikimui su Popiežiumi pasirinkome Kauną. Sekmadieniais mano šeima dalyvauja šventose Mišiose, tad šis sekmadienis – ypatingas. Iš Miroslavo išvykome 4 valandą ryto. Neapsakomą įspūdį paliko taip anksti į Kauno Santaką be paliovos plaukianti žmonių upė. Kai kurios grupės turėjo vėliavas, matėsi, kad yra svečių iš kitų šalių. Su mūsų, Miroslavo parapijiečių grupe, važiavo svečiai iš Vokietijos, Biosel miestelio, kurie parapijai atvežė humanitarinę pagalbą. Žmonės nepabūgo nei vėsesnio oro, nei to, kad reikės gerokai anksčiau atsikelti – visi norėjo susitikti su Popiežiumi, nes tai tarsi artimesnis susitikimas su Dievu. Žmones vienijo ramybė, susikaupimas, pagarba ir pagalba šalia esančiam.
Laimutė Gražulienė
Komentarai
Palikite savo komentarą